220 likes | 598 Views
"ŠEIMA, MOKYKLA, VALSTYBĖ: PRASMĖS DIMENSIJA UGDYME“ Kęstutis Pukelis. Ž MOGUS TAI PAUKŠTIS: VIENAS SPARNAS - MYLIMAS ŽMOGUS, KITAS – MYLIMAS DARBAS UGDYMO TIKSLAS?. Gyvenimas tamsa, jei nėra siekimo. Nežinoma. Žmogus A Ž in oma. Nežinoma. Nežinoma. Žmogus B Žinoma. Nežinoma.
E N D
"ŠEIMA, MOKYKLA, VALSTYBĖ: PRASMĖS DIMENSIJA UGDYME“ Kęstutis Pukelis
ŽMOGUS TAI PAUKŠTIS: VIENAS SPARNAS - MYLIMAS ŽMOGUS, KITAS – MYLIMAS DARBAS UGDYMO TIKSLAS? Gyvenimas tamsa, jei nėra siekimo....
Nežinoma Žmogus A Žinoma Nežinoma Nežinoma Žmogus B Žinoma Nežinoma Nežinoma Nežinoma Nežinoma Nežinoma Nežinoma Kuo daugiau ŽINAU tuo dar daugiau NEŽINAU
Ar mes susimąstome apie tai, kaip mes mąstome? STALAS, MEDIS, SUOLAS, ŽMOGUS, AUTOMOBILIS, STIKLAS, LANGAS, MOKINYS, MOKYTOJAS, PEILIS, KNYGA, MOKSLININKAS, ŽIRGAS, KALBA, TAUTA, VĖŽYS, ŽUVIS, ŠUO, KATĖ, MEILĖ, LAIMĖ, KĖDĖ, GĖLĖ, ŽVAIGŽDĖ ŠIANDIENA GRAŽUS ORAS IR MANO NUOTAIKA PUIKI. ARKLYS NE ŽVENGIA, BET KALBA ŽMOGUS NE KALBA, BET ŽVENGIA. ARKLYS ŽVENGIA, ŽMOGUS - KALBA APERCEPCIJA, REKURENCIJA, ORTOGENEZĖ, KYKEONAS, INTERIORIZACIJA, SOLIPCIZMAS, INVOLIUCIJA, URANIZMAS, TEURGIJA, TRADUKCIJA, STRATIGRAFIJA, SIMBIOZĖ, SINANTROPAS, SERAFIMAS, REKAPITULIACIJA, REFENDARIATAS, ASESORIATAS, PAROKSIZMAS, OKSIMORONAS, ORGANONAS, MONADA
ŠIANDIEN URANIZMAS YRA LYG KIKEONAS INVOLIUOJANTIS REKURENCIJOS TEORIJOS PARADIGMOMIS SINANTROPO LINK. ŽMOGAUS ORTOGENEZĖ IR REKAPITULIACIJOS TEORIJA TURI TRADUKCIJOS ELEMENTŲ IR PAROKSIZMO ASPEKTŲ. APERCEPCIJA – (LOT. AD + PERCEPCIO) – ŽMOGAUS SUVOKIMO IŠKRAIPYMAI KYLANTYS DĖL SKIRTINGOS GYVENIMIŠKOS PATIRTIES IR INDIVIDUALIŲ PRIGIMTIES YPATYBIŲ (G.W. LEIBNITZ) SUVOKIMAS – MATANTIS MĄSTYMAS MĄSTYMAS = MATYMAS SUPRATIMAS – MĄSTANTIS MATYMAS
Žmonijos sukaupta ugdymo patirtis rodo, kad kiekvienoje epochoje visada koegzistuoja dvi žmonių grupės: Vieni nori mokyklą paversti “gatve”, o kiti net “gatvę” siekia padaryti mokykla.... Kiekvienas asmuo savo sąmoningo ar nesąmoningo žodžio, veiksmo, poelgio išdavoje konkrečioje situacijoje visada atsiduria vienoje ar kitoje ugdymo barikadų pusėje...
Šeimos, mokyklos ir valstybės kaip fiziniųinstitucijų santykis finansinių resursų disponavimu VALSTYBĖ (0,6) MOKYKLA (0,3) ŠEIMA (0,1)
Šeimos, mokyklos ir valstybės dvasinėįtaka ugdymo efektyvumui VALSTYBĖ (0,1) MOKYKLA (0,3) ŠEIMA (0,6)
Kodėl žmogus, būdamas sveikas, turtingas ima ir pasikaria ant “krištolinės liustros”?.... Bet žudytis galima ir iš lėto... Savirealizacija : “Kiekvienoje medžiagoje jau slypi būsimo daikto idėja...” (Aristotelis) Nėra negabių žmonių... Klausimas yra tik toks: kam gabus žmogus?.... Pedagoginis rasizmas šeimose, mokyklose, valstybėje.... Puikybės dėsnis mumyse.... Trys loterijos mūsų gyvenime....
pasaulyje? Šeimai (Tėvams): Geri namai ne ten, kur visko yra, bet ten, kur viskas gerai. Leisti ar drausti? Gyvybės principas... Kas yra liga? Man neteko matyti... Veikla Patirtis ir asmens savybės Kitokia veikla Sprendimai Kitokia patirtis ir kitokios asmens savybės Kitokie sprendimai Ir t.t. Kitokia veikla Gyvenimo spiralė (LifeHelix)
Ugdymas, ugdymasis, saviugda Ontogenetiniai klausimai: pažintinis, priežastinis, prasminis Tapatybė: lytinė, profesinė (“genetinis kompasas”) “Pirmųjų įspaudų” (“First impressions”) teorija (D. Hume) Tautinės individualybė: rasė, gamtinė aplinka, istorinis likimas Kūrybinis originalumas: ugdymas kaip kultūra
MOKYKLAI (MOKYTOJAMS): LAIMINGA TA TAUTA, KURIOS GERIAUSI VAIKAI TAMPA MOKYTOJAIS KOKIA PROFESIJA PASAULYJE PATI SUDĖTINGIAUSIA? “UGDOMOJO VEIKIMO NORMOS, KURIOS RŪPI PEDAGOGIKOS MOKSLUI IR YRA NUSTATOMOS TADA, KAI TAIP AR ŠIAIP YRA DERINAMAŽMOGAUS PRIGIMTIS SU JOS SIEKTINAIS TIKSLAIS” (S.ŠALKAUSKIS, 1928, P. 7).
1. PRINCIPAS:ŽMOGAUS GYVENIMO PRASMĖS PAŽINUMAS (PASAULĖŽIŪRINĖS STUDIJOS); 2. PRINCIPAS:ŽMOGAUS PRIGIMTIES ESMĖS PAŽINUMAS (ANTROPOLOGINĖS STUDIJOS); 3. PRINCIPAS:PEDAGOGIŠKAI TIKSLINGAS VISŲ TURIMŲ ŽINIŲ DERINIMAS TAIP, KAD JOS LAVINTŲ IR AUKLĖTŲ, T.Y. UGDYTŲ (BENDRŲJŲ UGDYMO DĖSNINGUMŲ STUDIJOS); 4. PRINCIPAS:MOKOMOJO DALYKO TURINIO, LOGIKOS IR METODIKOS ŽINIŲ ĮSISAVINIMAS (SPECIALIŲJŲ MOKYMO DĖSNINGUMŲ STUDIJOS)
5 4 5 5 4a 4b 3 5 2 1 5 5 5 5 Ugdymoiržmogausprigimtiessferųsantykiavimas 1 – sąžinė; 2 – protas; 3 – jausmai; 4 –kūnas; 5 – ugdymas
Pedagogika, Ugdymo teorija, “Architektūra” Ugdymo idėja, (Fundamentalusis mokytojų rengimas) 1. Pasaulėžiūrinės studijos 2. Antropologinės studijos Ugdymo technika, Taikomasis mokytojų rengimas Didaktika, Mokymo/si Teorija, “Statyba” 3. Bendrosios didaktikos studijos 4. Dalyko didaktikos studijos “Mokytojo skulptoriaus” teorinių pedagoginių studijų struktūra (Aristotelis )
PASAULĖŽIŪRINIŲ (ŽMOGAUS GYVENIMO PRASMĖS) STUDIJŲ KOKYBĘ LEMIA FILOSOFINĖS(“HORIZONTALIOS” ARBA “FIZIKOS”) IR TEOLOGINĖS(“VERTIKALIOS” ARBA “METAFIZIKOS”) STUDIJOS – PILNUTINĖ PASAULĖŽIŪRA; Filosofija mus praturtina ne objektyviomis žiniomis, bet..... DERINANT ŽMOGAUS PRIGIMTIES ESMĘ (ANTROPOLOGINĖS STUDIJOS) SU JO GYVENIMO PRASME (PASAULĖŽIŪRINĖS STUDIJOS) GAUNAMA UGDYMO IDĖJA(“KIETASIS DISKAS”);
A P BD BD BD DD FUNDAMENTALUSIS RENGIMAS P – pasaulėžiūrinės (žmogaus gyvenimo prasmės) studijos A – antropologinės (žmogaus prigimties esmės) studijos TAIKOMASIS RENGIMAS BD – bendrosios didaktinės (ugdymo dėsningumų) studijos DD – dalyko didaktinės (mokymo dėsningumų) studijos
7,2 % P A 10,4 % A 48,2 % BD BD 47,5 % DD DD 26,8 % 36,8 % Faktiškas bendrojo ugdymo vidurinių mokyklų mokytojų apibendrintos pedagoginės sąmonės turinys 1987 ir 1995 metais
S “Morkos dėsnis” ugdyme “Svetimi vaikai auga greitai...” Silpnas kaltina kitus... Stiprus kaltina save....
Valstybei (politikams): Kas ne stato MOKYKLŲ, tas stato KALĖJIMUS .... Kas griauna ŠEIMA, tas griauna VALSTYBĘ... Patyčios -mūsų visuomenės atspindys Labiausiai mes auklėjame savo vaikus ne tada, kai juos auklėjam, bet tada kai jų ne auklėjam...
Ugdymo turinys: mokymo turinys, paslėptas ugdymo turinys, nulinis ugdymo turinys Vaikai perima socialinio elgesio pavyzdžius anksčiau, negu supranta jų socialinę reikšmę: o įprotis – antroji prigimtis Norint pakeisti pasaulį, reikia pakeisti save Kuo skiriasi: banda nuo gaujos? Gauja nuo bendruomenės? Asmenybės lygmenys (Mounier): a) bendruomenės; b) valstybės; c) žmonijos