Dizaino Istorija. XX a. Pokario kostiumas

1. Dizaino Istorija.XX a. Pokario kostiumas Parengė: Technologijų pedagogikos I kurso studentė Monika Šataitė Darbo vadovė: Lekt. L. Ringelienė

2. XX Amžius • XX amžius pilnas įvairiausių krypčių ir tentencijų, tai amžius, kuriame viskas galima – suknelė iš pinigų kupiūrų, iš konservų dėžučių, iš suplėšyto audinio, iš vaikiškų minkštų žaislų. • Bet koks apsinuoginimas, bet kokios spalvos, esančios gamtoje ir gaunamos sintetiniu būdu, - viskas galima. Jei tai netampa pagrindine tendencija, tai tampa konversija. • Be ceremonijų skolinamasi iš ankstesnių epochų, nesvarbu, kada egzistavusių, prieš šimtą ar tūkstantį metų. • Posakis ,,nauja – gerai pamiršta sena” nieko neglumima.

3. Suknelės iš laikraščių

4. XX amžiūje susiformuoja milžiniska mados industrija, kuri nuolat kinta. Atsiranda savoka haute couture (liet. ,,aukštoji mada”), reiškianti aukščiausios klasės darabužius. Mados centras iki šiol yra Paryžius, kuris diktuoja mados tendencijas visam likusiam pasauliuj. Išpopuliarėja tokie dizaineriai kaip Coco Chanel (1883-1971), Christianas Dioras (1905-1957), Yves’as Saint Laurent’as (1936-1999) ir kt. Šio amžiaus mados tendencijų analizė – atskiras darbas, vertas daug didesnio dėmesio, todėl detaliau analizuojamas tik XX amžiaus pokario kostiumas.

5. Pokaris • Antrasis pasaulinis karas, pasidėjęs 1939 metais, dauguma europiečių privertė užmiršti madą. Daugelis mados namų užsidarė, o smulkieji patyrė tiek audinių, tiek ir klientų trūkumą. Buvo kuriami drabužių modeliai masinei gamybai. Esant tokiai padėčiai, populiarus tapo devizas ,,pasidaryk pats” – vyriškos kelnės lengvai galėjo pavirsti į tiesiai kirpimtą sijoną, iš dviejų padėvėtų suknelių siuvama viena ,,kombinuota” suknelė, megztinis ardomas ir mezgamas kitas ir t.t. Sumanumas ir fantazija dar niekad nebuvo taip vertinami – atsiradus kojinių deficitui, anglės ėmė paišyti siūles tiesiai ant kojos.

6. Kostiumas pamažu ,,militarizuojamas”. Keturkampiai pečiai, platūs diržai, didelės kišėnes, vėl sutrumpėję sijonai gerokai primena karinę uniformą. • Populiarios tampa kelnės.

7. Ribojami audeklai, bet neribojamas fetras, iš kurio gaminamos skrybelės, todėl jos plačiakraštės.

8. Odos stygius suformavo batus ant aukšto kamštinio pado – platformos.

9. 1945 metais Aukštosios mados sindikatas sugalvoja neregėtą dalyką - ,,mados teatrą” (Theatre de la Mode). Patys įdomiausi drabužių modeliai buvo demonstruojami nedideliu masteliu (70 cm dydžio).

12. 1947 metais debiutuoja Christianas Dioras. Jo naujoji elegantisška kolekcija ,,The New Look” triumfavo. Jau kiek atsibodęs ,,sukarintas kostiumas” buvo nurungtas naujo modelio – moteriško siliueto stipriai suspausta talija ir pūstu sijonu. Madingi tampa siluetai, atitinkantys H, X, Y ir A raidžių formas.

14. Vyriškas kostiumas • Vyrų kostiumas nesuteikia galimybės didelėms diskusijoms. Frakas dėvimas tik išskirtiniais atvejais arba muzikantų pasaulyje. Populiarus juodas švarkas su tokia pat lemenia ir juodos su baltais dryželiais kelnes. Dažniau nei fraką galima sutikti smokingą.

15. Cilindras ir katiliukas užleidžia vietą minkštakraštei skrybelei. • Kasdieniame gyvenyme pamažu išnyksta balti marškiniai su kieta apykakle – juos pakeičia lengvai dryžuoti, pilkšvai melsvi ar kitokio atspalvio marškiniai. • Kaklaraištis – vienintelė kiek ryškesnė detalė vyrų kostiume. • Aiškiai stebima tendencija kurti sportiškesnio tipo ir darbininkams dėvėti skirtus drabužius.

16. Pastebimi kolorito pokyčiai. 1930-aisiais drąsiomis buvo laikomos rudos spalvos, o 1940-ųjų pabaigoje sutinkama daug įvairesnių vyrų drabužių atspalvių – įvairūs žalsvi, melsvai žali, šviesiai mėlyni. Tai ypač pastebima Amerikoje.

17. Aptariamajame periode vyrų drabužių tendencija yra ta, kad drabužiai lengvėja, jų formos minkštėja. • Atsiranda vientisai kirptos rankovės (iki tol buvusios tik moteriškame kostiume). • Kelnės apačioje stipriai siaurėja. • Šviesios vilnos vasarinis kostiumas pakeičiamas šviesiomis kelnėmis iš nesiglamžančio sintetinio audinio. • Populiarūs tampa lengvi švarkai be apykalės, dėvimi ištraukiant ant viršaus marškinių apykaklę. • Keičiasi apavas – jis lengvas ir patogus, stebina savo modelių įvairove.

18. Moteriškas kostiumas • Pokario madą būtų tikslinga padalyti į du etapus: karo laikotarpį, trukusi iki 1945 metų, ir atkurimo laikotarpį, trukusį iki šimtmečio vidurio.

19. Karo laikotarpis (1940-1945) • 1940 metaisdardažnai sutinkamos sportinės suknelės, užsegamos iki pat talijos. • Vienoje suknelėje derinamos dvi spalvos, faktūros, audiniai. Dažnai tai daroma taupumo sumetimais, o kartais – norint pagyvinti gana nuobodų siluetą.

20. Popiečio suknelės šiek tiek moteriškesnės; jos turėjo draperijas arba klostes korsažo srityje, šiek tiek išplatintą sijoną.

21. 1943 metais itin retai galima buvo sutikti moterį su ilga vakarine suknele. Vakarinės suknelės Europoje buvo labai kuklios – dažnai dėvimas ilgas sijonas ir palaidinė.

22. Atkūrimo laikotarpis (1945-1950) • 1947 metais kryptis ,,New Look”, pasiūlyta Ch. Dioro, buvo visiškai kitokia – tai platūs kliošu kirpti sijonai. Ši mada iš pradžių Europoje buvo pasitikta su pasipriešinimu. Amerikoje ji triumfavo. Norint užtikrinti gerą šio silueto kirpimą, neretai buvo dėvimi apatiniai sijonai.

23. Kitas 1950-iesiems būdingas siluetas atitiko H raidę, turėjo labai aptemptą sijoną. Šiam modeliui taip pat reikėjo apatinio sijono, kad neišsitampytų pagrindinė suknelė. • Dabar aptiniams drabužiams skiriamas didelis dėmesys. • Nors daugelis suknelių buvo pakietintos liemens srityje, vis dėl to apatinų drabužių gamyntojai siūlo daugybę naujų detalių – tai naujai atsiradusios liemenėlės, korsetai, diržai, siaurinantys taliją ir prilaikantys kojines.

24. Populiarios spalvos tapo blankiai rožinė, kreminė, balta. Nuo 1950-ųjų madinga tapo juoda spalva. Nauji audeklai padiktavo ir kitų baltinių tobulėjimą – nuo šiol pižamos ir naktiniai marškiniai taip pat ploni, iš geresnių audinių. Apatinių drabužių siluetai įvairūs, kaip ir viršutinių drabužių.

25. Nepaisydami Jav poveikio Europai, Paryžius ir Milanas nenorėjo užleisti mados pozicijų – mados namai ,,Dior”, ,,Fabiani” ir ,,Simonetto” dirigavo Europos madai. • 1957 metais, mirus Ch. Diorui, jo vietą užėmė Yves’as Saint Laurent’as, jaunas, ambicingas ir talentingas studentas.

26. 1950-aisiais susiformuoja alternatyvi tendencija – visame pasaulyje atsiranda noras dėvėti drabužius ,,tiesiai iš Amerikos”. Tai buvo populiaru, elegantiška ir šiolaikiška. Jaunimas norėjo amerikirtiškai ,,ežiuku” kirptų plaukų, palaidinių ir džinsų, amerikietiškų gėrimų ir cigarečių.

27. Išvados • Šis laikotarpis kupinas naujų pasiūlų ir idėjų, kartais nebūtinai madų kūrėjų. Tai laikotarpis, kai garsūs meninkai, dailininkai, visuonemės veikėjai, aktoriai, žmonės, tokie kaip Isadora Duncan (1878-1927), Marta Graham (1893-1991), Greta Garbo (1905-1990), neretai tampa pamėgdžiojimų ir mados pavyzdžiais. Nepaisant siluetų įvairovės, visus juos jungia dvi ypatybės – paprastumas ir lakoniškumas – pagrindiniai aptariamo laikotarpio bruožai.

28. Literatūra • Idzelytė V. ,,Kostiumo istorija”, 2008 m., Vilnius.

29. Ačiū už dėmėsį !