4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos

1. 4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos Doc. A.Maldeikienė

2. Nacionalinės sąskaitos: samprata Nacionalinės sąskaitos (NS) — tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, leidžianti pateikti išsamią nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą. NS sistema grindžiama kertiniu makroekonomikos teiginiu: kiekvienas išlaidų veiksmas tuo pačiu metu yra ir pajamų generavimo veiksmas. Lietuvoje nacionalinės sąskaitos sudaromos nuo 1992 metų. Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS) sudaroma pagal 1995 metų Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS1995) (angl. European System of Accounts - ESA 1995)apibrėžimus, apskaitos taisykles ir klasifikacijas.

3. Pagrindiniai ūkio sektoriai 5 pagrindiniai ekonomikos sektoriai: Namų ūkiai tiekia žemę, darbą ir kapitalą įvairioms gamintojų rinkoms ir sukuria paklausą prekėms ir paslaugoms gaminių rinkoje. Jie sprendžia, kiek išleisti vartojimui ir kiek sutaupyti, kiek investuoti į finansų rinkas. Įmonės naudoja gamybos veiksnius: žemę, darbą ir kapitalą, ir kuria rinkai prekes ir paslaugas. Jos priima gamybinius ir investicinius sprendimus skatinamos noro padidinti pelną. Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio tarpininko paslaugas. Jis apima visus subjektus, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, įskaitant bankinę sistemą ir kitas finansines institucijas: kreditų unijas, investicinius bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves. Vyriausybės ekonominis vaidmuo apima efektyvios reguliavimo ir teisinės bazės kūrimą, viešųjų prekių - švietimo, sveikatos apsaugos, infrastruktūros ir socialinės apsaugos - tiekimą, mokesčių sistemos priežiūrą, vyriausybės išlaidų valdymą. Užsienio sektorius apima visus ekonominius sandorius su nerezidentais (t.y. šalyje nuolat negyvenančiais ar neveikiančiais ūkio subjektais).

4. Pagrindinės nacionalinių sąskaitų komponentės Bendrasis produkcijos išleidimas — yra visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertė. Pridėtinė vertė — yra skirtumas tarp bendrosios produkcijos išleidimo vertės ir tarpinių produktų sąnaudų. Pridėtinė vertė naudojama šalies BVP apskaičiuoti. Vartojimas (C) yra skirstomas į dvi rūšis: tarpinį vartojimą ir galutinį vartojimą. Tarpinis vartojimas rodo gamybos sąnaudas, o galutinis vartojimas apima prekes ir paslaugas (tiek pagamintas šalyje, tiek importuotas), kurias naudoja namų ūkiai ir vyriausybės sektorius. Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, reiškia ūkyje esančio fizinio kapitalo papildymą. Makroekonomine prasme investicijos apima įrenginius, gamyklų ar pastatų statybą ir atsargų pasikeitimą. Eksportas (X) yra lygus eksportuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei. Importas (IM) yra lygus importuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei. Grynasis eksportas(NX) yra lygus eksportuotų prekių ir paslaugų vertei atėmus importuotų prekių ir paslaugų vertę.

5. Nacionalinių sąskaitų pajamų skiltys (kas gauna pajamas?) Pajamų skiltys rodo sąryšius tarp BVP (ang. GDP), BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų, angl. GNI — Gross national income), asmeninių pajamų ir asmeninių disponuojamų pajamų. Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos sąskaita gautas pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų gautų iš visų šaltinių - kai kurios pajamos, gautos užsienyje, gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos šalyje, gali atitekti nerezidentams. BNP Lietuvai tapo labai svarbus įstojus į ES, nes dalis narystės mokesčių yra skaičiuojama atsižvelgiant į BNP, o ir pati BNP reikšmė priklauso nuo iš ES gaunamų subsidijų dydžio.

6. Nacionalinių pajamų komponentės Nacionalines pajamas sudaro įvairių pajamų suma: • Kompensacijos dirbantiems — darbo užmokestis, įmokos socialiniam draudimui; • Įmonių pelnai; • Grynosios palūkanos (mokamų ir gaunamų palūkanų skirtumas) — grynosios palūkanos, kurias sumokėjo įmonės, ir grynosios palūkanos sumokėtos likusio pasaulio; • Savininkų pajamos — gyventojų, kurie patys sukuria savo darbo vietas (self-employed) pajamos, kartais vadinamos mišriosios (ir savininkas, ir darbuotojas viename) pajamos; • Nuomos pajamos — faktinės nuomos pajamos.

7. Sąryšis tarp BVP ir BNP BVP — galutinis rezidentų (visų šalyje veikiančių ūkių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas, t.y. galutinių prekių ir paslaugų, kurias pagamino toje šalyje (pvz. Lietuvoje) veikiantys gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc.) rinkos vertė. BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) — bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai — kompensacijos darbuotojams, gamybos ir importo mokesčiai (be subsidijų), pajamos iš nuosavybės, bendras likutinis pelnas ir mišriosios pajamos; t.y. galutinių prekių ir paslaugų, kurias pagamino tos šalies (pvz. Lietuvos) patiekti gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc.), rinkos vertė. Taigi, BNP =BVP – nerezidentų pajamos (darbo užmokestis, palūkanos, dividendai) + rezidentų pajamos kitose valstybėse (darbo užmokestis, palūkanos, dividendai).

8. Lietuvos Bendrosios nacionalinės pajamos,to meto kainomis, mln. Lt

9. Grynosios nacionalinės pajamos Grynosios nacionalinės pajamos (angl. NNI — net national income) — tai BNP (bendrojo nacionalinio produkto) ir fiksuoto kapitalo vartojimo skirtumas

10. Nacionalinių pajamų ir asmeninių disponuojamų pajamų sąryšiai Asmeninės pajamos — tai pajamos, kurias faktiškai gauna namų ūkiai. Norėdami nuo nacionalinių pajamų „prisikasti“ iki asmeninių pajamų privalome: • atimti įmonių pelnus; • vėl pridėti tą įmonių pelnų dalį, kuri išdalinama savininkams dividendų pavidalu; • atimti visus grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus; • vėl pridėti tuos grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus, kurie atitenka privatiems asmenims; • pridėti transferus (tam tikras išmokas). Norėdami gauti asmeninesdisponuojamas pajamas mes privalome iš asmeninių pajamų atimti gyventojų mokamus mokesčius bei nemokestinius mokėjimus. Asmeninės disponuojamos pajamos rodo namų ūkių pajamas, sumokėjus mokesčius.

11. BVP – pagrindinė makroekonomikos komponentė Apskaičiuojant BVP prekių vertė skaičiuojama remiantis jų rinkos kainomis. Į daugelio prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir netiesioginiai mokesčiai, pvz., PVM, akcizai. Būtent todėl prekių rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina atėmus netiesioginius mokesčius yra gamintojų kainos. 3 BVP skaičiavimo metodai: Gamybos metodas. Visa pridėtinė vertė, sukurta per metus visose ekonominėse veiklose, yra bendras vidaus produktas gamintojų kainomis BVP (gamintojų kainomis) =  pridedamųjų verčių Pajamų metodas. BVP (rinkos kainomis) taip pat gali būti laikomas lygiu rezidentų sukurtai pajamų sumai. Jeigu iš BVP rinkos kainomis atimsime gamybos ir importo mokesčius atėmus subsidijas (įmonių mokesčius, kuriuos įmonės moka vyriausybei, atėmus pervedimus, kuriuos įmonės gauna iš vyriausybės) gausime BVP gamintojų kainomis. Išlaidų metodas. Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai. Galutinio vartojimo prekės yra kelių tipų - vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį prekių, kurių negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms, kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams, suma yra lygi BVP skaičiuojant išlaidų metodu. BVP = C+G + I+(X-M)

12. BVP apskaičiavimas(prisiminkite...)

13. Bendroji pridėtinė vertė (gross value added) ir BVP, įvertintas gamybos metodu BVP gamybos metodu įvertinamas apskaičiavus bendrąją pridėtinę vertę pagal visas ekonominės veiklos rūšis, pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas gaminiams. Bendroji pridėtinė vertė –atskiros ekonominės veiklos ar atskiro institucinio sektoriaus veiklos grynasis rezultatas, gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą.

14. Lietuvos Bendroji pridėtinė vertė ir BVP, įvertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m.

15. Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, 2008 (2009) m., %

16. BVP vertinimas išlaidų metodu: • BVP išlaidų metodu apima galutines prekes ir paslaugas, kurias nupirko namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės institucijos visuose jos lygiuose. • Taigi, BVP išlaidų metodu = • galutinio vartojimo išlaidos [jas sudaro (a) namų ūkių vartojimo išlaidos plius (b) nepelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, išlaidos plius (c) valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos] • plius bendrojo kapitalo formavimas [(a) bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (investicijų) išlaidos plius (b) atsargų pasikeitimai plius (c) vertybių įsigijimas minus jų netekimas]; • plius prekių ir paslaugų eksportas • minus prekių ir paslaugų importas

17. Nacionalinių sąskaitų išlaidų skiltys (kas perka?) Nacionalinių sąskaitų išlaidų skiltys (kas perka?) apima prekes ir paslaugas, kurias perka namų ūkiai, nevyriausybinis sektorius, verslas ir vyriausybė (visuose lygiuose). Išlaidų pusė rodo, kad BVP lygus namų ūkių vartojimo ( C ), vyriausybės pirkimų (G), investicijų (I), grynojo eksporto (NX) ir verslo atsargų pokyčio sumai. Y= C+G+I+X-IM

18. Namų ūkių vartojimas Namų ūkių vartojimas (C) — privačios vartojimo išlaidos, kurios apima tiesioginį namų ūkių individualių ar kolektyvinių poreikių tenkinimą, o taip pat ne pelno organizacijų, kurios tenkina namų ūkių poreikius (pavyzdžiui, religinės bendruomenės, sporto ir kiti klubai, politinės partijos ir t.t.) vartojimą.

19. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos Vyriausybės išlaidos (G) — apima prekių ir paslaugų, kurias įsigijo ar pateikė (pagamino) vyriausybė ir patiekė privačių namų ūkių vartojimui (apima vyriausybės sektoriuje dirbančiųjų — teikia paslaugas namų ūkimas — darbo atlygį). Kodėl vyriausybės išlaidos apima ir vyriausybės sektoriuje dirbančiųjų darbo užmokestį? Juos taip pat galima traktuoti, kaip parduodančius savo darbą vyriausybei. Vyriausybės išlaidos neapima transferinių mokėjimų ir skolos palūkanų mokėjimų.

20. Investicijos Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas — investicijos (I) — sudarytos iš gamintojų rezidentų įsigijimų (pirkimų), turto perleidimų, pagrindinio materialiojo ir nematerialiojo turto. Taigi, kalbama apie įrangos, mašinų, transporto priemonių, pastatų ir t.t. įsigijimus bei praradimus. Investicijų sąvoka ekonomikoje. Tai, kas yra investicija žmogui, gali nebūti investicija ekonomikai. Taisyklė — jei pirkimo aktas tik keičia esamo turto priklausomybę, tai nėra investicija. Investicija ekonomikoje laikoma tik tai, kas kuria naują kapitalą. Pavyzdžiui. Jonas perka naują būstą. Petras perka seną namą. Kokia bendra investicija? 2 namai, 1 namas ar nieko? Atsakymas— tik Jono butas. Kodėl? Petro pirkinys nekuria naujo (ekonomikos mastu) turto. Petrui jo pirkinys — investicija, bet namo pardavėjui — turto praradimas (disinvesticija) , taigi, turime 0.

21. BVP išlaidų metodu (Lietuva ir ES27, 2009 m.)

22. Ar turistų išlaidos padidina BVP? Nacionalinėse sąskaitose skiriama — • šalies pjūvis —aprašo ekonominę veiklą šalies teritorijoje ir • nacionalinis pjūvis — aprašo šalies rezidentų ekonominę veiklą. Jei vertiname iš išlaidų perspektyvos, tai ši skirtis atrodo taip: • šalies pjūvis— vartojimo išlaidos, kurios atliktos šalies teritorijoje (tiek rezidentų, tiek nerezidentų) • nacionalinis pjūvis—vartojimo išlaidos, kurias atliko šalies gyventojai, nesvarbu, kur tos išlaidos padarytos Tuo pat metu rezidentų vartojimo išlaidos, padarytos ne šalies teritorijoje taip pat skaičiuojamos kaip importas, o nerezidentų vartojimo išlaidos toje teritorijoje taip pat skaičiuojamos kaip eksportas. Taigi, turistų vartojimas didina šalies BVP, nes auga eksportas (bet ne vartojimas!). Kita vertus, šalies gyventojų (rezidentų) vartojimas užsienyje didina tiek vartojimo išlaidas, tiek importą, taigi, neturi įtakos BVP.

23. BVP pajamų metodu BVP pajamų metodu — tai (1)+(2)+(3)+(4) (1) kompensacijos dirbantiesiems (susidedančios iš algų, atlyginimų ir socialinių darbdavių įnašų), Kompensacija dirbantiesiems susideda iš algų ir atlyginimų ir socialinio darbdavių įnašų: (2) pagrindinio kapitalo vartojimo, Pagrindinio kapitalo vartojimą sudaro gamintojų pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ir atsitiktinių gedimų. (3) likutinio pertekliaus bei mišrių pajamų (4) mokesčių gamybai ir importui suma, iš kurios atimamos subsidijos gamybai.

24. Pelnas ir likutinis pertekliusNS – Nacionalinės sąskaitos, BS – buhalterinės bendrovių sąskaitos Nacionalinėse sąskaitose likutinis perteklius yra ta pajamų dalis, kuri tenka kapitalui. Ji dėl keleto priežasčių nesutampa su pelnu, kuris rodomas buhalterinėse ataskaitose. Apytikris suderinimas gali būti toks:

25. Pagrindinio kapitalo vartojimas (Consumption of fixed capital) Pagrindinio kapitalo vartojimas — tai dėl fizinio ar moralinio nusidėvėjimo per tam tikrą laiką sumažėjusidabartinė pagrindinio kapitalo, kuris priklauso jį naudojančiam gamintojui, atsargų vertė. Taigi, nacionalinėse sąskaitose pagrindinio kapitalo vartojimas yra nusidėvėjimo (amortizacijos) sinonimas. Svarbu— finansistai vartoja tą patį terminą, kaip ir ekonomistai, bet jį skaičiuoja visai kitaip. Galimi trys amortizacijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziškai susidėvi; 2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasiūla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dėl mokslinės technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja. Amortizacija finansine prasme reiškia kapitalo vartojimo atskaitymus, rodančius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę. Amortizacijos lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo priemonių gamybinį pajėgumą. Kapitalas pamažu perkeliamas į produkcijos vertę. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios vertės kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir įskaičiavimas į produkcijos savikainą.

26. BVP pajamų metodu, (% nuo BVP), 2009 m.

27. Kompensacija dirbantiesiems (%BVP)

28. Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos (%BVP)

29. Skirtingos ekonominės veiklos vidutinė mokesčių našta

30. BVP apskaitos problemos (1) Nei BVP, nei BNP nėra tobuli ekonomikos aktyvumo matai. Kodėl? • Neapskaitoma ekonomika; • Nepatenka namuose atliekamas darbas; • Kai verslas perka įrangą, pastatus, ir panašiai, tai investicija (nes ateityje leis kurti produktus), taigi, vertinama kaip išlaidos, tačiau kai perkamos švietimo paslaugos (kurios irgi ateityje leis gaminti) — tai vartojimas. Aiškus vidinis prieštaravimas.

31. BVP apskaitos problemos (2) (4) Naujo būsto pirkimas yra vertinamas kaip investicija (išlaidos), tačiau apgyvendinimo paslaugos jau suprantamos kaip vartojimas. (5) BVP neįvertina laisvalaikio vertės. Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis sukuria trečdaliu didesnį BVP, nei vidutinis prancūzas. Bet prancūzai dirba trečdaliu mažiau, taigi, darbo našumas panašus. Pramonėje ES šalyse darbo našumas netgi didesnis nei JAV (nors paslaugose didesnis JAV). (6) Kova su blogybėmis irgi patenka į BVP — teisėjų, policininkų, inspektorių, etc. darbas kuria BVP, bet iš esmės jis nieko nekuria.

32. BVP apskaitos problemos (3) (7) Nors BVP dažnai pateikiamas kaip gerovės matas, tai labai netobulas gerovės matas (a) ne viskas, kas sukuriama šalyje atitenka tos šalies gyventojams, užsieniečiai išsiveža savo pelną. Lietuvoje neproporcingai daug užsienio investicijų sukoncentruotos Lietuvos monopoliniuose sektoriuose (telekomunikacijos, energetika, bankai, mažmeninė prekyba...), o Lietuvos įmonės veikia pramonėje, kur mažesni pelnai. 2006 metais užsieniečiai pasiėmė 2,4 mlrd. Lt pelno (kai investavo labai nedaug). Vokietijoje, Japonijoje, naftą eksportuojančiose šalyse stebima priešinga padėtis; • kapitalo nusidėvėjimo problema. Dalis BVP yra skirta prekių ir paslaugų gamybos metu susidėvėjusiam kapitalui atkurti. Šios sąnaudos atitenka kapitalo savininkams (tai kapitalo grąžos dalis). Japonijoje ji sudaro apie 20 proc. — aukštos technologijos fiziškai ir morališkai sensta gerokai greičiau, nei tarkime, gamyklų pastatai. Lietuvoje 2008 metais pagrindinio kapitalo vartojimas (t.y. nusidėvėjimas) to meto kainomis sudarė 12,2 mlrd. Lt (arba 12,4 proc. nuo BVP). Taigi, kai iš BVP atimsime grynąsias užsienio investicijų ir kapitalo nusidėvėjimo pajamas gausime grynąjį nacionalinį produktą (jis tiksliau parodo šalies gyventojų pajamas, kurios 2006 metais buvo apie 15 proc. mažesnės, nei BVP).