170 likes | 399 Views
Gyvenimas nuostabus, nežiūrint jo mažų trūkumų. Jei jį suvoki širdimi, sugebėsi pajusti ir priimti jo grožį. . Ir jeigu mokėsi surasti laiko sustoti, tiesiog tam, kad pajustumei gyvenimo skonį, o ne vien jį vartotum... O! Koks tai malonumas.
E N D
Gyvenimas nuostabus, nežiūrint jo mažų trūkumų. Jei jį suvoki širdimi, sugebėsi pajusti ir priimti jo grožį.
Ir jeigu mokėsi surasti laiko sustoti, tiesiog tam, kad pajustumei gyvenimo skonį, o ne vien jį vartotum... O! Koks tai malonumas...
Žinoma, kartais norisi pažvelgti tolį į priekį, bet viskas yra čia, šalia tavęs. Tačiau ne visada nori matyti, arba paprasčiausiai patikėti, kad tai tiesa.
Kartais reikia paprasčiausiai sustoti, pabūti vienam su savimi, pasiklausti savo vidaus, - ir atsakymas netruks ateiti.
Kartais net norisi pasukti atgal, bijant kad bus atsakyta priešingai, o ne taip, kaip norėtum išgirsti.
Kartais, žvelgdami į gyvenimą, pasakome daugybę kvailysčių, nes norėtume, kad atsakymas būtų akimirksniu. Štai čia reikia viską palikti likimo valiai.
Kaip puiku tylėti, tik stebėti akimis, tai mums leidžia matyti viską aplink save ir suvokti, kad viskas turi teisę būti ir kad viskas yra gerai.
Kad kiekvienam iš mūsų viskas yra čia, kad Gyvenimas yra toks išmintingas ir toks pilnas gausos, kad joks paukštis nė akimirkai nepaliečia tavo minčių.
Kartais reikia pažvelgti kitu kampu ir aštriau, kad galėtume mėgautis viskuo, ką mums gyvenimas duoda, ir neskaičiuoti to, ko jis neduoda.
Taip, gera galvoti, kad turime viską, kad galėtume klestėti. Ir nuostabiausia visame tame tai, kad mes tik turime paprašyti, ir viską gauname.
Būti. Būti gyvenime, kur kiekvienas iš mūsų turi savo vaidmenį ir kiekvienas labai svarbus. Be tavęs - visi, niekas neturės motyvo čia būti. Gyvenimo daina būtų visiškai kitokia.
Būna, kartais tu gali pasijusti mažiau mylimas, bet niekada nepamiršk, kad Lotosas žino, jog geriau augti nešvariam tvenkiny, nes jis pabrėžia jo grožį.
Taigi, pakilk skrydžiui, tu esi toks žavus, kai pasiduodi Gyvenimui. Visi aplink tave panorės pasielgti kaip tu ir tokiu pat būdu padėkoti Gyvenimui.
Ir žinoma, tuo metu tu pajusi norą džiaugsmingai lėkti per žemę. Pirmyn, ji to laukia. Ji tave apkabins ir primins tau tas mažas geras tavo vaikystės akimirkas, kada tai darydavai su didžiausiu malonumu.
Dar bus tokių dienų, kai tau norėsis pabelsti į Savo duris; nereikia nerimauti. Tu neleisi, kad dingtų tavo vidaus nuostabumas.
Tekstas ir autorystė : Jacqueline Labelle Muzika: Tango to Evora Loreena Mckennitt Ačiū paukščiams. Esu laiminga, kad jie pažadina kiekvieną rytą. Kokia ištikimybė!