ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma – priimti sprendimai

1. ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma – priimti sprendimai Mindaugas Sereičikas ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas LRS Kaimo reikalų komitetas 2004-05-10

2. BŽŪP REFORMOS • Kvotų įvedimas 1984 m.; • 1992 m. MacSharry reforma; • 1999 m. reforma Agenda 2000; • 2003 m. reforma; • 200X nauja reforma?

3. 2003 m. BŽŪP REFORMOS ESMĖ • Paramos žemės ūkiui atsiejimas nuo gamybos apimčių ir pobūdžio; • Parama teikiama mokant vieningą išmoką ha žemės ūkio naudmenų; • Lėšų, skirtų rinkos reguliavimui, nukreipimas kaimo plėtrai; • Maisto saugos ir kokybės standartų įgyvendinimas.

4. Siūlyta: vienkartinė išmoka ūkiui apima išmokas už: javus, aliejinius augalus, baltyminius augalus, ankštines kultūras, ryžius, linus, kanapes, bulvių krakmolą, priemokas už kietuosius kviečius, sausius pašarus, jautieną, avieną, pieną. Gali būti įtraukti ir kiti augalai Valstybės narės gali pasirinktinai keisti išmokų lygius tam tikrose ribose Susitarta: “vieninga išmoka ūkiui” apima tiesiogines išmokas už: javus, aliejinius augalus, baltyminius augalus, linus ir kanapes, sėmenis, pūdymą,visas išmokas už galvijus ir ėriavedes, taip pat sausius pašarus, kviečius, bulvių krakmolą, pieno produktus. Palikta galimybė šalims narėms pasilikti tam tikrus “susiejimo” elementus. Paramos atsiejimas nuo gamybos (decoupling)

5. Siūlyta: tiesioginės išmokos turi priklausyti nuo įstatymais apibrėžtų aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų laikymosi Susitarta: vieningos išmokos ar kitų tiesioginių išmokų gavimas bus susietas su tam tikrais teisės aktų nustatytais gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimų standartais Kompleksinis paramos susiejimas su agroaplinkosaugos, gyv. gerovės ir maisto kokybės reikalavimais

6. Siūlyta Kokybės skatinimas skatinti ūkininkus dalyvauti kokybės užtikrinime ir sertifikavimo schemose; remti gamintojų grupių inicijuojamą suvartojimo skatinimą kokybės užtikrinimo, geografinių nuorodų ir ekologinio ūkininkavimo atžvilgiu; pirmojo ramsčio priemones nukreipti tik suvartojimo skatinimui kitų šalių rinkose. Susitarta Kokybės skatinimas ūkininkams, dalyvaujantiems žemės ūkio produktų ir gamybos proceso kokybės gerinimo schemose bei suteikiantiems garantijų vartotojams, bus mokamos skatinamosios išmokos (maksimaliai 3000 EUR per metus ir ne ilgiau kaip 5 metus); parama bus skiriama gamintojų grupėms už veiklą, informuojančią vartotojus apie produktus; Kaimo plėtros politikos stiprinimas

7. Siūlyta Gyvulių gerovė skirti gyvų gyvulių eksporto subsidijas tik pagal pagrįstus prašymus, suderinant su gyvulių gerovės reikalavimais; padengti patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, vykdant įsipareigojimus, kurie nėra nustatyti pagal valstybės galiojančius standartus, bet aukštesni standartai nei geros gyvulininkystės praktikoje; Susitarta Gyvulių gerovė parama bus mokama ūkininkams, kurie mažiausiai 5 metams įsipareigos gerinti ūkyje laikomų gyvulių gerovę; parama bus kasmetinė, maksimaliai siekianti 500 EUR SGV ir skaičiuojama, atsižvelgiant į dėl šių įsipareigojimų atsirandančias papildomas išlaidas ir pajamas. Kaimo plėtros politikos stiprinimas

8. Siūlyta Standartų atitikimo parama siekiant padengti audito vykdymo išlaidas, ūkininkams skiriama ūkio audito vienodo dydžio išmokos; skiriama laikina ir proporcingai mažėjanti (daugiausiai 200 EUR/ha) parama ūkininkams standartų įgyvendinimui; paramos netaikyti ūkininkams nesilaikantiems standartų, kurie jau nustatyti nacionaliniais įstatymais; Susitarta Standartų atitikimo parama parama skiriama už ūkių konsultavimo sistemos paslaugas. Ji galės kompensuoti iki 80 proc. šioms paslaugoms skirtų išlaidų bei siekti iki 1 500 EUR; parama, skirta ūkininkams palengvinti ES teisės aktais įtvirtintų, tačiau į nacionalinį teisyną neperkeltų standartų atitikimą. Parama mokama maksimaliai 5 metų laikotarpiui ir maksimaliai 10 000 EUR per metus ūkiui; Kaimo plėtros politikos stiprinimas

9. Kaimo plėtros politikos stiprinimas Susitarta • Jaunieji ūkininkai: Investicinė parama jauniesiems ūkininkams išaugs; • Smulkūs gamintojai: Smulkiems gamintojams bus suteiktas “malonės laikotarpis” prisitaikyti prie reikalavimų kaimo plėtros lėšoms gauti

10. Siūlyta vykdyti 3 proc. per metus dydžio dinaminė moduliacija, iš viso sumažinant 20 proc.; sutaupytas lėšas perkelti kaimo plėtrai per ES biudžetą (pridedant 500-600 mln. EUR per metus). Skirstyti lėšas remiantis žemės ūkio naudmenų plotu, dirbančiųjų ūkyje skaičiumi ir gerove; Susitarta moduliacija bus pradėta taikyti 2005 m. ir bus 3 proc. dydžio, 2006 m. - 4 proc., 2007 m. - 5 proc.; lėšų, sukauptų moduliacijos būdu, vienas procentinis punktas bus perskirstytas šalyje, kurioje tos lėšos sukauptos, o kiti bus perskirstyti pagal Komisijos pasiūlytą principą. Bet kuri šalis narė turės gauti mažiausiai 80 proc. savo moduliacijos lėšų; Išmokų perskirstymas (moduliacija)

11. Siūlyta sumažinimas netaikomas ūkiams gaunantiems 5 000 EUR per metus; Susitarta ūkiams, gaunantiems iki 5000 EUR paramos per metus, tiesioginės išmokos nebus mažinamos; Išmokų perskirstymas (moduliacija)

12. Finansinė disciplina • Finansinės disciplinos mechanizmai turės būti taikomi nuo 2007 m. Paketas “sukuria” naują mechanizmą, užtikrinantį, kad tiesioginės išmokos mažinamos fiksuotu procentu, jei prognozės rodo, jog 2007-2013 m. biudžeto ribos viršijamos (įskaitant ir 300 mln. EUR “atsargą” netikėtoms rinkos išlaidoms); • Atskira Europos Komisijos deklaracija pažymi, jog Europos Komisija ketina taikyti lengvatą ar atleidimą nuo 5000 EUR ribos, su nurodymu, jog taip pat gali būti pasiūlytos “papildomos lengvatos”, sudarančios pakopas daliniam atleidimui nuo sumažinimo lygmens.

13. Ūkių konsultavimo sistema • Nuo 2007 metų valstybės narės turi pasiūlyti ūkininkams, kurių ūkis gauna tiesioginių išmokų daugiau nei 15 000 EUR, savanorišką konsultavimo sistemą. Šalys narės sistemą gali sukurti jau nuo 2006 m. • Tarnyba grįžtamuoju ryšiu konsultuos ūkininkus, kaip taikyti paramos susiejimo su gamtosaugos, gyvulių gerovės ir maisto kokybės reikalavimais taisykles ir taip pat tikrins, kaip jų laikomasi. Papildomos lėšos, skirtos remti savanorišką ūkių konsultavimo schemą, yra teikiamos per Kaimo plėtros fondus (didžiausia suma: 1500 EUR, tačiau ji negali sudaryti daugiau nei 80 proc. išlaidų).

14. Siūlyta Javai intervencinę kainą sumažinti 5 proc. (nuo 20 proc. pasiūlytų “Darbotvarkėje 2000”) iki 95,35 EUR/t; sumažinimas turi būti kompensuojamas kaip numatyta “Darbotvarkėje 2000”; panaikinti mėnesinius intervencinės kainos didinimus. Susitarta Javai intervencinė grūdų kaina išlieka 101,31 EUR/t.; mėnesinės intervencinės kainos padidėjimas sumažinamas 50 proc.; išlieka bazinė tiesioginės išmokos suma pasėliniams augalams 63 EUR/t . Rinkos reguliavimo priemonės-javai

15. Siūlyta Rugiai panaikinti rugių intervencinius pirkimus Kietieji kviečiai papildomas išmokas tradicinėse zonose sumažinti iki 250 EUR/ha, pakeitimai laipsniškai įgyvendinami per trejus metus; panaikinti papildomas išmokas naujuose plotuose. Susitarta Rugiai panaikinti rugių intervenciniai pirkimai Kietieji kviečiai nustatoma specialioji kietųjų kviečių išmoka 313 EUR/ha 2004 m., 291 EUR/ha - 2005 m. ir 285 EUR/ha - nuo 2006 m. tradicinėse zonose. Paramos atsiejimas nuo gamybos pradedamas vykdyti nuo 2005 m. Rinkos reguliavimo priemonės - rugiai

16. Siūlyta Pieno sektorius iki 2015 m. tęsti “Darbotvarkėje 2000” numatytas priemones; tolesnis kvotų didinimas (+3 proc.) ir intervencinių kainų mažinimas (-7 proc. sviestui ir 3,5 proc. lieso pieno miltams); dvipakopės kvotų sistemos įvedimas; interenciniai sviesto pirkimai turi būti mažinami palaipsniui, kol pasieks 30 000 t/metus ribą Susitarta Pieno sektorius kvotos didinimas, numatytas “Darbotvarkėje 2000” bus taikomas nuo 2006 m.; panaikinama tikslinė pieno kaina; intervencinės sviesto kainos bus mažinamos 7 proc. nuo 2004 m. ir 4 proc. nuo 2007 m., lieso pieno miltų - 5 proc. kasmet; sviesto intervencijos riba nustatoma ties 70 000 t ir kasmet bus mažinama po 10 000 t, kol pasieks 30 000 t Rinkos reguliavimo priemonės - pienas

17. Siūlyta Sausi pašarai 160 mln. EUR pajamų krepšeliai ūkininkams supaprastinta parama dehidratuotam ir saulėje džiovintam pašarui su sumažinta Susitarta Sausi pašarai atšaukiamas perdirbimo išmokų palaipsnis panaikinimas, išlaikoma siūlomo dydžio parama. Pajamų krepšeliai ūkininkams - 133 mln. EUR iki 2008 09 30 Europos Komisija, remdamasi bendrosios rinkos organizavimo priemonių sausiesiems pašarams įvertinimu, pateiks ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus apie šį sektorių Rinkos reguliavimo priemonės

18. Siūlyta Energetiniai pasėliai (CO2 kreditai) 45 EUR/ha išmoka už energetinius pasėlius (būtinas kontraktas su perdirbėju) maksimalus garantuotas plotas (MGP) - 1,5 mln. ha Susitarta Energetiniai pasėliai (CO2 kreditai) nustatyta 45 EUR/ha išmoka už energetinius pasėlius neatidėtos žemės plotuose (būtinas kontraktas su perdirbėju) maksimalus garantuotas plotas - 1,5 mln. ha Rinkos reguliavimo priemonės

19. Siūlyta Baltyminiai augalai nauja specialioji papildoma 55,57 EUR/ha parama baltyminiams augalams Susitarta Baltyminiai augalai nustatyta 55,57 EUR/ha parama baltyminiams augalams maksimalus garantuotas plotas (MGP) - 1,4 mln. ha Rinkos reguliavimo priemonės

20. Viduržemio jūros produktai Susitarta 2004 m. balandžio 21-22 d. • Alyvų aliejus Reformos pradžia - 2006 m. 60 proc. paramos atsiejimas nuo gamybos Parama naujiems Prancūzijos ir Portugalijos sodinukams • Tabakas Reformos pradžia - 2006 m. 2006-2009 m. 40 proc. paramos atsiejimas nuo gamybos, vėliau – 50 proc. • Medvilnė Reformos pradžia - 2006 m. 65 proc. paramos atsiejimas nuo gamybos • Apyniai Reformos pradžia - 2005 m. 75 proc. paramos atsiejimas nuo gamybos • Riešutai Lenkijoje Paramą gaus 4 200 ha riešutynų

21. ES BŽŪP reformos pasekmės • Palaipsniškas ES rinkos kainų artėjimas link pasaulinių kainų lygio; • Rinkos atvėrimas didins konkurenciją; • Žemės ūkio gamybos koncentracija palankiausiose regionuose; • Ūkių specializacija; • Žemės ūkio vaidmens naujas suvokimas.

22. Lietuvos augalininkystės sektorius ir BŽŪP reforma • 70-80 proc. grūdų pagaminta stambiuose ūkiuose • Ūkiai pelningi • Kainos mažesnės nei ES • Prognozuotinas gamybos išteklių brangimas, • pelningumo mažėjimas • Tiesioginės išmokos kompensuos išteklių • pabrangimą bei padės sukaupti lėšas • modernizavimui PERĖJIMAS PRIE STANDARTINĖS BIS NUO 2007 Šaltinis : LAEI

23. Lietuvos gyvulininkystės sektorius ir BŽŪP reforma • Ūkiai dar tik formuojasi • Gyvulių tankumas nepakankamas • Žymiai mažesni nei augalininkystės ūkiai • Pelningumas mažas PERĖJIMAS PRIE DALINIO BIS NUO 2007 Šaltinis : LAEI

24. BŽŪP reformos rezultatų taikymo Lietuvoje scenarijus nuo 2007 m. • Svarstytina: Lietuvai būtų tikslinga pasirinkti ET Nr. 1782/2003 reglamente leidžiamą dalinės BIS taikymo variantą: • Išmokos už pasėlius 100 proc. atsiejamos pilnai nuo gamybos, t. y. įtraukiamos į BIS; • Išmoka buliams pilnai atsiejama ir įjungiama į BIS; • Kitas naudotas gyvuliams išmokas dalinai atsiejamos (įtraukiamos į BIS), atskirą dalį mokant į gamybos skatinimą orientuotų tiesioginių išmokų (TI) pavidalu: • a) t.y. už karves žindenes mokėti iki 100 proc. Sutartyje leidžiamo TI lygio; • b) už skerdžiamussuaugusius galvijus mokėti iki 40 proc. Sutartyje leidžiamo TI lygio; • c) už ėriavedes mokėti iki 50 proc. Sutartyje leidžiamo TI lygio. Šaltinis : LAEI

25. BŽŪP reformos pasekmės Lietuvoje • Rinkos diktuojamas efektyvumo didinimas: ūkių stambėjimas - prekinių ūkių plėtra; • Vieninga rinka: eksporto plėtra; • Vieninga žemės rinka: žemės reformą + konsolidavimas; • Darbuotojai kaime: užimtumo didinimas; • Socialinių klausimų kaime sprendimo instrumentai; • Gamtosauga: ES reikalavimai bei standartai Šaltinis : LAEI