Download
1 / 14
700 likes | 3.99k Views
Fonetika ir grafika. Fonetika. (graikiškai phōne – ,,garsas“) yra kalbos garsų mokslas; kalbotyros šaka, tirianti kalbos garsų susidarymą ir jų akustines (girdimąsias) ypatybes. Grafika. Raides, raidžių ir garsų santykius nagrinėja grafika (graikiškai graphō – „rašau“). Kalbos padargai.
E N D
Fonetika • (graikiškai phōne – ,,garsas“) yra kalbos garsų mokslas; kalbotyros šaka, tirianti kalbos garsų susidarymą ir jų akustines (girdimąsias) ypatybes.
Grafika • Raides, raidžių ir garsų santykius nagrinėja grafika (graikiškai graphō – „rašau“)
Kalbos padargai Garsai susidaro veikiant kalbospadargams. Kalbos padargai yra šie: • 1) lūpos (viršutinė ir apatinė); • 2) dantys (viršutiniai ir apatiniai); • 3) liežuvis; • 4) gomurys, kuris baigiasi liežuvėliu; • 5) nosies, burnos, ryklės ertmės; • 6) gerklos su balso stygomis; • 7) kvėpuojamoji gerklė; • 8) bronchai; • 9) plaučiai.
Abėcėlė (raidynas) • A a, Ą ą (a nosinė), B b (bė), C c (cė), Č č (čė), D d (dė), E e, Ę ę (e nosinė), Ė ė, F f (ef), G g (gė), H h (ha), I i, Į į (i nosinė), Y y (i ilgoji), J j (jot), K k (ka), L l (el), M m (em), N n (en), O o, P p (pė), R r (er), S s (es), Š š (eš), T t (tė), U u, Ų ų (u nosinė), Ū ū (u ilgoji), V v (vė), Z z (zė), Ž ž (žė). Dviraidžiai • Dz dz (dzė), Dž dž (džė), Ch ch (cha).
Garsas ir raidė • Raidė yra garso ženklas. Paprastai kiekvieną garsą žymime atskira raide: Dažniausiai žodyje raidžių esti tiek kiek garsų, bet kartais raidžių yra daugiau. • Raidė i, eidama minkštumo ženklu, atskiro garso nesudaro • Priebalsiai c, č yra sudėtiniai garsai – afrikatos (= ts, tš). Tokie pat sudėtiniai garsai (afrikatos) yra dz, dž (dz = d + z; dž = d + ž), tik jie visada žymimi dviem raidėmis, o tariami kaip vienas priebalsinis dvigarsis. • Du vienodi ar panašūs priebalsiai dažniausiai žymimi abu, o tariamas vienas. • Skirtingi garsai kartais žymimi ta pačia raide. • Tas pats garsas kartais žymimas skirtingomis raidėmis.
Garsas, kurio tarimo pagrindą sudaro muzikiniai tonai, vadinasi balsis. Balsiai skirstomi į ilguosiusa, ą, e, ę, ė, į, y, o, ū, ų. Ir trumpuosiusa, e, i, u, o . Taip pat užpakalinės eilės (žemo tembro). Ir priešakinės eilės (aukšto tembro). Balsiai skirstomi pagal liežuvio judėjimą horizantaliai (priešakinės eilės balsiai ir užpakalinės eilės balsiai). Dar balsiai skirstomi pagal vertikalų liežuvio judėjimą (į aukštutinio pakilumo ir arba uždaruosius balsius ir vidutinio pakilumo arba atviruosius balsius). Pagal lūpų veiklą tariant yra lūpiniai ir nelūpiniai balsiai. Pastaba: ilgieji balsiai tariami maždaug du kartus ilgiau už trumpuosius. Balsiai sudaro skiemens pagrindą Dėl kirčio pailgėję balsiai (a; e) vadinasi padėtinio ilgumo balsiai. Balsiai, kurie išlaiko savo kirčio ilgumą ir kirčiuorti, ir nekirčiuoti, vadinasi prigimtinio ilgumo balsiai. Balsiai tariami atvira burna, skambūs. Balsiai
Garsas, kurio tarimo pagrindą sudaro ne balsas, o įvairaus pobūdžio triukšmai,vadinasi priebalsis. Priebalsiai yra skirtomi į skardžiuosius b, d, g, z, ž, h, dz, dž. Ir dusliuosius p, t, k, s, š, ch, c, č, f. Priebalsiai, turintysi ir balsių, ir priebalsių ypatybių, yra vadinami pusbalsiais l, m, n, r, j, v. Priebalsisi f yra naujas lietuvių kalbos garsas, atėjęs su tarptautiniais žodžiais: fortepijonas, filmas. Priebalsiai taip pat gali būti mikštieji ( esantys prieš piešakinės eilės balsius e, ė, i) Ir kietieji (esantys prieš užpakalinės eilės balsius a, o, u). Pastaba: priebalsis j visada mikštas. Jeigu po kietojo priebalsio rašomas mikštumo ženklas i, jie tariami mikštai. Priebalsių asimiliacija Asimiliacija – vieno garso supanašėjimas su kitu. 1. Tariant žodį, duslieji priebalsiai [p], [t], [k], [s], [š] prieš skardžiuosius [b], [d], [g], [z], [ž] suskardėja. 2. Tariant žodį, skardieji priebalsiai [b], [d], [g], [z], [ž] prieš dusliuosius [p], [t], [k], [s], [š] suduslėja. 3. Tariant žodį, priebalsis z prieš č virsta š. 4. Tariant žodį, priebalsis z prieš dž virsta ž. 5. Susidūrus priebalsiams [s], [š], [z], [ž] vyksta ypatinga asimiliacija Priebalsiai tariami priverta burna, su kliūtimis. Priebalsiai
Glaudus dviejų garsų junginys tame pačiame skiemenyje yra dvigarsis. Dvigarsiai yra skirstomi į dvibalsius: [ai], [au], [ei], [ie], [uo], [ui]. Dvigarsiai, sudaryti iš dviejų balsių, vadinami dvibalsiais. Ir mišriuosius dvigarsius: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur . Mišriaisiais dvigarsiais vadinami garsų junginiai, sudaryti iš balsio ir priebalsio Dvigarsiai esti tik tame pačiame skiemenyje. Tarptautiniuose žodžiuose pasitaiko ir nelietuviškos kilmės mišriųjų dvigarsių ol, om, on, or: kolba, pompa, monteris, morfema. Lietuvių kalbos žodžiuose (dažniausiai žodžio gale ir sudurtiniuose žodžiuose) susidaro mišriųjų dvigarsių su ilgaisiais balsiais: ė, y, o, ū +l, m, n, r: Jiems artimų trigarsių (triftongų) pirmąjį dėmenį dvigarsiai, antrąjį dėmenį – sonantai ir neskiemeniniai. Dvigarsiai
Skiemuo – vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindą sudaro balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis. Pagal skiemenų skaičių žodžiai skirstomi į vienskiemenius, dviskiemenius ir daugiaskiemenius, sudarytus iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų. Pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus skiriami ilgieji ir trumpieji skiemenys. Ilgieji skiemenys yra tie, kurių pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai. Trumpųjų skiemenų pagrindą sudaro trumpieji balsiai . Skiemenys esti kirčiuoti ir nekirčiuoti. Taip pat artviruosius ir uždaruosius Skiemuo
Trankripcija ir transliteracija • Transkripcija – tai speciali grafinių ženklų sistema, vartojama tiksliau perteikti kurios nors kalbos ar tarmės fonemoms bei jų garsinei realizacijai. • Transliteracija (lot. trans „per“ + littera „raidė“) – vienu raidynu parašyto teksto ar jo dalių perteikimą kitu raidynu.
