Tėvų ir ugdymo institucijos bendradarbiavimo tobulinimas: efektyvus pokalbis

1. Tėvų ir ugdymo institucijos bendradarbiavimo tobulinimas: efektyvus pokalbis

2. Bendruomenė panėšėja į laivą; kiekvienas turi būti paruoštas paimti šturvalą (H.Ibsenas)

3. Struktūra I dalis. Bendradarbiavimo su tėvais svarba II dalis. Efektyvus pokalbis problemų sprendimui

4. Klausimai diskusijai • Ar galime efektyviau išspręsti problemas be tėvų dalyvavimo? • Kokias problemas gali spręsti be tėvų dalyvavimo? • Kokie tėvų lūkesčiai mokyklos atžvilgiu? • Kokie jūsų lūkesčiai tėvų atžvilgiu? • Kokie mūsų bendradarbiavimo tikslai?

5. Ką tyrimai rodo? Vaikui: • Vaikas kuria savo vertybių sistemą pagal tai, ką mano esant vertinga jo tėvams; • Padedama vaikui pasiekti geresnių akademinių rezultatų, jis lengviau prisitaiko mokykloje, geriau sutaria su mokytojais ir bendramoksliais; • Vaikams, kurių tėvai bendrauja ir bendradarbiauja, mokytojai yra linkę labiau padėti, skirti daugiau dėmesio.

6. Ką tyrimai rodo? Mokytojui: • Mokytojai, turėdami galimybę pažvelgti į šeimos kontekstą, gali aiškiau suvokti mokinio poreikius, lanksčiau pritaikyti mokymo technikas; • Pedagogas palankiau žiūri į vaiką, kai mato, jog tėvams rūpi teigiami rezultatai.

7. Ką tyrimai rodo? Tėvams • Tėvams įsitraukimas svarbus, kadangi jie gali daugiau sužinoti apie vaiko pasiekimus, elgesį, veiklą ir, atsižvelgdami į silpnąsias vietas, namuose jam padėti. • Mokytojų/auklėtojų ir tėvų bendravimas skatina abiejų pusių tobulėjimą

8. Išvada • Bendradarbiavimas veikla? • Bendradarbiavimas požiūris?

9. Ką tyrimai rodo?Bendradarbiavimo su tėvais problemos (mokyklos aspektu) • neigiamos pedagogų nuostatos, nepakankamos pastangos kalbėtis su tėvais; • tėvų užimtumas; • tėvų atsakomybės vengimas; • tėvų kvietimų bendradarbiauti ignoravimas; • problemos nepripažinimas; • problemos slėpimas; • tėvų išankstinės neigiamos nuostatos; • nepakankama tėvų bendravimo kultūra; • tėvų siekis glaudesnio ryšio su mokykla, tačiau nenorėjimas prisiimti aktyvesnio vaidmens (Rupšienė, Grikštienė, 2007)

10. Ką tyrimai rodo?Bendradarbiavimo su tėvais problemos (šeimos aspektu) • pedagogo organizuotumo ir kūrybiškumo organizuojant problemos sprendimą trūkumas; • netikslingi susitikimai; • pedagogo menkos pastangos pažinti šeimos individualumą; • laiko stoka; • pedagogo netinkamas bendravimas su tėvais (grasinimai, nesavalaikiai patarimai, kritika ir pan.)

11. Tradicinis ir partnerystės tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo požiūriai

12. Sąlygos padedančios užtikrinti ugdymo mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę (1) • ugdymo institucijos mikroklimatas turi būti atviras, šiltas ir draugiškas tėvams; • komunikacija su tėvais pagrįsta dvipusiu bendravimu; • tėvai yra auklėtojų bendradarbiai; • tėvų individualios žinios ir pastebėjimai - vaiko sėkmės užtikrinimas; • ugdymo institucija prisiima atsakomybę už bendradarbiavimą su tėvais; • administracijos filosofijoje turi atsispindėti partnerystės su tėvais idėjos; • ugdymo institucija skatina savanorišką tėvų pagalbą; • ugdymo institucija suteikia tėvams reikalingą informaciją, patarimus; • tėvų bendradarbiavimas sprendžiant įvairias ugdymo institucijos problemas yra būtinas; • ugdymo institucija pripažįsta kad jie gali būti geriausi tėvų padėjėjai ir pagalbininkai siekiant produktyvaus problemų sprendimo.

13. Sąlygos padedančios užtikrinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę (2) • bendradarbiavimo programai ir veiklai skirti nemažai dėmesio, jei norima, kad jos būtų naudingos, taupytų laiką, jėgas ir išteklius; • bendradarbiavime remtis humaniškumo principais. Kiekvienas dalyvis turi gauti reikiamą informaciją ir jaustis darąs tam tikrą įtaką; • aiškiai apibrėžti visus parametrus: jei esama draudimų ar apribojimų - apie tai būtina pasakyti. Jei žmonės kviečiami pasidalyti informacija, turėtų būti aišku, kad tai nebus sprendimus priimantis forumas; • stengtis, kad išsakytų konfliktuojančius interesus; • numatyti atitinkamus išteklius t.y. laikas, jėgos • visas puses laikyti lygiomis

14. Bendradarbiavimo santykių kūrimas • Susitarti dėl bendros krypties. Atlikti poreikių analizę. • Apibrėžti pagrindines problemas • Sukurti reikalingas struktūras tėvų įtraukimui įgyvendinti (komitetus ir pan.) • Išrinkti lyderius • Suteikti reikalingą pagalbą, paremti lyderių veiklą • Tam tikrais laiko tarpais vertinti pasiekimus ir juos viešinti • Surengti tėvų konferenciją rezultatams apsvarstyti • Numatyti tolimesnius žingsnius ir veiklą • Iškelti naujus lyderius, įtraukti naujus savanorius

15. Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo atmosfera yra pamatinis, esminis dalykas, kuris: • sąlygoja daugybės problemų prevenciją • sąlygoja konstruktyvų problemų sprendimą • sudaro palankias sąlygas mokytojo ir mokinio asmenybės atsiskleidimui ir augimui • sąlygoja geresnę mokymosi motyvaciją • ugdo gyvenimo įgūdžius • visi bendruomenės nariai patiria mažesnį stresą

16. Tėvų požiūris • dažnai grindžiamas jų pačių patirtimi mokykloje

17. Klausimas • Kokiomis priemonėmis siekiame pateisinti bendradarbiavimo tikslus?

18. Ką gali padaryti ugdymo institucija ? • organizuoti mokinių, auklėtojų ir tėvų diskusijas apie ugdymo institucijos patrauklumą • įtraukti tėvus į ugdymo institucijos tobulinimą • šviesti tėvus vaikų ugdymo klausimais • inicijuoti pokyčius labiausiai problemiškose srityse • kaupti idėjų banką • paremti iniciatyvas, iškelti proceso lyderius ir suteikti jiems veiklos galimybes

19. Ką gal padaryti auklėtojas ? • skatinti naudingas iniciatyvas • suteikti individualią pagalbą vaikams • nuolatos stebėti vaikus ir aptarti jų elgesį • tyrinėti individualius vaikų ypatumus • kurti teigiamas emocijas • suteikti vaikams kuo daugiau savarankiškumo

20. Vadovas ? • paremti lyderius ir suteikti jiems įgaliojimus • analizuoti ugdymo institucijoje vykstančius procesus kitų institucijų kontekste ir pateikti grįžtamąją informaciją • inicijuoti pasidalijimą gerąja patirtimi institucijos viduje ir tarp kitų institucijų • inicijuoti naujus projektus ir veiklas

21. Ryšių su visuomene būdai • vaizdinė medžiaga (bukletai, straipsniai, audiovizualinė medžiaga) • renginiai – seminarai, parodos, konkursai, varžybos • naujienos – naujienų apie ugdymo instituciją kūrimas ir sklaida • visuomeninė veikla – labdaros darbai • individualumą sukurianti medžiaga – logotipai, organizacinė technika, bukletai, ženkleliai

22. Bendravimo su vaikais ir tėvais skirtumai poreikių aspektu Jei mokinys.... Tai tėvai... Kas nuo to pasikeis Ką turiu žinoti Patirtis menka, remiamasi visuomenės sukaupta patirtimi Remiamasi patirtimi Orientuojamasi į pritaikomumą Orientuojamasi į naujoves

23. Vietoj apibendrinimo • Pažinti tėvų grupę • Atsižvelgti į jų patirtį, santykius su vaikais • Atsižvelgti į požiūrį į mokyklą • Atsižvelgti į vertybių sistemą

24. Bendradarbiavimo nuostatos • Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima • Pagalba ir parama • Įtraukimas į dalyvavimą • Bendradarbiavimas su bendruomene

25. Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima (1) Tėvai pageidauja: • teisingos, glaustos ir vertingos informacijos; • norima praktinių patarimų kaip spręsti problemas; • kad pedagogai su tėvais elgtųsi kaip su suaugusiais; Ainscow, Muncey

26. Informacijos teikimas ir bendravimas su šeima (2) Nauda auklėtojams: • bendravimo su šeima naudos supratimas bei asmeninių gebėjimų suprantamai bendrauti tobulinimas • geresni gebėjimai suprasti šeimos požiūrį į vaiką • tėvų tarpusavio bendravimo naudingumo pripažinimas • informacijos apie vaiko laimėjimus pateikimas tėvams ne rečiau kaip kartą per mėnesį • tėvų ir auklėtojų pokalbiai • aiški informacija apie ugdymo institucijoje vykstančias konsultacijas, užsiėmimus • suprantama informacija apie ugdymo institucijos tikslus, tvarką, pokyčius

27. Įtraukimas į dalyvavimą Nauda auklėtojams: • tėvų dalyvavimo priimant sprendimus ir veiklos išplėtojimo perspektyvų supratimas • statuso lygiavertiškumas • lobistinių tėvų grupių mokyklai tobulinti sukūrimas; • vietinės valdžios institucijų panaudojimas šeimos ir ugdymo institucijos problemoms spręsti; • ugdymo institucijos interesų atstovavimas • visų šeimų įtraukimas į ugdymo institucijos veiklos sistemą

28. Bendradarbiavimas su bendruomene Nauda auklėtojams: • galimybė nukreipti vaikus ir tėvus reikalingai pagalbai • Visų socialinių institucijų, galinčių paremti ugdymo instituciją, įtraukimas: • šeimų informavimas apie visas socialines ir visuomenines institucijas, aptarnaujančias vaikus bei šeimas; • informacija apie institucijas, kurios rūpinasi vaikų užimtumu • vaikų integracija ir paslaugos • ugdymo institucijos bendruomenės paslaugos vietos bendruomenei;

29. Pagalba Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. James E. Hind

30. Pagalba Nauda auklėtojams: • šeimos poreikių, rūpesčių ir pan. supratimas • pagarba šeimos pastangoms ir stipriosioms pusėms • geresnis vaikų skirtumų supratimas • savų įgūdžių dalintis informacija apie vaiko raidą įsisąmoninimas • Pagalba tėvams, kaip suteikti paramą vaikui ir sukurti teigiamą aplinką: • informacijos (lankstinukai, internetiniai puslapiai, literatūra, filmai) apie vaikų ypatumus teikimas • tėvų mokymas, grupės; • įvairios šeimai paramos programos • individualūs susitikimai su tėvais

31. Informacijos teikimas • telefonu • laiškais ir el. laiškais • paliekant įrašus pažymių knygelėje • leidžiant informacinius lankstinukus

32. Leidžiant ir platinant klasės lankstinuką Siūloma vadovautis šiomis taisyklėmis: • Lankstinukas gali būti laiško formos ar kaip laikraštis; • Lankstinukus reikia siųsti bent kartą per keturias ar šešias savaites; • Lankstinukuose tėvai turėtų rasti informaciją, ko vaikai mokėsi šią savaitę ar mėnesį, kokius tikslus pasiekė, grupių, aplinkos pokyčius, būsimas programas ir pan.; • Juos rengiant būtina atsižvelgti į tėvų interesus; • Į lankstinukus gali būti įtraukti mokinių darbų pavyzdžiai, eilėraščiai, rašiniai. • Tėvus informuoti galima ir elektroniniu paštu – laiškais, tačiau būtina įvertinti, kad ne kiekviena šeima naudojasi internetu ir / ar jį turi.

33. Pagrindiniai patarimai dėl el. laiškų ar informacinių laiškų turinio Būtina prisiminti, kad geras laiškas yra: • tiksliai ir teisingai perteikiantis informaciją; • mandagus, draugiškas, nuoširdus; • aiškus, išsamus; • lakoniškas ir sklandus, išbaigtas. Laiškai gali būti: informaciniai – informuojantys apie įvykius, naujienas ir pan., su teigiamomis žiniomis ar su neigiamomis, pasiteiravimo, įtikinamieji.

34. Informacinio laiško struktūra Įžangoje nurodoma laiško rašymo priežastis ir tikslas. Jei rašomas laiškas pirmą kartą – prisistatoma. Jei rašoma kam nors nukreipus, tai turėtų būti nurodyta. • Dėstyme nurodoma norima informacija. • Baigiamoji dalis – atsisveikinimo formulė

35. Informaciniai su teigiamomis žiniomis • Įžangoje pradedama nuo teigiamos žinios. • Dėstyme gali būti įtraukiamas įvairių sąlygų aprašymas ir pan. • Pabaigoje – mandagus atsisveikinimas

36. Informaciniai su neigiamomis žiniomis • Įžangoje nurodoma laiško rašymo priežastis ir tikslas. • Dėstymo dalyje paaiškinama ir išvardijami neigiami faktai. Pabrėžiamas noras padėti. • Trečia dalis – priimto sprendimo paaiškinimas. • Baigiamoji dalis – viltis dėl tolimesnio bendradarbiavimo ir atsisveikinimo frazės.

37. Pasiteiravimo laiško struktūra • Įžangoje nurodoma laiško rašymo priežastis ir tikslas. Jei laiškas rašomas pirmą kartą – prisistatoma. Jei rašoma kam nors nukreipus, tai turėtų būti nurodyta. • Dėstyme nurodoma, ką norima sužinoti, pateikiami klausimai. • Baigiamoji dalis – atsisveikinimo formulė.

38. Organizuoti tėvų susirinkimus Prieš susirinkimus: • Paskelbti: tikslą, vietą, trukmę. Atsižvelgti į tėvų planus ir galimybes. • Pasirengti: prieš susirinkimą detaliai susipažįstama su kiekvieno mokinio veikla ir pasiekimais. • Suplanuoti darbotvarkę: surašyti klausimus, kurie svarstomi ar dėstomi. • Sutvarkyti aplinką: pasirūpinti, kad būtų patogu sėdėti, šalinti tai, kas blaško. Po susirinkimo: • Jei reikia, aptarti su kiekvienu tėvu individualiai kiekvieno vaiko pokyčius, pasidalyti informacija su mokyklos mokytojais. • Pasižymėti kitą susirinkimą.

39. Pagalbos, informavimo, įtraukimo esmė - pokalbis Išklausinėki nuomonės visų, bet savo nusistatymo nerodyk Remarkas Ne kalbą reikia perprasti – pažinti kalbantįjį

40. Pokalbis Pokalbio metu surenkama informacija apie asmenį, jo įsitikinimus, vertybes, interesus, jam rūpimus klausimus, problemas. Pokalbio metodo populiarumui įtakos turi kelios priežastys: • Tai sąlygiškai nesunkiai organizuojamas tyrimo metodas, kuriam nereikalinga speciali aparatūra; • Pokalbio metu tiesiogiai sąveikaujama su klientu, todėl galima fiksuoti ne tik jo atsakymus, bet ir neverbalinę informaciją, iš karto patikslinti atsakymus. • Pokalbis – problemų sprendimo įrankis

41. Pokalbis su tėvais Ką turiu pasakyti? Kodėl turiu pasakyti? Kaip turiu pasakyti?

42. Pokalbis Sprendimas Problema Situacija- Ieškojimas

43. Pokalbis – kaip problemos sprendimas Problema. Formuluojame problemą, parodote susiklosčiusią situaciją ir tikėtinus pokyčius ją pakeitus Situacija. Apibūdinate susiklosčiusią situaciją, pateikiate kontekstą, tada grįžtate prie problemą sukėlusių priežasčių analizės Ieškojimas. Pateikiamos galimos išeitys, aptariama, ką kiekvienas mano esamojoje situacijoje. Sprendimas. Priimate sprendimą ir numatote galimus įgyvendinimo būdus

44. Gero pokalbio su tėvais bruožai • Originalu. Pasirenkite pasakyti ką nors naujo/pateikite problemą naujai • Aišku. Informaciją išdėstyti kuo suprantamiau • Reikalinga. Suraskite motyvus, kaip asmuo gali šią informaciją panaudoti. • Patrauklu/svarbu. Tai turi būti svarbu ar patrauklu jums patiems

45. Geras pokalbis.... • Įsiklausykite į šnabždesius ir jums nereikės klausytis riksmų.  J. C. Maxwell, Čerokių genties indėnų patarlė

46. Pokalbį (bendravimą) lemia Bendravimo subjekto: • santykiai • intelektas • ketinimai • tikslai (pasirinkimas) • interesai • asmenybės bruožai • vertybinės orientacijos • prieraišumas • charakteris

47. Asmenybės bruožai Kiekvieno žmogaus elgsenai būdingas pastovumas ir nuoseklumas panašiose situacijose. Svarbiausi asmenybės veiksniai: • Neurotizmas • Ekstraversija • Atvirumas patyrimui • Nuolaidumas • Sąžiningumas

48. Asmenybės bruožai • Neurotizmas apima emocinį nepastovumą, gailestį sau, neigiamas emocijas – pyktį, baimę, pasibjaurėjimą, liūdesį, nerimą, kaltę ir pan. Mažas neurotiškumas rodo asmens emocinį stabilumą, ramumą, atsipalaidavimą. • Ekstraversija – emociškai teigiamas, kupinas energijos požiūris į tarpasmeninius įvykius, entuziazmas, jausmingumas, pomėgis juokauti. • Atvirumas patyrimui – išreiškia polinkį būti originaliam, kūrybiškam, siekti pažinimo kompleksiškumo, apima intelektualinį aktyvumą, vaizduotę, savarankiškumą. • Nuolaidumas arba sutariamumas susijęs su tarpasmeniniu bendravimu. Jis nori būti malonus, užjaučiantis, paslaugus, padedantis ir pan. • Sąžiningumas (sąmoningumas) rodo asmens organizuotumą, atsakomybę, susivaldymą, nuoseklumą ir pan.

49. Vertybinės orientacijos Individo drovinių, socialinių, politinių, estetinių nuostatų sistema.Vertybinės orientacijos lemia elgesio kryptį ar konkretų poelgį. • Prosocialinės vertybinės orientacijos asmenys linkę siekti, kad veiklos pasekmės būtų kuo palankesnės ir jiems ir kitiems. • Individualistinės – linkę rūpintis tik savo laimėjimais, neatsižvelgdami į pasekmes kitiems. • Varžymosi orientacija – kai stengiamasi parodyti, kad asmens laimėjimai yra pranašesni už kitų.

50. Prieraišumas Saugus sugebėjimas kurti asmeniui tinkančius pasitikėjimo santykius. • Vengiantis – asmuo mano pats yra vertingas ir kompetentingas, tačiau kitais negali pasikliauti, nes netiki, kad pastarieji atsižvelgs į jų poreikius. • Nerimastingas – kiti atrodo nepatikimi, taip pat ir pats asmuo nemoka užmegzti santykių.