Darius Žeruolis

1. Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NNJ) užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ir rekomendacijos dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu Darius Žeruolis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamas seminaras Lietuvos savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriamsJaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas regionuose 2014 m. rugsėjo 24 d., viešbutis „HolidayInn“, Vilnius

2. Vietoj įžangos • Pristatomos pagrindinės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2012-2013 m. atlikto tyrimo išvados • Su tyrimo ataskaita galima susipažinti http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2_SADM_tyrimas_nedirbanti-jaunimas_2013-05.pdf • Išvados ir rekomendacijos buvo aktualios 2013 m. gegužės mėn. datai

3. Tyrimo tikslai • Pasitelkus palyginamuosius statistiniuos duomenis, susijusių grupių pavyzdžius, rizikos veiksnius ir dedamąsias bei poveikio aplinką, apibrėžti socialinę atskirtį patiriantį, neaktyvųjį NNJ • Įvertinus Lietuvos poreikius, esamą teisinę ir administracinę aplinką, identifikuoti Lietuvai aktualias ES valstybių narių darbo su NNJ praktikas, jas tipologizuojant bei apibendrinant nacionaliniams poreikiams • Remiantis identifikuotomis ES valstybių narių praktikomis ir įvardintais jų efektyvumo kriterijais pateikti išvadas ir rekomendacijas tolesniam atsakingųjų institucijų darbui su NNJ

4. Jaunimo nedarbas ir NNJ: panašios tendencijos, skirtingi mastai

5. Jaunimo nedarbas: arti ES vidurkio Eurostat

6. NNJ: arčiau vidurkio, lėtėjanti dinamika Eurostat

7. NNJ apibrėžimas: skirtingi akcentai palyginti su jaunimo nedarbu

8. NNJ ir jaunimo nedarbas skaičiais

9. Tyrime redukuotos NNJ grupės

10. NNJ rizikos veiksniai

11. NNJ paveikus per platesnes galimybes ir didesnį aktyvumą

12. Tyrimui aktuali NNJ poveikio aplinka Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, RA4AL projekto ataskaita

13. NNJ: kaip paveikė ekonominė krizė?

14. NNJ: Lietuvoje daugiau esančių arčiau skurdo ribos Eurostat

15. NNJ: ... bet mažiau nebaigusių mokyklos

16. NNJ: ... tačiau Lietuvoje daugiau ilgiau nedirbančių EEO Review, 2012

17. NNJ: ... ir turinčių žemesnę kvalifikaciją

18. NNJ: konkurencingumo spąstuose? Europos komisija, 2012 Eurostat, 2012

19. NNJ prabanga: su aukštesniu išsilavinimu Eurostat

20. NNJ: ... be dalinio užimtumo Eurostat

21. NNJ: ... ir be kvalifikacijų sąsajų Europos komisija, 2011

22. NNJ: darbo santykių barjeras

23. NNJ: socializacijos poreikiai Lietuvoje

24. NNJ intervencijos praktikų tipai – prevencija ar pasekmės?

25. NNJ poveikio priemonės socialinei aprėpčiai ir užimtumui

26. Poveikio priemonės ir valstybių narių praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (1)

27. Poveikio priemonės ir valstybių narių praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (2)

28. Poveikio priemonės ir valstybių narių praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (3)

29. Poveikio priemonės ir valstybių narių praktika NNJ (4)

30. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

31. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

32. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

33. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

34. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

35. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

36. NNJ poveikio priemonės ir valstybių narių praktika: apibendrinimai

37. NNJ poveikio priemonių efektyvumo rodikliai

38. Išvados ir rekomendacijos • Pasigendama koordinuojančios institucijos, kuri aktyviai įsitrauktų į socialinės atskirties prevenciją per aktyvias bendruomenių stiprinimo priemones, dialogą su socialiniais ir ekonominiais partneriais, darbą su jaunimu, neformaliojo švietimo įgūdžių plėtojimu, verslumo ir investicijų projektų ar formaliojo švietimo programų suderinamumu užimtumo poreikiams • Jaunimo reikalų departamentas (JRD), kaip jaunimo politiką įgyvendinanti institucija, galėtų būti ta institucija, kuri užtikrintų Vyriausybės identifikuotų prioritetinių krypčių įgyvendinimo stebėseną. Tam turėtų būti skatinamas tarp-institucinis bendradarbiavimas, JRD įtraukiant į politikos formavimo procesą. Jaunimo politikos įgyvendinimas apskritai ir NNJ politikos konkrečiai yra efektyvesnis kai tam yra rimta parlamentinė kontrolė.

39. Išvados ir rekomendacijos • Aktyvesnei diskusijai apie visuotinį požiūrį į jaunimo užimtumo skatinimo ir socialinės aprėpties priemones padėtų metinių išsamesnių Jaunimo socialinės aprėpties ir užimtumo politikos apžvalgų rengimas bei pristatymas Seimuiatskirose tematinėse grupėse (pvz. socialinė aprėptis ir užimtumas, verslumas, jaunimo NVO ir įdarbinimo paslaugos, Jaunimas ir švietimas ir t.t.). Tai padėtų formuluoti aiškius į rezultatus nukeiptus rodiklius ir nuosekliai vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą. • Stiprinant tarp-institucinį bendradarbiavimą taip pat yra svarbu įtraukti ir jaunimo tyrimų bendruomenę, kuri pateiktų savas įžvalgas apie šiuo metu Lietuvoje vykstančius socialinius reiškinius jaunimo tarpe, ypač socialinės aprėpties ir užimtumo projektuose, kurie tinkamai vienas kitą papildytų vykdant mobilų darbą su jaunimu bei sudarant sąlygas jų socialiniam užimtumui ir profesiniam aktyvumui.

40. Išvados ir rekomendacijos • Socialinės atskirties prevencijos srityje dominuoja į kovą su pasekmėmis orientuotos priemonės. Būtina kelti mokyklose veikiančių socialinių pedagogų, savivaldos vaiko teisių apsaugos skyrių, pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojų kvalifikaciją, kurie tiesiogiai, arčiausiai dirba prie nemotyvuotų lankyti mokyklą ar mokytis mokinių. Socializacijos problemos turėtų būti sprendžiamos vietoje, kuo arčiau mokyklos ir šeimos, neskubant įtraukti kitų, jau į pasekmes orientuotų, tarnybų (pvz. nepilnamečių reikalų inspektoriai). • Turėtų būti dedamos visų prevencijos srityje dirbančių tarnybų pastangos gerinant lankstųjį formalųjį mokslą, tinkamai konsultuojant ir orientuojant mokinius, ypač stiprinant veikimo bendruomenėje, socialinius ir darbinius įgūdžius. Turėtų būti daugiau dėmesio skiriama paramai mokykloms bei savivaldos institucijoms, esančioms didesnį socialinį ir ekonominį atotrūkį turinčiuose regionuose.

41. Išvados ir rekomendacijos • Šalies mastu turėtų būti stiprinama atskirties rizikos grupių stebėsenabei tam darbui tinkamai parengiami socialiniai darbuotojai. Mokyklų tobulinimo programoje buvo numatyti tolesni žingsniai besimokančiųjų mokyklų tinklo ir alternatyvaus ugdymo švietimo diegimui per antrosios galimybės – grąžinimo į švietimą ar mokymus sistemą. • NNJ užimtumo srityje turėtų būti gerinama paslaugų ir atsiskaitymo už paslaugas kokybė. Vertinant įdarbinimo paslaugas svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti vertinimo kriterijus, tame tarpe ir kokybinius (rizikos grupių vertinimas), nukreiptus į socialinę aprėptį ir užimtumo skatinimą bei pateikiant suteiktų užimtumo, verslumo skatinimo ir socialinės aprėpties, jaunimo motyvaciją skatinančių paslaugų efektyvumo vertinimą.

42. Išvados ir rekomendacijos • Toliau svarbu plėtoti jaunimo neformalų ugdymą per savanorystę, kuri suteiktų naujų galimybių įgyti kompetencijų, darbo įgūdžių bei padėtų apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar darbo, kartu užtikrinant, kad neformaliojo ugdymo metu darbo rinkoje įgytos kompetencijos būtų tinkamai pripažintos. • Praktikos galimybės turėtų būti derinamos su NNJ prevencijos priemonėmis, sudarant sąlygas išlaikyti įgytą darbo vietą, neiškristi iš darbo rinkos bei taip sumažinti ilgalaikio nedarbo riziką. Įdarbinus „buvusį NNJ“ svarbu nenutraukti darbo vietos stebėsenos ir dar kurį laiką tęsti individualią socialinę paramą bei išlaikyti galimas sankcijas jei darbdavys sutartį nutrauktų anksčiau laiko.

43. Išvados ir rekomendacijos • Profesinio švietimo sistemoje svarbu užtikrinti tinkamas kvalifikacijos sąsajas su darbo rinkos poreikiais. Lietuvoje dar tik radėtas įgyvendinti „kvalifikacijų žemėlapis“, kurio įgyvendinimo pabaiga numatyta tik 2014-2015 metams. • Dirbant su NNJ grupe svarbu derinti formaliojo profesinio mokymo programų rengimą su taikomomis aktyviomis paramos darbo rinkai priemonėmis. Bendradarbiavimo šioje srityje didinimas tarp Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų būtų svarbi paskata ryšiui tarp profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų užtikrinti.

44. Išvados ir rekomendacijos • Būtina gerinti ir tobulinti Viešojo įdarbinimo tarnybų (Lietuvos darbo biržos) įdarbinimo paslaugasįtraukiant darbo ieškančio jaunimo detalų interviu, profesinių ir socialinių įgūdžių profiliavimą. Teikiant viešąsias įdarbinimo paslaugas, ypač NNJ tikslinei grupei, deramą dėmesį svarbu skirti individualios konsultacijoms bei orientavimo ir nukreipimo į mokymus ar darbo rinką paslaugoms. Šalia svarbu plėsti ir tarpininkavimo paslaugas įdarbinant socialinę atskirtį patiriantį NNJ. • Formaliojo švietimo srityje Lietuva šalia įgyvendinamų reintegracijos priemonių turėtų tęsti NNJ priemonių integraciją į bendro ugdymo programas bei nustatyti aiškius rodiklius nebaigusiųjų mokyklos prevencijai, pilietiškumui ugdyti (pvz., Schoolex, Nebaigusiųjų mokyklos prevencija NL), o taip pat programoms po pamokų (Mokyklos baigimo programa IE, Jaunimo laisvalaikis CZ). Atskiras dėmesys galėtų būti teikiamas kuo ankstesniam profesiniam orientavimuimokykloje (Karjeros pradžios programa, ankstyvasis švietimas užimtumui, Coach@school DE).

45. Išvados ir rekomendacijos • Neformaliojo švietimo srityje reikėtų daugiau dėmesio skirti neformaliųjų įgūdžių formavimo, identifikavimo ir pripažinimo sistemai (Startuok! EE), o tai pat naujų ir įvairesnių darbinių įgūdžių įgijimui neformalioje aplinkoje (Amatų mokyklos AT). Formuojant darbinius įgūdžius daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su savivaldos institucijomis, regioniniais partneriais bei vietiniais jaunimo užimtumo centrais, jaunimo NVO(Siek jaunimo IE, Galimybės jaunimui DE, CareersEngland UK). Valstybė galėtų atskirai remti lokalinius kūrybingo jaunimo pasiekiamumui didinti skirtus projektus(Vienos jaunimo centrai AT, arena4you DE, savanorystės portalas DK, Gabiųjų projektas CZ), o taip pat skatinti neformalaus švietimo iniciatyvas bendruomenėse(Mokymasis bendruomenėje UK). • Aktyvavimo paslaugų srityje teikdamos paslaugas viešosios įdarbinimo tarnybos (darbo birža, jaunimo darbo centras) turėtų remtis individualiu profiliu, asmenine istorija, paskatų sistema bei poreikiais(Adaptuotas profesinis mokymas AT, JobTonic BE). Siūlome taip pat apsvarstyti tokių paslaugų pirkimo rinkoje galimybes, o tai taip pat prisidėtų prie didesnės orientacijos į klientą bei pačios paslaugos patrauklumo.

46. Išvados ir rekomendacijos • Reikalinga diegti ilgalaikę įdarbinimo priemonių stebėsenąsiekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų (pvz. parama pirmajam darbui). Stebint ligi šiol išliekančią menką praktikų pasiūlą, siūlome inicijuoti pilotinį praktikų (darbdavių aktyvavimo) projektą(pvz. su tikslu per metus sukurti iki 1000 praktikų), tame tarpe įtraukiat ir asocijuotas verslo organizacijas (AGE programa UK, Cefora BE, IQ pramonė CZ, Jaunimo kontraktas UK, Praktikų garantijos AT, FAS IE, JobBrigde IE, JobStarterConnect DE), o taip pat šias iniciatyvas orientuojant regioniniams poreikiams(Regioninė užimtumo programa DE, Les missionslocales FR).