Mes galvoja, kad gyvenimas taps geresniu jei apsivesim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno.. .

1. Mes galvoja, kad gyvenimas taps geresniu jei apsivesim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno... Po to apgailestaujame, kas mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puikiau kai jie taps suaugusiais... Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk busime laimingesni kai jie išaugs tą amžių... Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim kur norėsim, seksas su artimu žmogumi nekels problemų, na, o išėjus į pensiją - gyvensim tik savo malonumui... Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko, ypatingai kad būti laimingu šiandien ir dabar... Na bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejau mūsų gyvenimas visada bus “bėgimas su kliūtimis”. Ir gal geriau tai pripažinti dabar iš karto, kad bent kiek tapti tuo laimingu žmogumi, na tiek kiek tu gali dabar bent...

2. Pripažinkim, kad kurį jau laikotarpį gali atrodyti, kad TAS gyvenimas jau va jau prasidės, na tas tikras laimingas gyvenimas...Na tik vis ta negailestinga “kliūtis” išdygsta tavo “kelyje”: kažkoks neužbaigtas darbas, kurį būtina padaryti, atsiranda rūpestis – kurį reikia įveikti, laiko stoka, kurio vis neužtenka ar neužteks, naujos sąskaitos, kurias reikia vienaip ar kitaip apmokėti. O jau po to tai tikrai TAS prasidės... Ir matyt nesumeluosiu, bet atrodo kad visos tos “kliūtys” ir yra tikras GYVENIMAS... Toks pamąstymas, man leido suprasti, kad nėra kito kelio į laimę. GYVENIMAS – juk tai ir yra LAIMĖ. Mėgaukitės kiekviena GYVENIMO akimirka, sekunde, minute... Nustokite skaičiavę dienas ar matuoti laukimą, kai baigsite mokyklą, tapsite studentu, kada numesite penkis kilogramus, rasite gerai apmokamą darbą, vesite, sulauksite penktadienio vakaro ar savaitgalio ryto, kada įsigysite naują automobilį, baigsite išsimokėti kreditą, pavasario, vasaros, atostogų, rudens ar žiemos, mėgiamiausios dainos per radiją, gimimo ar mirties... To kažko, kas padarytų jus laimingu...

3. Juk laimė – tai visos kelionės, o ne galutinis atvykimo tikslas ar taškas ! Tikriausiai nebūna geresnio laikotarpio, kaip tapti ir būti laimingu ... jau DABAR! Gyvenkite ir mėgaukitės kiekvienu jums skirtu momentu. O dabar pamėginkite susikaupti, pagalvoti ir atsakyti sau į kelėta klausimų : 1 – Ar galėtumėte įvardyti 5 pasaulyje turtingiausius asmenis?2 – Pamėginkite išvardyti merginas, kurios paskutinių 3 metų laikotarpyje tapo Mis Pasaulis, ar bent Mis Lietuva?3 – O gal žinote na bent 10 Nobelio premijos laureatų?4 – Tai gal tada nors 10 Oskaro premijos laureatų ?

4. Ko gero nepasisekė? Aišku sunkoka, ar ne? Nesijudykite, tai niekam nepasisekė atlikti. Taip kad visi aplodismentai tyli ! O dovanos gali dulkėti toliau ! Nugalėtojai užsimiršta... O dabar pamėginkite atsakyti į šiuos klausimus: 1 – Gal įvardytumėte 3 jūsų manymu jums geriausius buvusius jūsų mokyklos mokytojus? 2 – O gal galite išvardyti 3 jūsų draugus, kurie Jums esant sunkioje minutėje, jie buvo šalia?3 – Tai tikriausiai galite įvardyti tuos žmones, kurie buvo “pirmi” ar yra išlikę visados atmintyje, ar mintis apie juos sukelia ypatingus jausmus?4 – Prisiminkite 5 žmones, su kuriasi jums tiesiog smagu būti drauge, ar šalia jų? Viską prisiminėte? Jau geriauir pačiam maloniau, ar ne? Žmonės, kuriekažką jums reiškiagyvenime, neturi titulų “geriausias”, nėra pertekę pinigais ar turtais, neturi jokių išskirtinių apdovanojimų… Juk tai tie, kurie gali pasirūpinti jumis, prisiminti jus, pergyvena už jus, ir nežiūrint į viską tik JIE visada šalia jūsų... Ar kada pagalvojot apie tai, ne, tai puiki proga – pamąstykit... Juk gyvenimas toks trumpas! O ar pagalvojote, kokiam sąrašui tie žmonės gali priskirti jus? Nežinote?

5. Na tai duokite ranką... Man atrodo jūs iš tų, kuris yra man “Žymus” ir kuriam niekada nepamirščiau bent pasiųsti tokio turinio žinutę… Mažas prisiminimas: keleta metų atgal, parolimpinėse žaidynėse Sietle, devyni atletai, su įvairia fizine ir protine negalia, rikiavosi prabėgti olimpinę 100 metrų distanciją. Davus startąvisi šie sportininkai startavo. Ne visi galėjo bėgti kaip tikras bėgikas, bet visi troško dalyvauti žaidynės ir gal net nugalėti... Jie galėjo įveikti distanciją tik su lydinčiuoju. Tačiau vienas dalyvis sukniubo ir kelis kartus persivertęs suriko. Visi išgirdo jo “skausmą”. Net varžovai sustojo ir atsisuko, visi sugrįžo prie jo... Visi kartu... Atsirado tokių varžovų, kurie jį pakėlė, o viena mergina, turinti Dauno sindromą, net paklausė – “Gal jau tau geriau?” Ir tik po to visi devyni pasiekė finišą, VISI KARTU, petys į petį... Visas stadionas buvo nuščiuvęs, kai kas braukė ašaras ir visi plojo stovėdami Ir tie aplodismentai šiuos sportininkus lydėjo per visas varžybas ir lydės ilgai... GYVENIME...

6. Žinai, o žmonės kurie matė šį įvykį, iki šiol prisimena tai. Gali kilti klausimas - KODĖL? Todėl, kad giliai sieloje mes žinome, kad yra dalykų, kurie mums žymiai svarbesni, nei kažkokia trumpalaikė pergalė... O pats reikšmingiausias gyvenime dalykas – padėti draugams pasiekti nors mažas pergales. Nors ir tai reikštų “sumažinti savo tempą” ar “pakeisti arba pakoreguoti savo trajektoriją”... Jei jūs siunčiate šią žinutę, tikriausiai ar gal būt jūs norite kažką pakeisti savo širdyje, o gal ir kieno tai širdyje kažką... ”Žvakė niekada negesta ir nežūsta, jei ji gali apšvieti nors kiek kažkieno kelią...” Ką jūs nusprendėte ? Išmeti šią žinutę, o gal pasiųsti geriau ją geriems draugams?