Lietuvių kalbos tarmės

1. Lietuvių kalbos tarmės Panevėžio Juozo miltinio gimnazijos 3c klasės mokinės Jovitos Januškevičiūtės

2. Turinys • Tarmės, jų skirstymas • Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes • Tarmių skirstymas • K.Jauniaus ir A.Salio klasifikacija • Aukštaičiai • Žemaičiai • Paskaitykite suvalkietiškai

3. Tarmė • Tarmės (dialektas) - kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje. Patarmė Patarmė Šnekta Šnekta Pašnekta

4. Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes • Danielius Kleinas (1653) tarmes skyrė pagal nevienodą senovinių *tj, *dj tarimą dvigarsių an, en atliepimą (dungaus ‘dangaus’), žodžio pradžios balsį e (atait ‘ateiti’, atais ‘ateis’). • Kristupas Sapūnas (1673) pirmasis užsiminė apie dzūkavimą. • Augusto Šleicherio gramatikoje (Schleicher 1856) nurodyti aukštaičių ir žemaičių tarmių požymiai.

5. Jonas Juška pirmasis Lietuvoje atkreipė dėmesį į tarmes (1861). Autorius nusakė kelių lygmenų skiriamuosius požymius: 1) fonetikos 2) morfologijos 3) leksikos Skyrė žemaičių, Prūsų lietuvių, ariogališkių ir rytų lietuvių tarmes.

6. Tarmių skirstymas • Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas. Jis išskyrė 11 tarmių, tačiau nesuformulavo, kuo viena tarmė skiriasi nuo kitos.

7. Kazimieras Jaunius skirstė tarmes. Jis tiksliai suformulavo tarmių ypatybes. Pagal senovinių junginių tj, dj, balsių ė ir o tarimą atskyrė dvi pagrindines tarmes – aukštaičių ir žemaičių.

8. Aukštaičių : vakariečių viduriečių rytiečių (pagal an, em, am, en tarimą ir priebalsio l, prieš balsę e) Žemaičių: pietų vakariečius šiaurės vakariečius pietų rytiečius (pagal dvibalsių uo, ie tarimą) Jassuskirstė į dar tris patarmes:

9. žemaičių tarmė: dounininkai dūnininkai donininkai vakarų aukštaičiai: žiemiečiai veliuoniečiai pietiečiai rytų aukštaičiai: pantininkai pontininkai puntininkai vidurio aukštaičiai dzūkai suvalkiečiai K.Jauniaus ir A.Salio klasifikacija

10. Aukštaičiai: Kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Pirmiausia tai pasakytina apie buvusią Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę, išaugusią ant prūsų kalbos substrato.

11. Suvalkiečių (kauniškių) tarmė artimiausia bendrinei lietuvių kalbai. Taip yra todėl, kad XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjo lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Daugelis jo dalyvių – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka – buvo iš Suvalkų gubernijos.

12. Žemaičiai: Vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje. Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių (augšžemiečių) tarmei.

13. 2013 metai – tarmių metai • Nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių.

14. Pabandykite perskaityti suvalkietiškai Troleibuso stotėlė (stotelė). Atvažiuoja ilgai lauktas troleibusas. Vyras: – Pralęiskite, (praleiskite) aš su akvariumu! Atsargiai, aš su akvariumu! Praleidžia jį į priekį, duoda atsisėst, ale (bet) paaiškėja, kad jokio akvariumo jis neturi. Žmonės: – Vyruti, ale (bet) kur akvariumas? Vyras, plekšnodamas sau per pilvą: – Dėšimt (dešimt) bokalų alaus i dą (ir dar) du rūkyti ašeriai (ešeriai).

15. Naudoti šaltiniai • http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tarp-kalbos-lobiu-gimtoji-tarme.d?id=18529510 • http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_tarm%C4%97s • http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1

16. Ačiū už dėmesį.