1 / 36

Lietuvos auk tasis mokslas Bolonijos ir Lisabonos procesu kontekste

Bolonijos procesas /1999/. tikslas (2010) bendroji Europos auktojo mokslo ir tyrimu erdve:tripakope studiju sistema,vieninga studiju laipsniu sistema,mobilumas,studiju kokybe,kooperacija,mokymasis visa gyvenima.. Lisabonos strategija /2000/. tikslas (2010) konkurencingiausia ir dinamikiausia iniomis grista ekonomika pasaulyje, garantuojanti intelektualiu darbo vietu augima ir didesne socialine sanglaudaekonomines prielaidos (2010) investicijos i tyrimus ir eksperimentine pletra 3% BVP (1% - valstybes leos, 2% - verslas).

happy
Download Presentation

Lietuvos auk tasis mokslas Bolonijos ir Lisabonos procesu kontekste

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. Lietuvos aukštasis mokslas Bolonijos ir Lisabonos procesu kontekste Prof. Vytautas Kaminskas Lietuvos MA narys korespondentas Lietuvos universitetu rektoriu konferencijos prezidentas

    2. Bolonijos procesas /1999/ tikslas (2010) – bendroji Europos aukštojo mokslo ir tyrimu erdve: tripakope studiju sistema, vieninga studiju laipsniu sistema, mobilumas, studiju kokybe, kooperacija, mokymasis visa gyvenima.

    3. Lisabonos strategija /2000/ tikslas (2010) – konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grista ekonomika pasaulyje, garantuojanti intelektualiu darbo vietu augima ir didesne socialine sanglauda ekonomines prielaidos (2010) – investicijos i tyrimus ir eksperimentine pletra 3% BVP (1% - valstybes lešos, 2% - verslas)

    4. Europos komisija /2005 m. balandžio 20 d./

    5. Europos universitetu asociacijos (EUA) 3-ciasis konventas Glazge /2005 kovo 31 – balandžio 2 d./

    6. Europos Švietimo ir mokslo ministru 3-ciasis susitikimas Bergene /2005 m. gegužes 19-20 d./

    7. Bolonijos proceso apžvalga Valstybiu pažangos vertinimo rodikliai: kokybes užtikrinimas, dvieju pakopu studiju sistemos igyvendinimas, studiju kvalifikaciniu laipsniu ir periodu pripažinimas.

    8. Valstybiu pažangos Bolonijos procese vertinimas

    9. BOLONIJOS PROCESO DALYVIO REZULTATU KORTELE Lietuva

    11. Lietuvos gyventoju išsilavinimo lygis 2003 m. Gyventoju sk. Aukštasis mokslas Dalis su aukštuoju /tukst./ /tukst./ /%/ Darbingo 1641,9 311,6 19,0 amžiaus ES 21,0 JAV 38,0 Japonija 36,0

    12. Lietuvos studentai 2004/05 mokslo metais

    13.

    14. 2003 m. universitetu absolventai pagal studiju sritis

    15. Užregistruotu darbo biržoje universitetu absolventu dalis

    16. 2003 m. kolegiju absolventai pagal studiju kryptis

    17. Mokslininkai ir tyrejai 1000 darbuotoju ES 5,5 JAV 9,0 Japonija 9,7 Lietuva 3,0

    18. Destytojai ir mokslo darbuotojai su mokslo laipsniais pagal amžiu

    21. Lešos aukštajam mokslui JAV 2,7% BVP, iš ju 1,1% valstybe Japonija 1,1% BVP, iš ju 0,5% valstybe ES 1,1% BVP, iš ju 0,9% valstybe Lietuva 1,2% BVP, iš ju 0,9% valstybe Universitetai 1,0 % BVP, iš ju 0,7% valstybe Kolegijos 0,2 % BVP

    24. Lešos tyrimams JAV 2,7% BVP, iš ju 0,8% valstybe Japonija 3,0% BVP, iš ju 0,6% valstybe ES 1,9% BVP, iš ju 0,7% valstybe Lietuva 0,6% BVP, iš ju 0,4% valstybe

    25. Mokslo darbuotoju, dirbanciu versle, dalis JAV 80% Japonija 65% ES 50% Lietuva 5%

    26. Lietuvos universitetu rektoriu konferencijos ir Lietuvos pramoninku konfederacijos deklaracija /2004 m. balandžio 20 d./ - Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybe turi suprasti, kad destytoju ir mokslo darbuotoju atlyginimu dydis universitetuose neleidžia išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistu ir neskatina ju sugrižimo iš užsienio valstybiu; kad istatymais iteisintos mokesciu lengvatos pramones imonems skatintu jas priimti universitetu studentus atlikti praktikos, o destytojus – stažuotis; kad istatymai, leidžiantys universitetams disponuoti savo turtu, igalintu universitetus be valstybes investiciju modernizuoti savo infrastruktura bei atnaujinti studiju ir mokslo iranga; kad istatymai skatintu podiplominiu studiju pletra – kvalifikacijos kelima, perkvalifikavima, neakivaizdine doktorantura ir sudarytu realias galimybes visiems visuomenes nariams derinti mokymasi su profesine veikla ir laisvalaikiu.

    28. BPD priemones 1.5, 2.4 ir 2.5

    29. BPD 2-ojo prioriteto "Žmogiškuju ištekliu pletra" 4-ta priemone "Mokymosi visa gyvenima salygu pletojimas" (mln. Lt)

    30. Memoranduma pasirašiusios politines partijos, vykdydamos Europos Tarybos iškeltas strategines socialinio, ekonominio ir kulturinio Europos Sajungos vystymosi iki 2010 metu nuostatas, sutaria, kad: 1.    valstybes biudžeto išlaidos universitetinems studijoms kasmet butu didinamos po 0,1% BVP ir 2007 metais pasiektu 1% BVP; 2.    valstybes biudžeto išlaidos mokslui ir eksperimentinei pletrai kasmet augtu 0,1% BVP ir 2010 metais pasiektu 1% BVP; 3.    butu sudarytos palankios salygos verslo investicijoms i moksla ir eksperimentine pletra sukaupiant iki 2010 metu iš šio šaltinio dar 2% BVP; 4.   žymiai didetu Europos Sajungos ir nacionalines išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ugdyti ir nuo 2007 metu nacionaliniame ES strukturiniu fondu paskirstyme jos sudarytu ne mažiau kaip 50%.

    31. Lietuvos universitetu rektoriu konferencijos ir Lietuvos pramoninku konfederacijos deklaracija /2004 m. balandžio 20 d./ - pramones imoniu atstovai turi aktyviau dalyvauti universitetu valdymo veikloje – buti ne formalus, bet veiklus universitetu globos ir priežiuros instituciju (universitetu tarybu) nariai; universitetai turi kviesti imoniu vadovus ir specialistus skaityti atskiru paskaitu ar paskaitu ciklu, dalyvauti absolventu baigiamuju darbu gynimuose, buti naujai sudaromu, modernizuojamu ir esamu studiju programu ekspertais; universitetai turi ne tik sau ar kitoms mokslo ir studiju institucijoms, bet ir pramones imonems rengti aukšciausios kvalifikacijos specialistus – mokslu daktarus;

    32. Išvados

    33. Išvados

    34. Išvados

    35. Išvados

    36. Išvados

    37. Aciu už demesi!

More Related