140 likes | 519 Views
IKIMOKYKLINIS UGDYMAS. Vilniaus mokyklos-darželio ,,Dainorėliai”. Įstaigos savitumas - sociokultūrinė aplinka ir tradicijos.
E N D
IKIMOKYKLINIS UGDYMAS Vilniaus mokyklos-darželio ,,Dainorėliai”
Įstaigos savitumas - sociokultūrinė aplinka ir tradicijos • Darželis-mokykla „Dainorėliai“ įsikūrusi miesto centre yra VPU bazinė įstaiga. Ji yra atvira visuomenei, bendradarbiaujanti su Muzikos ir teatro akademija, Nacionaline M.Mažvydo biblioteka. Nuo įsikūrimo įstaigoje puoselėjamos meninio ugdymo, liaudies kultūros tradicijos: įstaigos meninio ugdymo pedagogai dirbo pagal ,,Vaiko muzikinės kultūros ugdymo“, „Integruoto meninio ugdymo“ programas, kurių filosofinis pagrindas – humanistinės krypties psichologų ir pedagogų C.Rogers, A.Maslow, R.Steiner idėjos. Menai šiose programose nuosekliai ir kūrybiškai integruojami į priešmokyklinio ir pradinio ugdymo procesą, papildomą ugdymą. Įstaigos udytiniai dalyvauja bendruomenės meniniuose projektuose, miesto bei šalies renginiuose, bendruose projektuose su Nacionaliniu operos ir baleto teatru, Vilniaus Karininkų Romove. Ilgametė pedagogų sukaupta patirtis, minėtų autorių filosofinės idėjos pagrindžia šios programos idėją, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų meninė veikla kompleksiškai vysto įvairius vaiko pojūčius, skatina visų vaiko kompetencijų reikalingų sėkmingai veiklai šiuolaikinėje visuomenėje plėtrą, ugdo teigiamas vaiko asmenybės savybes. Šio amžiaus vaikui meninė veikla yra artima, labiausiai atspindi jo vidinį pasaulį, leidžia pasireikšti jo emocijoms, tenkina saviraiškos poreikį. Ši nuostata padeda įgyvendunti ir Jungtinės vaiko teisių konvencijos 29 straipsnio nuostatas a)„kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus“.(...) d) parengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių, taip pat vietinės kilmės asmenų draugystės principais.
Tėvų (globėjų) ir bendruomenės poreikiai • Įstaigoje gyvuoja bendradarbiavimo su tėvais tradicijos. Ugdytinių tėvai įtraukiami į ugdymo procesą, suvokiant, kad bendradrabiavimas su šeima yra sėkmingo vaiko ugdymo sąlyga. Tėvai skatinami dalyvauti bendruose renginiuose, bendradarbiauti su pedagogais sprendžiant vaikų ugdymosi, elgesio, bendravimo problemas kviečiami talkininkauti įvertinant vaiko ugdymosi pasiekimus. Tėvai skatinami bendradarbiauti įvairiomis formomis, t.y., rengiami individualūs pokalbiai su vaiko tėvais, jo pažangos įvertinimas, aplankų analizavimas (individualiu lygmeniu), bendrais grupės vaikų-tėvų projektai: parodėlės, išvykos, šventės, koncertai (grupės bendruomenės lygmeniu), šeimos narių aktyvus dalyvavimas įstaigos edukaciniuose projektuose, sportinė bei meninė saviraiška įstaigos renginių metu(staigos bendruomenės lygmeniu) • . • Rengiant šią programą, buvo apklausti darželio grupių ugdytinių tėvai. Apklausa parodė, kad tėvai aktyviai remia ir palaiko įstaigos meninio ugdymo kryptį. Jie pageidauja, kad vaikai, lankantys šią įstaigą ir praleidžiantys joje didžiausią dalį dienos, būtų ugdomi įvairiapusiškai, t.y., tiek būtų ugdomi jų meniniai gebėjimai, tiek ir kitos, sėkmingai vaiko tolimesnei veiklai vyresniame amžiuje būtinos socialinė, komunikavimo, pažintinė, sveikatos saugojimo kompetencijos. Tėvai tikisi, jog mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaiga bendradarbiaus ugdant vaikų sveikos gyvensenos, pakantaus kitiems žmonėms bendravimo įgūdžius, taip pat organizuojant ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, • Atsižvelgiant į vaikų bei jų tėvų poreikius bei lūkesčius, įstaigos tarybos spendimu vaikams teikiamos papildomos tėvų apmokamos paslaugos, t.y., anglų kalba, gydomoji mankšta, dainavimo studija, kurių turinys papildo ir pagilina šios programos turinį, tačiau į šią programą neįtraukiamas.
Ugdymo organizavimo kryptys. • Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą orientuojamasi į jų poreikius, interesus, vaikų kultūrinę patirtį.Ugdymas vyksta derinant laisvą, spontanišką vaikų žaidmą, organizuotas grupines bei individualias meninio ugdymo veiklas. Parenkami individualūs ir grupinio darbo būdai, kurie labiausiai tenkina vaikų interesus „čia ir dabar“, ieškoma laisvo žaidimo ir tikslingo ugdymo santykio , kurio metu užduotys taip pat paverčiamos vaikui maloniomis žaidybinėmis pratybomis, skatinama spontaninė vaikų kūryba, labiausiai atskleidžianti vaiko individualumą ir savitumą.
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS SUDARYMO IR ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI • Vertybinių nuostatų ugdymo – programoje prioritetas teikiamas vertybių ir pozityvių asmeninių nuostatų pradmenų formavimui(si). • Meniškumo – ugdymas organizuojamas meninę veiklą integruojant į kitas ugdymo veiklas, aktualizuojant meninio ugdymo ir ugdymo menu kryptis, plėtojant ugdomąją įtaką vaiko jausmams, dvasinėms vertybinėms nuostatoms, protiniams, socialiniams kultūriniams gebėjimams ir fizinėms savybėms. • Visuminio vaiko ugdymo – programos ugdymo turinys sudarytas siekiant ne linijiniu būdu, o integruotai ugdyti visas vaiko kompetencijas. • Individualumo – vaiko ugdymas vyksta atsižvelgiant į vaiko kultūrinę ir socialinę patirtį, jo poreikius, charakterį, sudarant sąlygas individualiai vaiko raiškai; • Prieinamumo ir tęstinumo –ugdymo programa atitinka 3-5 metų vaiko psichofizines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus, bendravimo ir elgesio modelius. Ugdymo turinys derinamas, siekiant darnaus vaiko ugdymo šeimoje, ikimokyklinėje grupėje, o vėliau priešmokyklinėje grupėje. • Tautiškumo - ugdymas grindžiamas tautinių tradicijų bei vertybių puoselėjimu sudarant ugdymo turinį, organizuojant grupės bei bendruomenės šventes.
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI • Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius; • Garantuoti vaikui saugią, turiningą, džiugią vaikystę. Sudaryti sąlygas vaikui žaisti, plėtoti žaidimą. • Skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, kartu plėtojant jo emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį. • Saugoti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymo(si) aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį. • Plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį sudarant galimybes patirti pažinimo džiaugsmą, atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo būdus. • Ugdyti vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę. • Ugdyti vaiko kūrybiškumą, padidinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno kūriniams, skatinti atskleisti save meno priemonėmis ir kitais būdais. • Plėtoti estetinę ir dorovinę pasaulėjautą, tautinę savimonę.
UGDYMO TURINYS • Ugdymo turinys išdėstomas siekiant vaiko kompetencijų ugdymo atspindėjimo. Vaiko kompetencijos, tai uždaviniai, kuriuos ugdytojai (vaiko pedagogai ir šeima) turėtų pasiekti tam tikru laikotarpiu. Kadangi vaiko augimas yra visuminis, jo gebėjimai ir pasiekimai reiškiasi taip pat kompleksiškai, labai individualiai, sąlyginai išskiriamos 5 kompetencijų grupės labiausiai atspindinčios vaiko gebėjimus. Jos išdėstomos 3-mis lygiais, kurie sąlyginai atspindi trijų amžiaus grupių (3 – 4-mečių, 4 – 5-mečių, ir 5 – 6-mečių) vaikų gebėjimus. Kadangi vaikai vystosi labai individualiai, būdingi staigūs raidos šuoliai, mūsų nuomone, vaiko gebėjimus tik labai sąlyginai galima priskirti tam tikram amžiui. Aukščiausio lygio kompetenciją pasiekęs vaikas, yra pasirengęs pirmam žingsniui mokyklos link – ugdymuisi pagal priešmokyklinio ugdymo(si) programą.
Metodai, formos ir priemonės • Sukurti vaikų veiklai bei žaidimui palankią aplinką, naudoti įvairias ugdomąsias priemones bei žaislus. • Sudaryti sąlygas vaikui tyrinėti, atrasti, patirti, stebėti bei skatinti jį tai daryti pedagogui bendradarbiaujant, patariant, padedant. • Modeliuoti vaiko elgesį bei veiklą, palaikant tinkamus vaikų jausmų, raiškos būdus, skatinant kurti ir laikytis elgesio taisyklių, bendrauti, gerbti kitą bei save, užjausti, sekti tik geru draugų ir suaugusiųjų pavyzdžiu. • Ugdymą grįsti vaikams įdomių temų, žaidimų, veiklos plėtote, ugdytiniams naudingos praktinės medžiagos naudojimu. • Meno priemonėmis, grupės veiklos, švenčių, projektų metu ugdyti vaiko emocijas, pažinimo procesus, gerinti socializaciją, skatinti saviraišką, teigiamą savęs vertinimą, skatinti aktyvų judėjimą, motorikos, koordinacijos vystymąsi, suteikti pažinimo džiaugsmą, padėti vaikui atsikratyti neigiamų emocijų, mažinti įtampą, nerimą, agresiją. • Klausytis, žaisti, vaidinti pasaką, naudojant ją tiek kaip auklėjamąją priemonę, tiek ir kaip integruotą ugdymo turinio perteikimo formą ir būdą; • Sudaryti vaikams sveiką aplinką ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. • Įgyvendinti pačių vaikų sumanymus ir idėjas, raginant juos drąsiai išsakyti savo nuomonę ir pageidavimus.
Menų ugdymo turinio integraciniai ryšiai • Meninio ugdymo turinio integravimas vyksta pagal pateiktą schemą 1 pav. pateiktą schemą. 1 pav. Ugdymo turinio integravimo modelis
Ugdymo objektas – vaikas. Vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis ir vyksta integruotai. Ugdymo turinys įgyvendinamas per įvairias laisvas ir organizuotas veiklas, kurių vyraujanti yra žaidimas. Per meninę veiklą ugdomos vaiko kitos kompetencijos. Jų ugdymas menine veikla integruojamas į socialinės, komunikacinės, pažintinės, sveikatos saugojimo kompetencijų plėtojimą. Menų ugdymo turinio integraciniai ryšiai
Ugdymo turinio planavimo nuostatos • Ugdymo turinys planuojamas atsižvelgiant į vaikų, ugdytojų, tėvų ir visos mokyklos bendruomenės susitarimus bei remiantis šiomis nuostatomis: • Meninės veiklos integravimas į įvairią vaikų veiklą. • Visos auklėtojos ir menio ugdymo mokytojos ugdymo turinį planuoja temų blokais skirtingiems vaikų lygiams (amžiaus grupėms), atsižvelgdamos į metų laikų ratą, temas derindamos komandoje ir su įstaigoje vykdomais projektais, tradicinėmis ir netradicinėmis šventėmis, vaikų ir kasdienio gyvenimo diktuojamais poreikiais.Teminio planavimo forma pateikiama 1 priede. • Teminis planavimas grindžiamas natūraliu vaiko poreikiu išreikšti save (aš), savęs, kaip šeimos nario suvokimu (artimiausia aplinka), atliepia vaiko smalsavimo ir jį supančios aplinkos pažinimo, socialinių reiškinių suvokimo poreikį (aplinka).
Ugdymo turinio planavimo nuostatas iliustruoja 2 pav. 2 pav. Ugdymo turinio planavimo modelis
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS • Ugdymo pasiekimai vertinami atsižvelgiant į atskirų kompetencijų iškeltus uždavinius. • Vertinimo tikslai: • Pažinti vaiką ir jo individualybę • Sekti vaiko ugdymosi pažangą ir numatyti ugdymosi proceso individualizavimo ir diferencijavimo galimybes • Kryptingai siekti programoje išsikeltų tikslų, numatyti tolimesnes vaikų ugdymosi pespektyvas • Vaiko ugdymosi pasiekimų vertinimo procesas vyksta nuolat, jo pažangą iliustruojančius vaiko darbelius, stebėjimo lapus kaupiant vaiko ugdymosi pasiekimų aplankuose. Du kartus metuose (spalio ir gegužės mėn.) vykdomas vaiko pasiekimų įvertinimas pagal penkias kompetencijas. Auklėtojos pasitardamos su meninio ugdymo mokytojais, logopedu ir , esant reikalui, su vaiko tėvais, įvertina vaiko pažangą ir pateikia rašytinę išvadą, taip pat formuluoja tolimesnius vaiko ugdymo uždavinius. • Vaiko ugdymo(si) pasiekimų vertinimo medžiaga ir išvados kaupiamos individualiuose pasiekimų segtuvuose. Ši informacija yra pasiekiama tik vaiko tėvams (globėjams) bei pedagogams. Toks būdas padeda kaupti reikiamą informaciją apie vaiko daromą pažangą, ugdymosi pasiekimus, leidžia nuosekliau ir prasmingiau ugdyti minėtas vaiko kompetencijas. • Tėvai (globėjai) informuojami apie vaiko ugdymo pasiekimus po kiekvieno įvertinimo individualių pokalbių metu, iškilus vaiko ugdymosi sunkumams – dažniau (pagal poreikį ir ugdymo(si) aktualijas).