360 likes | 700 Views
BBD klaidos. Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas. TEMA. Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas. TEORINĖS DALIES TURINYS. Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas. PRAKTINĖS DALIES TURINYS. Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas.
E N D
Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas TEORINĖS DALIES TURINYS
Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas PRAKTINĖS DALIES TURINYS
Darbo temos, turinio ir išvadų nesusietumas Išvados apie įvairių mokesčių surinkimo ir dalių biudžete skirtumus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
Darbo struktūrizavimas • Darbo pavadinimas • Tikslas • Uždaviniai • Darbo turinys (teorinė ir praktinė dalys) Griežtai laikytis darbo struktūros reikalavimų: negali būti aštuoni ar dvylika skyrių;skyreliai negali būti pusės ar iki puslapio apimties; • Išvados ir rekomendacijos
IŠVADOS • Kiekvienam uždaviniui reikalinga bent viena išvada,parodant, kaip iškelti uždaviniai buvo išspręsti. • Išvadose negali būti naujos informacijos, kurios nebuvo darbe. • Išvados – tik jūsų ir tik gautos atlikus skaičiavimus (išskyrus teorinės dalies išvadas). Netinkama išvada: Kiekviena įmonė susiduria su mažesne ar didesne verslo rizika, todėl reikalinga ir naudinga įmonei kasmet atlikti bankroto tikimybės įvertinimą ir vertinimo rezultatus lyginti su praėjusiųjų metų duomenimis.
Rekomendacijos Gaunamos tik atlikus skaičiavimus ir yra pagrįstos (vadovaujantis kaštų ir naudos palyginimu). Netinka bendro pobūdžio rekomendacijos: • Mažinti savikainą; • Didinti pelną; • Ieškoti naujų rinkų ir pan.
Teorinė medžiaga: apibrėžimai, formulės ir t.t. turi būti pateikia teorinėje darbo dalyje
Turi būti nurodomas paveikslo ar lentelės šaltinis, t.y. iš kur jis/ji paimta arba kieno pateikiamais duomenimis ir kas atliko pateiktus skaičiavimus, pvz.: Šaltinis: Šaltenis, P. (2007). Mokesčių našta ir jos vertinimas, 57p. Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis statistikos departamento duomenimis (nuoroda) Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis UAB “Genor” finansinėsmis ataskaitomis (priedas)
Patogesnis citavimo būdas (Pavardė, metai)Tašką reika dėti po skliaustelių, o ne prieš juos
Citavimas Negalima parašyti poskyrio, remiantis tik vienu šaltiniu (pateikiama tik viena nuoroda). Visi paminėti autoriai turi būti literatūros sąraše. Kas blogai? Remiantis G.Myrdalio kumuliatyvinio augimo teorija, galime teigti, kad pati rinka neužtikrina tolygaus gamybos veiksnių ir pajamų pasiskirstymo, nes turtingesniuose regionuose yra didesnė paklausa. • Jei literatūros sąraše bus G.Myrdalio leidinys, trūksta leidinio metų. Pvz. Remiantis G.Myrdalio (1988) kumuliatyvinio ...... • Jei paimta iš kito leidinio, trūksta nuorodos sakinio pabaigoje. Pvz. Remiantis G.Myrdalio ......... yra didesnė paklausa (Jonaitis, 1989).
Tiriamojoje BBD dalyje turi būti autoriaus atliekamos analizės komentarai, o ne mokslininkų ar ekspertų pasisakymų perrašinėjimai
Nereikia pateikinėti lentelėse informacijos ir “dirbtinai” didinti darbo apimties, jei nėra skirtumų...
... arba tiriamu laikotarpiu neįvyksta esminių pokyčių...Arba akcentuoti, kad problema tame, kad tie pokyčiai nevyksta
Nedubliuoti informacijos:!!!!!!!!!!!!!! • Pasirinkti VIENĄ pateikimo būdą – lentelę ar paveikslą; • Informacija neturi kartotis ir sekančiuose poskyriuose; • Jei visus paveikslo/lentelės skaičius perrašėte tekste– paveikslą/lentelę išmeskite. • reikėtų vengti perrašinėjimo ir daryti analizę
Nereikia pačiame darbe pateikinėti elementarios ir pasikartojančios informacijos apie atskirų finansinių ataskaitų straipsnių pokyčius ir struktūrą
Esant akivaizdžiai tiesinei priklausomybei geriau vieno veiksnio pasikeitimo poveikį vaizduoti grafiškai, tai įvardinama kaip jautrumo analizė 5%/2%= 5%/1%= 13,85 5,54 13,85 2,77
Mato vienetai X ? Galėtų būti milijardais X X X X
Išvadų nepagrįstumas 10 paveiksle pateikta regresijos lygtis, kurioje atsispindi 2005-2009 metų laikotarpio Lietuvos įmonių skaičiaus ??? ir PVM duomenys???. Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (R), kuris siekia 0,65 (R2=0,4181) (koeficientas statistiškai reikšmingas, reikšmingumo koeficientas ??? lygus 1,48), rodo, kad Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu tarp įmonių skaičiaus ir PVM egzistuoja vidutinis ryšys. Teigiamas regresijos koeficientas (0,0088) rodo, kad tarp įmonių skaičiaus ir PVM yra tiesioginė priklausomybė. Taip pat galima teigti, jog įmonių skaičiui padidėjus vienu vienetu, surenkamas PVM padidėjo 0,0088 mln. eurų. Pagal determinacijos koeficientą (R2) galima spręsti, kad įmonių skaičius paaiškina 41,81 proc. PVM sklaidos.
Išvadų nepagrįstumas • Per maža tyrimo imtis • Nėra patikrintos modelio prielaidos, todėl ginčytinas pats tiesinio regresijos modelio taikymas • Tekste dažnai konstatuojamas tik faktas, nepateikiant jokio vertinimo, analizės. • Statistinė analizė atlikta, bet nėra ekonominės interpretacijos
Prognozavimas – tai ne prognozės matematinis apskaičiavimas
Prognozavimas – tai ne prognozės matematinis apskaičiavimas
Prognozavimas – tai ne prognozės matematinis apskaičiavimas • Darbo tekste neturi būti: • duomenų, kurie naudojami skaičiavimams atlikti; • techninių skaičiavimų, visi skaičiavimai turi būti prieduose; • Darbe pateikiami skaičiavimų rezultatai ir apibendrinimas, tekstinės išvados, palyginimai, tendencijų atskleidimas.
Prognozavimas – tai ne prognozės matematinis apskaičiavimas ... ir t.t. tik keičiasi trendo funkcijos tipas
Dėl finansinės analizės • temų pavadinimuose negali būti ĮMONIŲ FINANSINĖS VEIKLOS ANALIZĖ – jei įmonė neužsiima finansine veikla, turi būti VEIKLOS FINANSINĖ ANALIZĖ; • siūloma temas apie finansinius rodiklius konkretinti, atskiriant tik dalį jų ir giliau tiriant; • netinkami skyrių pavadinimai: ataskaitos, ataskaitų analizė, balanso analizė, vertikalioji ir horizontalioji analizė: • tai yra tik duomenų šaltiniai bei analizės metodai; • pagal temą tiriami ne balansas ar ataskaita, o tam tikri rodikliai;
Be komentarų TEMA PRAKTINĖS DALIES PRADŽIA