Europos Sąjunga kaip tarptautinių santykių veikėjas: stiprybės ir silpnybės

1. Europos Sąjunga kaip tarptautinių santykių veikėjas: stiprybės ir silpnybės VU TSPMI Vakarų Europos Studijos Pranešimą rengė: Gabrielė Amirzian ir Laura Šilalytė 2011 12 21

2. Pranešimo turinys • ES normatyvinė ir pilietinė galia • ES įtaka tarptautiniams santykiams • ES kaip geopolitinis veikėjas • ES išorės santykiai

3. ES normatyvinė galia • Aiškinantis, kuo išskirtinė yra (ir turėtų būti) ES kaip tarptautinės politikos veikėja, kuo grindžiama jos įtaka tarptautinei bendruomenei, ES apibrėžiama kaip „pilietinė“, „civilizuojanti“, „normatyvinė“, „disciplinuojanti“ galia. • Konstruktyvizmo požiūriu, Europos normatyvinė galia, suprantama kaip „galia“ daryti teisėtą poveikį aplinkai, priklauso ne tik nuo materialiųjų išteklių, bet ir nuo jos sugebėjimo įtikinamai (taikiai) pagrįsti visiems priimtiną „normalaus“ pasaulio sampratą, kartu konstruojant tarptautinę aplinką ir savo vietą joje. • Tarptautinių santykių studijose sąvoką „normatyvinė Europos galia“ pirmas pavartojo Ianas Mannersas 2002 metais. Ši sąvoka išreiškia Europos sugebėjimą taikiomis priemonėmis skleisti savo pagrindines vertybes už ES ribų.

4. ES pilietinė galia • Europos vaidmens tarptautinėje politikoje konceptualizavimo vertybiniais kriterijais pradžia yra laikoma François Duchêne (1972) pavartota pilietinės galios sąvoka. Apibūdindamas Europos bendriją kaip „pilietinę galią“ jis pabrėžė, kad tai ypatingas tarptautinių santykių veikėjas, kuris užsienio politikoje orientuojasi į ekonomines ir politines, o ne karines priemones. • „Pilietinės galios“ sąvoka neišnyko ir iš šiuolaikinių ES integracijos studijų. Žinomas liberalaus institucionalizmo teoretikas Andrew Moravcsikas, polemizuodamas su tais, kurie JAV laiko vienintele tarptautinės politikos galia, pabrėžė, kad ES savo „pilietine galia“ daro nė kiek ne mažesnę įtaką pasaulyje vykstantiems procesams. • Kiti autoriai pilietinės galios sąvoką taip pat sieja su Europos Sąjungoje vykstančiais pokyčiais, pažymėdami, kad ES tampa „laboratorija“, kurioje generuojama užsuverenios valstybės ribų išeinanti politika.

5. Kaip galima būtų apibūdinti ES daroma įtaką tarptautiniams santykiams? • ES išoriniai santykiai vis dar yra labai kompleksiška reiškinys su įvairiomis politikomis, veikėjais, modeliais ir lygiais. • Paprastai į Europos integracija ar europeizaciją žiūrime kaip į politinį, ekonominį valstybių integracijos procesą. Tačiau pažiūrėjus kitu kampu Europos integraciją arba europeizacija gali būti laikoma ES kaip tarptautinių santykių veikėjos išraiška. Per integraciją ES vykdo savo užsienio politiką ir daro įtaką tarptautiniams santykiams.

6. Galima išskirti tikslus ir uždavinius, kurių ES siekia pasaulyje: • Ji stengiasi įsiūlyti regionalizmo modelį kitiems regionams, kurio pagrindai ekonomika, rinkos integracija, supranacionalinių organizacijų vystymas, kurios padėtų užtikrinti taiką ir gerovę regionuose. Taip pat siekiama, kad regioninius klausimus būtų galima spręsti su regiono valstybėmis, o ne su atskira kažkuria valstybe. • ES siekia skatinti neoliberalųjį ekonomikos modelį, kuris yra refleksija, kad ES rinka pastatyta ant rinkos liberalizacijos. • ES stengiasi įtvirtinti tokias konstitucines normas kaip žmogaus teisės, demokratija savo išoriniuose santykiuose . (Bet daug kritikuojama dėl to, kad pačioje ES yra demokratijos deficitas, pasikėsinimas į valstybės suverenitetą, ES išaugimas į ekonominę hegemoniją. )

7. Žmogaus teisės ir demokratija • ES lengviausia parodyti, kad ji kažką daro dėl žmogaus teisių yra santykiuose su tokiomis valstybėmis, kurios didelės reikšmės pasauliui neturi. • Kokias sąlygas ES iškels santykiuose priklauso nuo to, ar valstybė vertinama kaip būsima narė, ar ne. Jei taip, žmogaus teisės, demokratija ir kiti vertybiniai nuostatai tampa svarbesni nei bendraujant su valstybėmis, su kuriomis svarbiausi ekonominiai, saugumo klausimai. • Galima išskirti tokius kriterijus, kodėl ES sunku kažkokias sąlygas kelti: • Sunku, kai nėra perspektyvos valstybei tapti ES nare • Nenuoseklumas TS trukdo efektyviai siekti Europeizacijos tikslų mažindamas pasaulinę įtaką ir patikimumą • Bendraujant su artimiausiais nedemokratiniais kaimynais siekti remtis žmogaus teisėmis ES yra per brangi rizika, galinti sukelti ekonominių ir saugumo padarinių.

8. ES demokratijos propagavimas, žmogaus teisių politika remiasi trimis mechanizmais/svertais: • Sąlygiškumas (Conditionality) • Socializacija (Socialization) • Vidinis įgalinimas (Domestic empowerment) • Vis dėlto, jie visi veikia labai ribotai.

9. Kodėl ES negalima vertinti kaip tradicinio geopolitinio veikėjo? • Visų pirma, ES yra netradicinis veikėjas viena jau tuo, kad ES nėra valstybė. • Jei ES galima vadinti ekonominiu gigantu, tai politiškai ES yra vis dar nykštukas. • Kaip tarptautinis politinis veikėjas ES nėra dominuojanti ir nustelbianti individualias Europos valstybes. • Kita vertus, dažnai yra teigiama, kad savo ekonominius pranašumus, tokius kaip ES kaip prekybos partnerė ir pagalbos donorė išnaudoja ir taip dalinai kompensuoja savo politinius nepajėgumus. • Visgi, jei lyginsime ES su JAV, pamatysime, kad ES yra kur kas silpnesnė. Viena iš to priežasčių yra taip pat ir karinės galios stoka. Visi tradiciniai tarptautinių santykių veikėjai turi taip pat ir karinę dimensiją.

10. ES išorės santykiai: europinio identiteto išraiška ar valstybių narių interesų bendro vardiklio rezultatas?

11. ES išorės santykius sudaro: • Vystymo politika – pagalba besivystančioms šalims; • Humanitarinė pagalba – pagalba nuo nelaimių nukentėjusioms šalims; • Bendra prekybos politika – harmoninga pasaulio prekyba; • ES BUSP – bendra šalių-narių užsienio politika; • Krizių valdymas – tarptautinės taikos stiprinimas; • Plėtra – naujų narių priėmimas; • Kaimynystės politika – ES ir jos artimiausių kaimynių vystoma bendra politika.

12. Plėtra ir kaimynystės politika

13. EB-ELPA šalių santykis • ELPA – kaip atsakas EB integracijos pradžiai. • Tikslas – laisvos prekybos zona V. Europoje. • Neturėjo institucinės bazės; per maži išsikelti tikslai. • Siekis su EB sukurti bendrą laisvą ekonominę zoną galiausiai išsirutuliojo į narystę EB. • ELPA atveju EB natūraliai priėjo prie narystės pasiūlymo, kai suvokė, kad ekonominės sąjungos nebeužtenka. Dar nesukurtos formalizuotos narystės taisyklės.

14. ELPA narės

15. ES-CRE šalių santykis • Narystės priešistorėje buvo vartojama daug skambios retorikos, kas skatino narystę; • CRE ir ES narytės laukimo eigoje – asimetrinės galios santykis; • ES nebuvo tokia suinteresuota CRE šalių naryste, todėl ji užtruko.

16. Kaimynystės politika – naujas integracijos tipas? What’s next?

17. Kaimynystės politika – naujas integracijos tipas? • Po paskutinio plėtros etapo – nauji norinčiųjų sąrašai; • Siekis sukurti naują bendradarbiavimo mechanizmą, nesiūlant narystės; • Naujasis mechanizmas – bendros vertybės ir aiškūs skirtumai nuo narystės.

18. Išvados • EKP – kelio priklausomybės plėtros politikoje rezultatas. • Europos sąjungai tai daugiau privalomas, o ne savanoriškas procesas, norint išlaikyti gerus ir įtakingus santykius pasaulyje.

19. Ačiū už dėmesį!