Fonologija ir fonetika

1. Fonologija ir fonetika Doc. Pijus Kasparaitis pkasparaitis@yahoo.com 2012-2013 m. m. pavasario semestras

2. Žmonių bendravimas balsu P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

3. Fonologijos ir fonetikos santykis • Fonologija tiria tik tas konkrečios kalbos garsų savybes, nuo kurių priklauso prasmė • Fonetika tiria visas garsų savybes P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

4. Fonemų identifikacija • Paradigminė fonemų identifikacija • minimaliosios poros: buvo – puvo, vagų – vagių, kasdami - kąsdami • Sintagminė fonemų identifikacija • mažiausio inventoriaus principas: /al/ -> /a/+/l/, /ur/ -> /u/+/r/,/au/ -> /a/+/v/, /ui/ -> /u/+/j/ • reguliariausių santykių principas: neskaidyti /ie/, /uo/, /ts/, /tš/, /dz/, /dž/ P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

5. Fonemų grupės • Balsiai • Priebalsiai P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

6. Balsių klasifikavimas • Pagal aukščiausiai pakilusią liežuvio dalį • priešakinės eilės • vidurinės eilės • užpakalinės eilės P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

7. Balsių klasifikavimas • Pagal liežuvio atstumą iki gomurio • atviri • pusiau atviri • pusiau uždari • uždari • Pagal lūpų padėtį • labializuoti • nelabializuoti P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

8. Priebalsių klasifikavimas • Pagal artikuliavimo būdą • Sprogstamieji • Pučiamieji • Aproksimantai • Nosiniai • Šoniniai • Vibrantai • Taukštelėjimai, pliaukštelėjimai P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

9. Priebalsių artikuliavimo vietos P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

10. Priebalsių klasifikavimas • Pagal artikuliavimo vietą • lūpiniai • dantiniai • alveoliniai • retrofleksiniai • palataliniai • veliariniai • glotiniai P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

11. IPA sudarymo principai • Skirtingas tos pačios kalbos fonemas turi atitikti skirtingi simboliai • Tas pačias skirtingų kalbų fonemas žymėti tuo pačiu simboliu • Naudoti lotyniškos abėcėlės raides, prireikus naudoti kitų Europos kalbų raides, mažas didžiąsias raides, horizontaliai ar vertikaliai apverstas raides. Vengti diakritinių ženklų, juos naudoti kitiems tikslams P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

12. IPA sudarymo principai • Raides parinkti taip, kad jas atitinkantys garsai sutaptų su daugumoje kalbų šiuo simboliu žymimais garsais • Naujai įtrauktais simboliais žymimi garsai turi būti kuo lengviau nuspėjami http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/ P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

13. IPA priebalsių klasifikacija P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

14. IPA balsių klasifikacija P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

15. Fonemų pavadinimų rašymas kompiuteryje • Specialūs šriftai http://scripts.sil.org/DoulosSIL_download • Specialios abėcėlės • SAMPA http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa/ • ARPAbet P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

16. Anglų kalbos fonemos ARPAbet,IPA ir SAMPA sistemose P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

17. Anglų kalbos fonemos ARPAbet, IPA ir SAMPA sistemose (tęsinys) P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

18. MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema • Balsiai • Kirčiuoti ir nekirčiuoti balsiai traktuojami kaip skirtingos fonemos • Trumpi nekirčiuoti žymimi viena mažąja raide, pvz., "a" • Trumpi kirčiuoti – viena didžiąja raide, pvz., "A" • Ilgi nekirčiuoti – dviem mažosiomis raidėmis, pvz., "aa" • Ilgi tvirtaprade priegaide kirčiuoti – didžiąja ir mažąja raide, pvz., "Aa" • Ilgi tvirtagale priegaide kirčiuoti – mažąja ir didžiąja raide, pvz., "aA" • Ilgas balsis /e/ žymimas dviem raidėmis "ea“ • Ilgas balsis /ė/ žymimas dviem raidėmis "ee" P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

19. MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema • Priebalsiai • Simbolis ' (apostrofas, ASCII 39) po priebalsio žymi minkštumą. Dauguma priebalsių eina poromis: kietas ir minkštas • Priebalsiai, priklausantys tvirtagale priegaide kirčiuotiems mišriesiems dvigarsiams, žymimi didžiąja raide, pvz., "N" • Priebalsis /š/ žymimas didžiąja raide "S“ • Priebalsis /ž/ žymimas didžiąja raide "Z" P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

20. MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema • Mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai • Nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių {a e i u} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} • Kirčiuoti tvirtaprade priegaide – iš balsių {Aa Ea I U} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} • Kirčiuoti tvirtagale priegaide – iš balsių {A E I U} ir priebalsių {L L' M M' N N' R R'} • Dvibalsiai /ie/ ir /uo/ laikomi atskiromis fonemomis • Kiti dvibalsiai (tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti) sudaromi panašiai, kaip mišrieji dvigarsiai iš balsių ir priebalsių {j J w W}, kurie tekste paprastai žymimi "i" (rečiau j) ir "u" P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

21. Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (balsiai) P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

22. Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (priebalsiai) P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

23. Transkripcijos tipai • Plačioji (kaip reikia tarti) • Siauroji (kaip ištarė) P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

24. Anglų kalbos fonemų grupavimas į vizemas P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

25. Fonemų ir vizemų sinchronizavimas P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

26. Animacinio personažo pavyzdys C:\Program Files\Microsoft Speech SDK 5.1\Samples\Scripts\SimpleTTS\SimpleTTS.html P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

27. Literatūra • http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/ informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_1b.pdf • Girdenis, A. (1995). Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilniaus universitetas, Vilnius • Jurafsky, D., J. H. Martin (2000). Speech and Language Processing. An Introduction to Natural Language Processing, Computational Linguistics, and Speech Recognition, Prentice Hall, Upper Saddle River, New Jersey 07458 • http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/ informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_2b.pdf • http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/ • http://scripts.sil.org/DoulosSIL_download • http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika

28. Literatūra • Microsoft Speech SDK v. 5.1 help • http://tcts.fpms.ac.be/synthesis/mbrola/mbrcopybin.html • Kasparaitis, P. (2005). Diphone Databases for Lithuanian Text-to-Speech Synthesis. Informatica, 16(2), 193-202 • Raškinis A., Raškinis G., Kazlauskienė A. (2003). SAMPA (Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet) for Encoding Transcriptions of Lithuanian Speech Corpora. Information Technology and Control, 2003, Nr. 4 (29), 50-56 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika