Žaliosios mokymosi aplinkos ypatumai

2. Į seminarą atvyko per 30 pedagogų. Seminarą pradėjo LietuvosmokiniųneformaliojošvietimocentrometodininkėBirutė Sūdžienė

3. Seminarodalyviuspasveikino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Jurgita Nemanienė.

5. Seminarodalyviamsturiningoirprasmingodarbopalinkėjo Neformaliojo ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja RimaPocienė

6. Įvadinėje dalyje akcentuota gamtamokslinių kompetencijų ugdymo svarba siekiant darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo • Doc. dr. Ona Motiejūnaitė,Vilniaus miesto savivaldybė, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“, Vilniaus kolegija.

9. Žaliosios mokymosi aplinkos ypatumai • Gamtos ir kultūros paveldo turtingumas • Infrastruktūra (takai, suolai, WC ir kt.) • Mokymo(si) priemonės • Informacinė sistema • Saugumas • Pasiekiamumas

11. Mokantis ŽMA: • skatinama savarankiška aktyvi kūrybinė besimokančiųjų veikla, • formuojamas emocinis, vertybinis jų santykis su pasauliu. • Nuo pirmųjų veiklų ŽMA ugdomas poreikis būti aktyviam: pačiam tirti ir pažinti, keliauti, domėtis ir veikti.

12. Žaliosios mokymosi aplinkos pagal Vilniaus miesto pavyzdį Doc.dr. Ona Motiejūnaitė Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, ESF Projektas Žaliosios mokymosi aplinkos Ona.Motiejunaite@vilnius.lt zaliojiaplinka@gmail.com

13. Žaliosios mokymosi aplinkos pagal Vilniaus miesto pavyzdį. • Doc. dr. Ona Motiejūnaitė

15. Vilniuje yra Vakarų taigos buveinių

16. Vilniaus miesto žaliojoje aplinkoje gyvena 11 varliagyvių rūšių, iš kurių 3 (kūmutė, nendrinė rupūžė ir skiauterėtasis tritonas) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Be minėtų rūšių šioje teritorijoje gyvena : paprastasis tritonas, paprastoji ir žalioji rupūžės, česnakė, smailiasnukė, pievinė ir kūdrinės varlės.

17. Gamta – geriausia kūrėja. Jos kūrybai būdinga tikslingumas ir efektyvumas

22. IšsiaiškinomeFibonačio seką ir jos pavyzdžių radome gamtoje; aukso pjūvio taisyklę ir jos taikymą praktikoje; pasigaminome galvaninio elemento modelį iš agurko, citrinos ir obuolio; aptarėme atmosferos slėgio demonstracinius bandymus. • Įsitikinome, kad kankorėžis puiki mokymo priemonė.

24. GALVANINIO ELEMENTO MODELIO GAMYBA Agurkas, citrina, obuolys ir pan. Moneta (įvairios monetos) Ausinukas Folija Agurkas šioje konstrukcijoje yra elektrolitas, aliuminio folija yra neigiamas polius, o moneta – teigiamas.

25. PUODAS IŠ POPIERIAUS

26. VANDENS PAVIRŠIAUS ĮTEMPIMAS ATMOSFEROS SLĖGIS

27. Apversta stiklinė su vandeniu

28. Marlė – nepralaidi vandeniui medžiaga?

29. Pitagoro taurė – gobšuoliams auklėti

30. Geografiniai žaliosios mokymosi aplinkos tyrimai • Doc. dr. Aušra Birgelytė, • LEU, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“.

31. Pradėkime pažinti aplinką nuo jos ABC ....

33. Kankorėžis ŽMA pritaikomas Fibonačio sekai išsiaiškinti, masažui, higrometro ir lesyklėlės gamybai ...

34. Paukščių ir žinduolių žiemojimo mieste ypatumai. • Doc. dr. Kazimieras Baranauskas, LEU, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

35. Žebenkštis žiemą

36. Ūdros pėdsakai

37. Kiaunės pėdsakai

38. Žiemojantys uokse rudieji nakvišos

41. Svirbeliai

42. Cheminiai bandymai žaliosiose mokymosi aplinkose. • Dr. Rasa Vilkauskaitė,ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

43. Fenologiniai tyrimai žaliosiose mokymosi aplinkose. • Doc. dr. Giedrė Kmitienė, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“

44. Pasigaminome indą kritulių surinkimui ir anemometrą

45. Sėklos pasirengusios lenktynėms. Dalgučio lukštavaisių akuotas drėgnoje aplinkoje išsitiesia, o sausoje – susisuka spirale, taip kaip grąžtas įsiterpia į dirvą.

46. Pasigaminome kompsasą iš kamščio ir įmagnetintos adatos

47. Fenologiniai stebėjimai padeda geriau pažinti gamtą • RUDUO Auksinis Lapkritis Priešžiemis Gamtos vystymosi metinis ratas

48. Fenologiniai metai suskirstyti į sezonus ir periodus • PAVASDARIO pradžia – tai pereinamasis laikotarpis tarp žiemos ir tikrojo pavasario • Ankstyvasis • Tikrasis • Vėlyvasis VASARA • Ankstyvoji • Vidurvasaris • Vėlyvoji Metų laikai pagal fenologinius stebėjimus

49. Vegetacija: Pumpurų išbrinkimas Pumpurų sprogimas Lapų skleidimosi pradžia Butonizacija: Žiedpumpurių išbrinkimas Žiedpumpurių sprogimas Žiedpumpurių skleidimasis Žydėjimas: Žydėjimo pradžia Masinis žydėjimas Žydėjimo pabaiga Vaisių ir sėklų brendimas: Vaisių mezgimosi pradžia Pirmieji prinokę vaisiai Vaisių kritimo pradžia Vaisiai baigė kristi Vegetacijos pabaiga: Lapų geltimo pradžia Visi lapai pakeitė spalvą Masinis lapų kritimas Lapų kritimo pabaiga Stebėjimo programosSumedėję augalai

50. ANKSTYVOJO PAVASARIO PRANAŠAIBaltalksnis - Alnus incana Paprastasis lazdynas - Corylus avellana