1 / 26

Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybės gerinimo galimybės

Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybės gerinimo galimybės. Dr. Pranas Gudynas. Nerutiniški interaktyvūs Nerutiniški analitiniai Rutiniški rankų darbo Rutiniški kognityviniai Nerutiniški rankų darbo. Kaip keičiasi darbinių gebėjimų poreikis JAV ekonomikoje (SEC(2008) 2177).

berne
Download Presentation

Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybės gerinimo galimybės

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybės gerinimo galimybės Dr. Pranas Gudynas

  2. Nerutiniški interaktyvūs Nerutiniški analitiniai Rutiniški rankų darbo Rutiniški kognityviniai Nerutiniški rankų darbo Kaip keičiasi darbinių gebėjimų poreikis JAV ekonomikoje(SEC(2008) 2177) P.Gudynas

  3. Ar galime mokyti matematikos taip pat kaip prieš trisdešimt metų? • Kompiuterinės priemonės puikiai ir greitai skaičiuoja, pertvarko reiškinius, sprendžia lygtis, atlieka kitas rutinines operacijas. • Kaip turi keistis matematikos mokymas? • Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai? • Kokius matematinius gebėjimus turime ugdyti? • Tobulus skaičiavimo įgūdžius? • Mintinai mokyti apibrėžimų ir teoremų? • Iki automatizmo išmokyti pertvarkyti reiškinius, spręsti lygtis, rasti išvestines? • Mokytis įrodyti programoje nurodytas teoremas? • Taikyti matematiką praktiniams uždaviniams spręsti? • Mokyti loginio ir probleminio mąstymo? • Mokyti sudarinėti matematinis modelius? P.Gudynas

  4. Ar galime mokyti istorijos taip pat kaip prieš trisdešimt metų? • “Google” sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų, istorinių šaltinių, istoriografinių darbų. Tereikia jais pasinaudoti.Išleista daug įvairių istorijos knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais samprotavimais ir faktais pagrįstu požiūrius į praeities įvykius. • Kaip turi keistis istorijos mokymas? • Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai? • Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti? • Versti įsiminti daugybę datų, pavadinimų ir faktų? • Mokyti mokytis mintinai? • Mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje? • Mokyti įvertinti publikuotų tekstų patikimumą ir samprotavimų pagrįstumą? • Mokyti tyrinėti istorinius šaltinius? • Mokyti interpretuoti istorijos tekstus? • Mokyti mokytis istorijos? P.Gudynas

  5. O kaip su kitų dalykų mokymu?Kokių mokinių pasiekimų reikia visuomenei? • Ar galime mokyti geografijos taip pat kaip anksčiau? • Ar galime mokyti lietuvių kalbos taip pat kaip anksčiau? • Ar galime mokyti kūno kultūros taip pat kaip anksčiau? • Ar galime mokyti dailės taip pat kaip anksčiau? • ... • Ar galime tikėtis užtikrinti drausmę taip kaip anksčiau? • ... P.Gudynas

  6. Šiuolaikiniai mokiniai nori geriau pasirengti gyvenimui Mokykla dabar – kaip koks fabrikas. Nesvarbu, koks tu, ar tau to reikia, turi kalti. Neišmoksti gyventi. Manau, reikia mokėti mokinius sudominti, kad išmokimas nebūtų vienadienis. Gabrielė, 16 m. Mokykla turėtų ugdyti gerą žmogų, o ne kokį sausą darbuotoją. Norėčiau mokytis mokykloje, kur jaustųsi ryšys tarp mokinių ir mokytojų, vyrautų susiklausymas, kur mokytojai galėtų pasitikėti mokiniais. Ieva, 17 m. P.Gudynas

  7. Stipri parama Prastas darbas Pavieniai proveržiai Geras darbas Sistemingas augimas Maži iššūkiai Dideli iššūkiai Prastas darbas Stagnacija Konfliktai Demoralizacija Silpna parama Sėkmei padeda gerai suderinti iššūkiai ir parama (Andreas Schleicher, OECD) P.Gudynas

  8. Iššūkis X šalis Y šalis Klasės 0 4 8 9 10 12 Iššūkio mokiniui dinamika 1-12 kl. P.Gudynas

  9. Modulinis mokymas + pasirinkimas Pasirinkimo galimybės Iššūkis Klasės 0 4 6 8 9 10 12 Iššūkio mokiniui kūrimo priemonės 1-12 kl. Y šalyje P.Gudynas

  10. Iššūkis X šalis Y šalis Klasės 0 4 8 9 10 12 Iššūkio mokiniui dinamika 1-12 kl. P.Gudynas

  11. Iššūkis X šalis Y šalis Klasės 0 4 8 9 10 12 Paramos mokiniui dinamika 1-12 kl. P.Gudynas

  12. Galimos (ir patikimos) iššūkio ir paramos kūrimo priemonės • Aiškūs, pamatuojami tikslai ir aiškūs vertinimo kriterijai • Geras grįžtamasis ryšys (formuojamasis vertinimas) • Apibendrinamasis vertinimas (aiškios “žaidimo” taisyklės) • Parama mokinių mokymuisi (struktūravimas, diagnostika, P.Gudynas

  13. Tikra sėkmė = tikslai + grįžtamasis ryšys! Procentinis darbuotojų pastangų padidėjimas Tikslai ir grįžtamasis ryšys Tik tikslai Tik grįžtamasis ryšys Tik rezultatų matavimas P.Gudynas

  14. Požiūriai į motyvaciją kaip į procesą“Tikslų teorijos” išvados • Pakankamai bendri, nelengvai pasiekiami tikslai veda prie geresnio veiklų atlikimo nei pernelyg konkretūs, lengvai pasiekiami tikslai, ar neaiškūs tikslai, ar tikslų nebuvimas. • Tikslai yra veiksmingi, kai: • Yra grįžtamasis ryšys, rodantis ar artėjama prie tikslo • Naudojamos tinkamos strategijos (ypač tada, kai tikslas sudėtingas) • Mokiniai/darbuotojai turi reikiamus gebėjimus • Mokiniai/darbuotojai yra įsipareigoję pasiekti tikslą G.Dessler, 2003 P.Gudynas

  15. Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (1) P.Gudynas

  16. Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (2) P.Gudynas

  17. Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (3) P.Gudynas

  18. Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4) P.Gudynas

  19. Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4) P.Gudynas

  20. Kaip galima būtų palyginti nedidelėmis sąnaudomis pagerinti ugdymo kokybę? • Galimi keli mokymo ir mokymosi struktūravimo (organizavimo) modeliai, kurie leidžia kokybės užtikrinimui panaudoti aiškių tikslų ir pamatuojamų kriterijų privalumus: • Dalyko kurso suskaidymas į vienodos trukmės modulius • Dalyko kurso suskaidymas į nevienodos trukmės modulius • Kaupiamasis vertinimas, aiškiai aprašant atsiskaitymus (pvz., kontrolinius darbus), jų datas, tikslus, įvertinimų kriterijus ir galutinio įvertinimo išvedimo taisykles • Dalyko kurso suskaidymas į tradicines dalyko temas, aiškiai išrašant temų mokymo tikslus ir mokinių mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus P.Gudynas

  21. 1 modulis 2 modulis 3 modulis 4 modulis 1 modulis 2 modulis 3 modulis 4 modulis 1 atsiskai-tymas 2 atsiskai-tymas 3 atsiskai-tymas 4 atsiskai-tymas 5 atsiskai-tymas 1 tema su atsiskait. 2 tema su atsiskait. 3 tema su atsiskait. 4 tema su atsiskait. 5 tema su atsiskait. Grafinė šių galimybių iliustracija P.Gudynas

  22. Paaiškinimai • Modulinis mokymas. Modulinį mokymą sudaro santykinai autonomiška didaktinių tikslų sistema, mokomoji informacija, mokymosi veiklos ir išmokimo tikrinimo kriterijai. • Kiekvienas modulis yra logiškai išbaigta mokomosios medžiagos dalis, glaudžiai susijusi su ankstesniais moduliais. Mokinys skatinamas mokytis aktyviai, sukaupęs dėmesį, nes jam keliami aiškūs mokymosi tikslai, mokymasis patogiai struktūruojamas, kiekvienos mokomosios porcijos išmokimas įvertinamas ir mokinys gauna grįžtamąjį ryšį apie savo mokymąsi. P.Gudynas

  23. Struktūravimo modelių privalumai P.Gudynas

  24. Tikslai - dvejopi Muzika Gimtoji kalba Matema-tika Mokėjimas mokytis Komunikavi-mas Kūrybiš-kumas P.Gudynas

  25. Ugdymo turinio organizavimo būdai Iššūkis ir galimybė taip organizuoti UT, kad būtų panaudotos kiekvieno iš šių būdų geriausios savybės Pagal dalyko logiką Pagal mokymosi sritis Pagal gebėjimus/ kompeten-cijas Pagal integ-ruojančias temas P.Gudynas

  26. Linkime produktyvaus darbo P.Gudynas

More Related