780 likes | 1.36k Views
DARIAUS IR GIRĖNO SKRYDŽIO PER ATLANTĄ 80-osioms metinėms 2013 07 15-17. STEPONAS DARIUS (Steponas Jucevičius-Darašius) g.1896 01 08 Rubiškėje (d. Darius, šnek.-Dariškė), Klaipėdos r. – 1933 07 17 Kuhdamm, Vokietija (d. Pščelnik, Lenkija)
E N D
DARIAUS IR GIRĖNO SKRYDŽIO PER ATLANTĄ 80-osioms metinėms 2013 07 15-17
STEPONAS DARIUS (Steponas Jucevičius-Darašius) g.1896 01 08 Rubiškėje (d. Darius, šnek.-Dariškė), Klaipėdos r. – 1933 07 17 Kuhdamm, Vokietija (d. Pščelnik, Lenkija) Lietuvių lakūnas, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys, kovų už Nepriklausomybę dalyvis
STASYS GIRĖNAS (Stasys Girskis) g.1893 10 04 Vytogaloje, Šilalės r. – 1933 07 17 Kuhdamm, Vokietija (d. Pščelnik, Lenkija) Aviatorius, patyręs lakūnas, puikus pilotas.
DARIUS IR GIRĖNAS prie „Lituanicos“ (Belanca CH-300 Pacemaker)
Prašymas paremti skrydį per Atlantą
STEPONAS DARIUS ir STASYS GIRĖNAS prieš skrydį Niujorkas, 1933 07 15
Jie nuskrido 6411 km. Tuo metu tai buvo antrasis skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Jie taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą.
Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių virš Kuhdamo (d. Pščelniko) kaimo Soldino apylinkėse tuometinėje Vokietijoje (d. Lenkija), o katastrofos aplinkybės iki šiol yraneaiškios
Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos žuvusių lakūnų laidotuvių procesiją lydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Karstai į Kauno baziliką lydimi gatve, kuri ką tik pavadinta jų vardu. Laidotuvėse dalyvavo apie 60000 žmonių, tai daugiau nei pusė visų to meto Kauno gyventojų.
Po Mišių lakūnų palaikai nugabenti į Kauno kapinių koplyčią. Po atsisveikinimo kūnai pervežti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą ir balzamuoti. ‡ 1934 m. S. Dariaus ir S. Girėno karstai padėti Kauno universiteto Medicinos fakulteto koplyčioje. Ten juos buvo galima lankyti.
1936 12 25 pastatytas S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus.Archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis su darbo grupe mauzoliejų suprojektavo nemokamai. 1937 11 01 čia buvo palaidoti balzamuoti lakūnų palaikai. 1941 m. S. Dariaus ir S. Girėno palaikai buvo paslėpti VDU Medicinos fak. rūsio nišoje. 1958 m. mauzoliejus sugriautas ir užverstas 1996 m. atkastas, 2004 m. užkonservuotas.
Lakūnų palaikai 1964 m. buvo perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse Kapas apie 1964 -1968 m. Ant akmens užrašas: “ČIA BUS PASTATYTAS PAMINKLAS STEPONUI DARIUI IR STASIUI GIRĖNUI“
Antkapinis paminklas, pastatytas 1968 07 17. Autorius skulpt. Vytautas Mačiuika. Paminklo įrašai: „STEPONAS/ DARIUS/ STASYS/ GIRĖNAS” „Lituanikos“ skrydžiu nugalėję Atlantą/, žuvo/ nepasiekę Tėvynės/ 1933. VII. 17.“
Tiltas Dusetose, Zarasų r., pastatytas apie 1930 m. Pavadintas Dariaus ir Girėno vardu
Paminklas S.Dariui ir S.Girėnui pastatytas 1935 m. Marquette ParkeČikagoje Skulptorius Raoul Josset, architektas Charles Koncevičius
“Minint TRANS Skrydį per Atlantą iš Niujorko į Kauną, Lietuva Kapitonas Steponas Darius Leitenantas Stasys Girėnas 17 liepos 1933 DARIUS 1897-1933 GIRĖNAS 1895-1933 “ “SAVO SKRIDIMĄ SKIRIAME IR AUKOJAME TAU, JAUNOJI LIETUVA” (anglų k.)
Paminklas žūties vietoje Kuhdame (d. Pščelnikas), pastatytas 1936 07 17 Memorialinė lenta pritvirtinta 1966
Atvirukas Dariaus ir Girėno skrydžiui “Mūsų Tautos Garbė – Atlanto Nugalėtojai”
Puntuko akmuo Anykščių šilelyje, Anykščių r. 1943 metais skulptorius Bronius Pundzius akmenyje iškalė lakūnų bareljefus ir dalį jų testamento teksto
Lietuvių skveras Niujorke (JAV) Paminklas lakūnų Dariaus ir Girėno atminimui, pastatytas lietuvių bendruomenės 1958 m.
1969 m. gegužės 9 d. S.Dariaus gimtinėje slaptabuvo suorganizuota talka. Joje dalyvavo apie 1000 žmonių. Pergalės diena pasirinkta motyvuojant, kad lakūnus pašovė hitlerininkai. Tai buvo unikalu: per dieną žmonės rankomis supylė Garbės pilkapį, pastatė paminklinį akmenį, iš akmenųsudėliojo Amžinybę simbolizuojantį ratą su aukuru viduryje. Nuo melioracijos buvo išgelbėtas 1928 m. sodyboje pastatytas kryžius ir 1933 m. Rubiškių kaimo Pavasarininkų S.Dariaus garbei pasodintas ąžuolas .
Antrasis iš kairės – VVU žygeivių klubo prezidentas Jonas Grabavičius
Laikraštėlis, skirtas pilkapio supylimo progai Su vietiniais žmonėmis
Lakūnų Dariaus ir Girėno biustai unikaliame liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus sukurtų skulptūrų ansamblyje jo sodyboje. Tai vienintelis lakūnams skirtas primityviojo liaudies meno pavyzdys Lietuvoje. XX a. 6-8 deš. Kudirkos Naumiestis, Šakių r.
Beverly Shores (JAV), IN esantis parkas ,,Lituanica” vienintelis šiuo vardu pavadintas parkas visame pasaulyje. Vienas šio parko steigėjų ir kūrėjų architektas Erdvilas Masiulis. Parke 1971 m. pastatyta skulptoriaus iš Kanados Juozo Bakio stilizuota skulptūra, skirta ,,Lituanicos” skrydžiui atminti. Foto 2012 m.
Stepono Dariaus tėviškė Rubiškės (d. Dariškė), Klaipėdos r., 1983 07 15
Stepono Dariaus tėviškė Pilkapis, supiltas 1969 m. Judrėnai, Klaipėdos r., 1983 07 015
Stepono Dariaus tėviškė Stogastulpis ir sodybos pamatai Judrėnai, Klaipėdos r., 1983 07 15
Stepono Dariaus tėvų Jucevičių kapas Judrėnų kapinėse. Tėvas Jonas buvo miręs prieš šeimai išvykstant į JAV. A.Jucevičienė Amerikoje ištekėjo antrą kartą, susilaukė penktojo savo vaiko. Ten mirė. Vykdant jos valią, 1934 m. balzamuoti palaikai buvo parskraidinti į Rubiškes.
Tai pirmasis viešas didvyrių paminėjimas. Iki 1983 bet kokie Atlanto nugalėtojų skrydžio minėjimai buvo draudžiami. Stepono Dariaus tėviškė Judrėnai, Klaipėdos r., 1983 07 015
Į šventę suvažiavusių svečių mašinų parkas Vytogala, Šilalės r., 1983 07 17
Prieigose Vytogala, Šilalės r., 1983 07 17
“VISUOMENINIS STEPONO DARIAUS STASIO GIRĖNO MEMORIALINS MUZIEJUS” Jis nebuvo atidarytas, greičiausiai dėl per didelio lankytojų antplūdžio Vytogala, Šilalės r., 1983 07 17