160 likes | 390 Views
INVESTICIJOS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE. Dr. Valdas Lukoševičius, Komisijos narys , Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lapkritis 2005, Vilnius. POKYČIAI KURO RINKOJE. 1. Visų rūšių iškastinio kuro žymus brangimas; 2. Medienos atliekų kainų stabilus augimas;
E N D
INVESTICIJOS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE Dr. Valdas Lukoševičius, Komisijos narys, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lapkritis 2005, Vilnius
POKYČIAI KURO RINKOJE 1. Visų rūšių iškastinio kuro žymus brangimas; 2. Medienos atliekų kainų stabilus augimas; 3. Biokuro trūkumas žiemos metu ir vartojimo didėjimas; 4. Naujų kuro rūšių įsisavinimas: - šiaudai; - miško atliekos; - medžio granulės; - durpių granulės; - biodujos; - energetiniai krūmai ir žolės; - ir kt.
Biokuro katilai, sumontuoti centralizuoto šilumos tiekimo ir pramoninėse katilinėse
KURO KAINŲ AUGIMO POVEIKIO SUŠVELNINIMAS • Efektyvus kuro panaudojimas. Lietuvos CŠT sektoriuje svyruoja 80 – 120 kg ne /MWh š • Kuro atsargų kaupimas, įsigyjant minimaliomis kainomis. • Kuro balanso optimizavimas ir diversifikavimas. • Naujos technologijos įrenginių diegimas katilinėse.
TECHNINĖS PRIEMONĖS KURO SĄNAUDŲ MAŽINIMUI • Degimo procesų tobulinimas ir automatizavimas. • Katilų parko atnaujinimas arba charakteristikų gerinimas. • Dūmų šilumos išnaudojimas papildomais ekonomaizeriais ir kondensaciniais rekuperatoriais. • Katilų eksploatacinių rodiklių monitoringas ir darbo režimų optimizavimas.
KOGENERACIJA 1 • Kogeneracijos atsipirkimas gaunamas dėl to, kad generuojant elektrą savo reikmėms ir esant vienanarei kainai, išvengiama elektros sistemos mokesčių (perdavimo, skirstymo, viešųjų interesų ir pan.) • Smulkūs elektros autogeneratoriai neišnaudoja centralizuoto šilumos tiekimo potencialo ir neduoda tikrojo energetinio bei ekologinio efekto.
KOGENERACIJA 2 • ES kogeneracijos direktyva ir NES skatina tik efektyvią kogeneraciją, maksimaliai panaudojant CŠT rinką. • Kogeneracijos įrenginiai santykinai brangūs ir iš esmės reikalingi tik elektros tiekimo sistemai.
POKYČIAI ELEKTROS KAINODAROJE • Įvedama dvinarė elektros kaina visose įtampose. Pastovioji dalis skirta sistemos išlaikymui ir tikėtina didės ateityje. • Keičiamos VIAP davimo taisyklės, numatant, kad visi elektros generatoriai privalo įsirengti metrologinę apskaitą, gaminamos elektros energijos matavimui, pagal kurią bus mokamas viešųjų interesų mokestis.
POKYČIAI ŠILUMOS KAINODAROJE • Pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų paskirstymui šilumos ir elektros bendros gamybos jėgainėse bus naudojamas “alternatyvios šilumos gamybos” metodas. • Šilumos, gaminamos kogeneracinėse jėgainėse, savikaina pripažįstama tik tokia, kuri susidaro analogiškose vandens šildymo katilinėse.
PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS 1 • Panaikinus garo gamybą nebenaudojami deaeratoriai. • Deaeracija tik cheminė ir prastai kontroliuojamas O2 lygis papildymo ir tinklų vandenyje. • Kai kuriuose objektuose nebenaudojamos jokios antikorozinės priemonės.
PERDAVIMO TINKLO ILGAAMŽIŠKUMO UŽTIKRINIMAS 2 • Tinklų vamzdynų vidinė korozija – lėtas, bet visuotinas procesas – gali sunaikinti didžiulį CŠT turtą. • Būtina griežtinti tinklų, vandens antikorozinės kontrolės priežiūrą ir investuoti į CŠT ir vartotojų įrenginių ilgaamžiškumo užtikrinimą.
INVESTICIJOS Į PERDAVIMO TINKLUS • Grupinių šilumokaitinių decentralizavimas. • Įvadinė apskaita. • Tinklų keitimas ar naujų įrengimas. • Atskirų objektų ar kvartalų decentralizavimas, sujungimas
ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS KAINODAROS POKYČIAI • Grupinių ir individualių šilumokaitinių eksploatacinės sąnaudos priskiriamos šilumos savikainai. • Karšto vandens apskaitos prietaisų butuose įrengimo išlaidos, gali būti įtrauktos į pardavimo kainą, taikomą šios grupės vartotojams kai nėra karšto vandens tiekėjo.