Euro poveikis š alies ūkiui

1. Euro poveikis šalies ūkiui Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys Šiauliai, 2014 m. kovo 7 d.

2. Euro poveikis: pagrindinės kryptys € Lietuvoje • BVP vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais: • Vartojimas • Investicijos • Grynasis eksportas Palūkanų normos Valiutos keitimo sąnaudos Poveikis prekybai ir investicijoms Vienkartinėseuro įvedimosąnaudos Vienkartinis poveikis kainų lygiui Finansinės įmokos

3. Euro poveikis palūkanų normoms

4. Kiek sumažėtų palūkanų našta? Pagrindinis scenarijus

5. Euro poveikis: Latvija skolinasi pigiau Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos • Latvijos ilgalaikės palūkanų normos nacionaline valiuta mažesnės už Lietuvos nuo 2012 m. liepos mėn. • Euroobligacijų palūkanos – istorinėse žemumose.

6. Reitingų padidinimas – labai tikėtinas • 6–10 mėn. iki euro įvedimo Estijos ir Latvijos reitingai – padidinti; • Reitingo agentūros: euro įvedimas Lietuvoje mažintų kredito riziką: • sumažės valstybės ir ūkio subjektų rizika, susijusi su turto, pajamų ir įsipareigojimų valiutine struktūra; • pagerės valstybės prieiga prie finansų rinkų ir bankų likvidumo valdymo galimybės • padidės ekonominės politikos apibrėžtumas

7. Kiek būtume sutaupę, jei euras būtų įvestas 2007 m.? Palūkanų normos (5 m. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS)):

8. Euro poveikis eksportui • Mažesnės prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudos • Daugiau užsienio investicijų • Didesnis rinkos skaidrumas ir konkurencija • Eurą įsivedusių šalių užsienio prekyba augo 5–10 % • Numatoma euro įtaka LT eksportui 2015–2022 m. • Laipsniškas eksporto padidėjimas 5 % • Suminis eksporto vertės prieaugis 34 mlrd. Lt

9. Euro poveikis valiutos keitimo išlaidoms • Įvedus eurą išnyksta: • litų ir eurų keitimo išlaidos, • apsidraudimo nuo lito ir euro kurso pokyčių sąnaudos; • Litų ir eurų keitimo ir apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų metinės nebankinio sektoriaus išlaidos sudaro apie 0,14 % BVP (2010–2012 m. – vidutiniškai ~140 mln. Lt / m.); • 2015–2022 M. NEBANKINIS SEKTORIUS SUTAUPYTŲ NE MAŽIAU KAIP 1,9 MLRD. LT; • Euro įvedimas trumpuoju laikotarpiu sumažintų Lietuvoje veikiančių bankų pajamas.

10. Euro poveikis ūkio augimui Euro įtaka BVP lygiui Euro įvedimas BVP lygį vidutiniškai padidintų: 2014–2022 m. 1 scenarijus: + 1,9 % 2 scenarijus:+ 1,8 %

11. Euro įvedimo sąnaudos • Bendrosios vienkartinės euro įvedimo sąnaudos: • gryniesiems pinigams pagaminti ir pakeisti; • informacinėms ir mokėjimo sistemoms pritaikyti; • apskaitos sistemoms pertvarkyti. • -------------------------------------------------------------------------------- • Vienkartinės išlaidos Lietuvoje galėtų sudaryti 0,5–0,7 % BVP (660–920 mln. Lt) • Grynosioseuro įvedimo išlaidos bus kur kas mažesnės: • dalis užsakymų teks Lietuvos įmonėms; • dalis darbų bus finansuojama ES lėšomis; • dalis pasirengimo euro įvedimui darbų sutaps su įprastiniais informacinių ir kt. sistemų atnaujinimo darbais.

12. Įnašas į Europos stabilumo mechanizmą Sąnaudos • Lietuvos įnašas - ~300 mln. EUR per 5 m. (po 20 % kasmet); • Įsipareigojimas - ~2,5 mlrd. EUR (mokėtina pagal pareikalavimą). Grąža • Dalyvavimas ESM – paramos garantija; • Ilgalaikis stabilumas ES – mūsų pačių politinis ir ekonominis interesas; • Dalyvavimas ESM – investicija į finansinio tarpininkavimo bendrovės kapitalą; • ESM parama šalims – paskola, ne dovana.

13. LB įnašas į ECB kapitalą • Įnašo dydis – 43 mln. Eurų; • Papildomų lėšų nereikės - įnašas būtų mokamas iš Lietuvos banko turto; • Numatomas įnašo dydis – 0,7% LB turto. • Grąža: • Šalies bankams – tiesioginė prieiga prie Eurosistemos likvidumo; • Lietuvos bankui – Eurosistemos pelno dalis, proporcinga įnašui.

14. Naudos ir sąnaudų balansas

15. Bilietas į euro zoną: prognozės palankios

16. EURO ĮVEDIMAS LIETUVOJE Praktiniai aspektai: aprūpinimas euro monetomis ir banknotais

17. Ačiū už dėmesį.