Mąstančių skaitytojų ugdymas

1. Mąstančių skaitytojų ugdymas

2. Ką ir kodėl skaitome??? • skaitymas – tai pagrindinė naujos informacijos gavimo priemonė, kuria žmonės naudojasi per visą gyvenimą; • mokytis, kaip skaityti, nepakanka, būtina mokytis, kaip skaityti mąstant; • skaitymas – tai mąstymo ir mokymosi įrankis, o ne paprastas mokymosi dalykas; • skaitymas ir reakcija į skaitymą – tai kritinės analizės prieigos; • konkrečių dalykų mokymasis reikalauja daug savarankiškai skaityti, todėl skaitymo proceso supratimas gali sustiprinti konkrečių dalykų mokymosi suvokimą ir analizę; • tarp skaitymo ir rašymo yra glaudus ryšys. Jį suvokus suintensyvėja mokymasis. • Raštingumo gebėjimai sietini ir su šalies ekonominio vystymosi raida: šalies švietimo lygis yra potencialaus ekonomikos augimo rodiklis, vidutinis šalies gyventojų raštingumo lygis yra geresnis ekonominio augimo rodiklis nei kiti švietimo rodikliai (Reading Framework for PISA 2009 (Draft)

3. Skaitymo situacija • Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje populiariausias suaugusiųjų laisvalaikio leidimo būdas – televizoriaus žiūrėjimas (Eurostat, 2004) • Lietuvoje 66 proc. respondentų teigia mėgstantys skaityti. Skaityti labiau mėgsta moterys, aukštas pajamas (virš 1500 lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį) gaunantieji, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsimokslinimu, užimantys aukščiausio/vidutinio lygio vadovų pareigas, specialistai, tarnautojai, didžiųjų miestų gyventojai (Suaugusiųjų skaitymo įpročiai, 2007) • Knygų skaitymas Lietuvoje kaip laisvalaikio leidimo forma yra penktoje (moterys) ir šeštoje (vyrai) vietoje (Rinkos analizė ir tyrimai (RAIT), 2006)

4. Skaitymo situacija (Suaugusiųjų skaitymo įpročiai, 2007) • Dažniausiai (beveik kiekvieną dieną - kartą per savaitę) laiko skaitymui skiria jaunimas iki 25 m. • Iš teigiančiųjų, jog knygų neskaito niekada, išsiskiria 46 m. ir vyresni asmenys • Tarp rečiausiai skaitančiųjų vyrauja pensininkai ir aukščiausio, vidutinio lygio vadovai • Dažniausiai respondentai teigia perskaitę iki 3 knygų per metus • Tarp perskaitančių daugiau nei 15 knygų per metus vyrauja 18 - 25 m., nebaigtą vidurinį išsilavinimą

5. Skaitymo situacija: skaitymo priežastys (pagal: Suaugusiųjų skaitymo įpročiai, 2007) • Noras atsipalaiduoti (moterys, 26 - 45 m. asmenys, šeimas sukūrę asmenys) • Noras pagilinti savo žinias (vyrai, akademinis jaunimas (18 - 25 m.) • Būti gerai informuotiems, turėti savo nuomonę (vyrai, 26 - 35 m. asmenys, turintieji nebaigtą vidurinį, aukštąjį/nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, gaunantys 1000 lt vienam asmeniui namų ūkyje ir aukštesnes pajamas). • Noriu nuvyti nuobodulį (asmenys nuo 46 m., turintieji vidurinį išsilavinimą, nedideles pajamas (iki 500 lt vienam namų ūkio nariui), pensininkai, namų šeimininkės) • Patobulinti savo kalbą, rašymo įgūdžius (asmenys iki 25 m., turintieji vidurinį/ spec. vidurinį išsilavinimą, kitataučiai asmenys).

6. Vaikų skaitymo situacija • Didžioji mokyklinio amžiaus vaikų dalis laisvalaikį leidžia klausydami muzikos ir pramogaudami su draugais. • Apytiksliai kas ketvirtas respondentas renkasi televizoriaus žiūrėjimą, sportą bei žaidimus kompiuteriu. • Skaitymui, kaip laisvalaikio leidimo formai, prioritetą teikia mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų. • Didėjant amžiui, mėgstančių tokį laisvalaikį mokinių mažėja. • Tik absoliuti mažuma apklaustų moksleivių norėtų susipažinti su literatūros kuriniu skaitydami knygą, daugiau nei puse respondentų pasirinktų peržiūrėti filmą pagal tą kurinį. • Tarp dažniausiai nurodytų neskaitymo priežasčių yra laiko trūkumas bei nuovargis mokykloje. • Kas dešimtas nurodo, kad skaityti jam neįdomu. Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005

7. Faktoriai turintys įtakos vaikų skaitymo motyvacijai (parengta pagal Хансена Х., 1980) Vaikiškų knygų skaičius namų bibliotekoje Suaugusiųjų skaitymas garsiai vaikams TĖVŲ IŠSILAVINIMAS Suaugusiųjų stebėjimas, kaip skaito vaikai Knygų skaičius namų bibliotekoje ir jų nuolatinis papildymas IŠSILAVINIMO SRITIS Suaugusiųjų skaitymas garsiai vaikams LAIKAS SKIRIAMAS SKAITYMUI Naudojimasis bibliotekų paslaugomis

8. Tėvų įtaka vaikų skaitymo motyvacijai • Mokiniai, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, tėvai su jais dažnai aptardavo perskaitytas knygas, filmus, spektaklius – pasiekia geresnių mokymosi rezultatų (Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, 2006) • Vaikai, kurie išmoko skaityti prieš mokyklą, turi didesnę motyvaciją smalsumui bei tolimesniam mokymuisi (Хансена Х., 1980). • Kuo daugiau šeimoje buvo skaitoma vaikui balsu, tuo aukštesni jo skaitymo apimties rodikliai: dvigubai daugiau neskaitančiųjų tarp tų vaikų, kuriems tėvai skaitė garsiai tik kelis kartus per pusė metų lyginant su tais, kuriems skaitė kiekvieną dieną. • Vaikų, kurių tėvai yra aktyvūs skaitytojai, skaitymo apimties rodikliai yra dvigubai aukštesni. • Daugiau neperskaičiusių nei vienos knygos tarp vaikų, kurie nežino arba nesidomi savo tėvų požiūriu į knygų skaitymą. • Daugiausiai neskaitančiųjų tarp vaikų, kurių namuose visai nėra knygų. • Nustatyta, kad didėjant knygų skaičiui namuose, mažėja neskaitančių vaikų procentas (Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai, 2005)

9. Reakcija į skaitymą • tai dažniausiai pamirštama skaitymo proceso dalis. • tai yra dalis proceso, turinčio didžiausią įtaką, kad skaitytojas taptų mąstančiu skaitytoju.

10. Skaitymas ir reziumavimas poromis: metodo privalumai • Dvi galvos dažnai būna geriau nei viena • Vaidmenys padeda sutelkti skaitančiojo dėmesį į esmę ir jį išlaikyti nagrinėjant sudėtingą tekstą; • Kurdama bendrą reziumė, pora, kalbėdama dialogu, turi aptarti turinį, stengdamasi glausta kalba adekvačiai perteikti teksto esmę. • Mokomasi mokant • Pristatymo gebėjimai