Bendroji ir specialioji kalbos kultūra

1. Bendroji ir specialioji kalbos kultūra III tema

2. II tekstas Nida – toks pat unikumas gamtos pasaulyje, kaip ir Čiurlionis meno pasaulyje. Nerasi antro lygiai tokio pat gamtos kampelio, kaip Nida. Ir nėra pasaulyje lygiai tokio pat antro menininko, kaip Čiurlionis. Čiurlionis - visai atskiras savito grožio pasaulis. Grožio pasaulis, išaugęs viršum mūsų ir aukščiau mūsų pasaulio, - kaip idealas stovi aukščiau kasdieniško pasaulio. Kas vieną kartą gyvenime pamatė Nidą, tas niekada jos negali pamiršti. Ir taip pat, kas vieną kartą pamatė Čiurlionį, tas niekada nepamirš jo savotiško pasaulio reginių. E. Mieželaitis • I tekstas Nida – kurortinė gyvenvietė Kuršių nerijoje, 45 km į pietus nuo Klaipėdos, 4 km nuo Kaliningrado srities sienos; priklauso Neringos miestui, yra jo administracinis centras. Didesnioji jų dalis verčiasi žvejyba. Nida - didžiausia nerijos gyvenvietė, įsikūrusi Kuršių marių krante. Nuo Baltijos jūros ją skiria aukštų kopų virtinė. Ties Nida kopos apaugusios mišku, apželdintos kalnų pušaitėmis; į pietus nuo gyvenvietės tęsiasi plikos Parnidžio kopos, stačiu šlaitu besileidžiančios į marias. Dėl grožio ir gelsvo švaraus smėlio šios kopos pramintos auksinėmis. Nerijos plotis ties Nida 2 km. • Enciklopedija

3. Specialioji kalba - tai vienos kurios nors profesijos atstovų itin dažnai vartojama kalba, kuriai būdingi šie bruožai: • Tam tikras funkcinis stilius: - stilistinės ypatybės; - kalbinė raiška. • Speciali leksika, terminija. • Bendroji kalbos kultūra: - taisyklinga tartis ir kirčiavimas; - norminė leksika, atitinkanti bendruosius kalbos reikalavimus.

4. MENINIS PUBLICISTINIS NEMENINIS Mokslinis Administracinis Šnekamasis Lietuvių kalbos funkciniai stiliai

5. Funkcinis stilius yra istoriškai susiformavusi bendrinės kalbos atmaina, kurios stilistines ypatybes ir kalbos priemones lemia kalbos vartojimo sritis, turinys ir funkcijos.

6. Funkcinio stiliaus požymiai: • Kalbos vartojimo sritis; • Turinys; • Kalbėjimo akto (teksto) funkcijos; • Stilistinės ypatybės; • Kalbos priemonės.

7. Komunikacinė kalbos funkcija: • Bendravimo; • Pranešimo; • Poveikio (estetinis, agitacija, valdymas).

8. Mokslinis stilius • teorinis, • mokomasis, • metodinis, • mokslo populiarinamasis.

9. Administracinio stiliaus postiliai: • Juridinis (žanrai: įstatymas, įsakas, nuostatai, statutas, įstatai); • Kanceliarinis (žanrai: aktas, įsakymas, potvarkis, protokolas, prašymas, charakteristika); • Diplomatinis (žanrai: deklaracija, nota, sutartis, memorandumas).

10. Mokslinis stilius • Tipiška vartojimo sfera - mokslinis bendravimas (mokslo veikla) • Tipiškas turinys - susisteminta žmonijos patirtis • Funkcijos –pranešimo, informavimo • Būdingos kalbos ypatybės -apibendrinimas,tikslumas, logiškumas,objektyvumas • Būdingos kalbos priemonės - terminai, loginė sintaksė

11. Publicistinis stilius • Tipiška vartojimo sfera - masinė informacija • Tipiškas turinys- visuomeninėsaktualijosFunkcijos -pranešimo, poveikio,(agitacijos) • Būdingos kalbos ypatybės - tiesioginis socialinis vertinimas • Būdingos kalbos priemonės - dalykinė ir ekspresyvioji leksika; loginė ir ekspresyviojisintaksė

12. BUITINIS STILIUS • Tipiška vartojimo sfera – buitinis bendravimas • Tipiškas turinys – nesudėtingi konkretūs dalykai • Funkcijos –paprastobendravimo • Būdingos kalbos ypatybės –neoficialumas,dialogiškumas,situaciškumas • Būdingos kalbos priemonės – leksinė ir sintaksinėfrazeologija

13. Meninis stilius • Tipiška vartojimo sfera – grožinė kūryba • Tipiškas turinys - žmogaus buvimas • Funkcijos –estetinio poveikio • Būdingos kalbos ypatybės –individualumas, vaizdingumas • Būdingos kalbos priemonės –įvairios (estetiškai tikslingos)

14. Administracinio stiliaus požymiai: • Oficialaus bendravimo sfera; • Tipiškas turinys – valdiniai reikalai; • Funkcijos – pranešti ir paveikti; • Kalbos ypatybės – oficialumas, šabloniškumas; • Kalbos priemonės – standartiniai žodžių junginiai.

15. Dokumentų ir raštų tekstas • Reikalų raštų tekstas turi būti: • Trumpas, • Tikslus, • Aiškus, • Parašytas taisyklinga kalba, kanceliariniu stiliumi.

16. „Formulės“ • Atsakydami į laišką (raštą, prašymą) pranešame... • Remdamasis (kuo)... • Atsižvelgdamas (į ką).. • Pažymima, kad... • Prašau leisti...

17. Įsimintinos rašybos smulkmenos • Adreso rašymas: Gedimino pr. 10; Naugarduko g. 15-34. Kazlų Rūda, Geležinio Vilko g., V. Kudirkos g., Žemaitės g. • Datos rašymas: 2007 m. spalio 2 d., 2007 m. spalio mėn., 2007 m., 2007-10-02. • Lietuviškos kabutės: pvz.: sprendimas Nr. 10 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, UAB „Vilmeta“.

18. Brūkšnelis ir brūkšnys • Skirtinas brūkšnelis - ir vidutinio ilgio brūkšnys – . • Kai nurodomas laikotarpis apima keletą metų, tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio ilgio brūkšnys, o tarpų nepaliekama, pvz.: 1985–1990 m. • Brūkšnelis rašomas nurodant pašto kodą: LT-01001.

19. Brūkšnys • Tekste lietuviškuose tekstuose abipus brūkšnio paliekama po tarpą: Mes abu – aš ir tu... • Angliškame tekste nėra tarpų: We both-you and I...

20. Brūkšnelis • Reiškiant dvišalius santykius: Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Darbų perdavimo-priėmimo aktas. (kai atstoja jungtuką ir). • Brūkšneliu jungiami lygiaverčiai žodžiai, kartu reiškiantys vieną dalyką: seminaras-pasitarimas. • Jungiamos dvi savarankiškos pavardės: Stuoka-Gucevičius

21. Tarpai • Tarpai būtini tarp dviejų sutrumpinimų: t. y, š. m., a. k., e. p., doc. dr., l. e. ... pareigas, ne t.y., š.m., a.k., e.p., doc.dr., l.e. ... pareigas. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu: a. k., ne a/k, p. d., ne p/d. • Tarpas būtinas ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės: R. Simonaitis, J. Bučienė, ne R.Simonaitis, J.Bučienė.

22. Telefono, fakso numeris • Nurodant telefonų, faksų numerius po sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis rašomas, kai pateikiami du ar daugiau numerių, pvz.: tel.: 210 0000, 210 0001; faks. 222 2222. Jei telefono ir fakso numeriai sutampa, galima rašyti taip: Tel. / faks. (8 ~ 5) 222 2222. • Ženklas ~ rašomas toje telefono numerio vietoje, kur turi būti toninis signalas, jis skiriamas iš abiejų pusių tarpais. Skliausteliai nurodo, kad suskliausti skaitmenys tos pačios numeracijos zonoje nerenkami, todėl rašant mobiliųjų telefonų numerius jie nevartotini, pvz.: tel.: (8 ~ 37) 333 3333, 444 44 44.Mobil. tel. 8 ~ 666 21 212.

23. Elelktroninis paštas • Elektroninį paštą galima trumpinti: el. paštas, e. paštas, el. p., e. p., o ne e-paštas, e-p.

24. Asmenvardžių ir asmenų pavadinimų rašymas • Lietuvių kalboje įsigalėjusi tvarka asmenis įvardyti dviem nariais – vardu ir pavarde, pvz.: Antanas Petkus, Birutė Juškaitė, Milda Kubilienė. • Dokumentuose būtinai rašomi abu asmenvardžiai, neužtenka vien pavardės (moksliniame tekste kitaip).

25. Vardo pirmoji raidė rašoma prie parašo (nurodant pasirašantį asmenį), bet finansiniuose dokumentuose ir čia reikalaujama rašyti visą vardą. • Laiško ar rašto adresato užrašuose gali būti visas vardas ar jo pirmoji raidė, pvz.: Gerb. Jonui Dagiui arba Gerb. J. Dagiui. • Šiaip kalboje (pavyzdžiui, spaudoje) gali būti rašoma ir vien pavardė arba vardo raidė ir pavardė, nors kultūringiau ir pagarbiau rašyti visą vardą ir pavardę.

26. Du vardai vienas greta kito rašomi be jokių ženklų, pvz., Vytautas Petras Budrys. • Dvi pavardės laikomos vienos sudėtinės pavardės dalimis ir viena su kita jungiamos brūkšneliu, pvz., Bronė Butkutė-Domarkienė. • Keli vardai vartojami ir trumpinami pagal tuos pačius principus kaip vienas vardas, dviguba pavardė vartojama kaip ir vientisinė.

27. Paprastoje kalboje ir raštuose greta asmenvardžių gali būti mandagumo žodis, garbės vardo, laipsnio, pareigų pavadinimas, pvz.: ponas Petras, ponas Antanas Butkus, gerbiamasis Vytautas Burba, profesorius Aleksas Subačius, leitenantas Povilas Gailius, ministras Petras Domarkas. • Reikia vengti dviejų priedėlių šalia asmenvardžio, užtenka vieno kurio iš jų, pvz.: ponas Antanas Butkus arba profesorius Antanas Butkus, ne ponas profesorius Antanas Butkus. • Mandagumo žodis su kitu asmens pavadinimu tinka tada, kai nenurodomas asmenvardis, pvz.: ponas ministras, gerbiamasis profesorius, arbamandagumo žodis gali būti įterptas tarp pareigų pavadinimo ir asmenvardžio, pvz.: ministras ponas Juozas Vaitkus.

28. Moteris įvardijantys mandagumo žodžiai, garbės vardai, laipsniai ir pareigos nusakomos moteriškosios giminės formomis: ponia, panelė, gerbiamoji, profesorė, leitenante, direktorė, ministrė, merė ir t. t. • Pagal aplinkybes arba laisvai pasirinktinai vartojami mandagumo žodžiai ponas, ponia, panelė arba gerbiamasis, gerbiamoji, pvz.: Gerbiamosios ministrės arba Ponios ministrės norėtume paklausti.

29. Kreipiniai • Kartu su mandagumo žodžiais sakinyje skiriami kableliais, pvz.: Kreipiuosi į Jus, Pone pirmininke; Gerbiamieji Seimo nariai, laukiu Jūsų atsakymo. • Po priekyje einančių pabrėžiamų kreipinių dedamas šauktukas, pvz.: Gerbiamasis Redaktoriau! Rašau Jums norėdamas atsakyti į laikraštyje išspausdintą straipsnį... Šauktukas dedamas po kreipinio, kuris prieš tekstą rašomas atskira eilute. Po jo tekstas pradedamas iš didžiosios raidės.     

30. Kaip kreipiniai mandagumo žodžiai gali būti vartojami arba su kitais žodžiais, arba vieni patys. Su kitais žodžiais vartojamas žodžio ponas šauksmininkas, pvz., pone leitenante, bet nelaikoma klaida ir vardininkas (ponas leitenante), tačiau negalima kreiptis vienu vardininku ponas. Kreipimosi žodis gerbiamasis dažniausiai vartojamas kaip būdvardis, t. y. su kitu asmens pavadinimu, pvz., Gerbiamasis pirmininke. Asmenims pavadinti vartojamas ir kaip daiktavardis, pvz.: Gerbiamieji, Jūsų siūlymą svarstysime atskirai.

31. Panašiai kaip ponas ir gerbiamasis vartojami ir kiti mandagumo žodžiai: kolega, bičiulis, tamsta, garbus(is), mielas(is), brangus(is)... Kai vartojami kaip būdvardžiai, gali būti arba įvardžiuotinės, arba neįvardžiuotinės formos, pvz.: Mielasis drauge; Mieli mokiniai.

32. Įstaigų ir įmonių pavadinimai • Įstaigų ir įmonių pavadinimai sudaromi prie bendrinio pavadinimo (bendrovė, bankas, parduotuvė, mokykla, vaiką darželis...)pridedant skiriamosios reikšmės žodžius, kurie bendrinį pavadinimą paverčia tikriniu.

33. Pavadinimai: • Tiesioginės reikšmės, • Simboliniai.

34. Tiesioginės reikšmės pavadinimai • Įmonę ar įstaigą nusako tiesioginėmis žodžių reikšmėmis. Jie gali būti sudaryti su priekyje esančiu vietovardžiu, pvz.: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos universalinė parduotuvė, Salantų vidurinė mokykla; su asmenvardžiu, pvz.: Petro Katkaus daržovių parduotuvė, Irenos Galdikienės vaikų darželis; kitokiais skiriamąją ypatybę reiškiančiais žodžiais, pvz.: Lietuvių kalbos institutas.

35. Simboliniai pavadinimai • įmonę ar įstaigą nusako simboliniais (perkeltinės reikšmės) žodžiais. Visas simbolinis pavadinimas susideda iš simbolinių ir vadinamųjų gimininių žodžių, pvz.: parduotuvė „Šaltinėlis“, saldainių fabrikas „Rūta“. • Simboliniai vardai daromi iš įvairių bendrinėje kalboje vartojamų žodžių ir žodžių junginių, pvz.: „Beržas“, „Versmė“, „Birutė“, „Tauro ragas“, „Pašto ženklas“, „Žemaitijos pienas“.

36. Dokumentų ir raštų kalboje simbolinis vardas dažniausiai eina po gimininių žodžių ir yra vardininko formos, pvz.: bankas „Nordea“, sanatorija „Pušynas“, leidykla „Ciklonas“, alaus darykla „Vilniaus tauras“. Šiaip kalboje dažniau vartojami kilmininko formos simboliniai vardai su gimininiais žodžiais po jų, pvz.: „Pušyno“ sanatorija, „Šviesos“ leidykla. Mokyklos vadinamos tik kilmininko formos simboliniais vardais, pvz.: „Ateities“ gimnazija, „Ryto“ vidurinė mokykla. • Simboliniai vardai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide, su jais einantys gimininiai žodžiai ne teksto pradžioje rašomi mažąja raide, pvz., gėlių parduotuvė „Kaktusas“.

37. Įstaigų ir įmonių padaliniu pavadinimai pradedami didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. • Tačiau įstaigų valdymo vienetai rašomi mažąja raide, pvz.: Mokslų akademijos prezidiumas, Kartenos vidurinės mokyklos pedagogų taryba.

38. Bendrieji dokumentų stiliaus ir mandagumo raiškos reikalavimai • Dokumento turinys turi atitikti jo paskirtį, būti logiškas, glaustas ir aiškus. • Tekste išdėstyta informacija turi būti tiksli, teisinga, nuosekli, argumentuota, suderinta su anksčiau tuo klausimu išleistais dokumentais.

39. Dokumentas turi būti parašytas taisyklinga, kanceliariniam stiliui būdinga kalba, be klaidų. • Reikia vengti dviprasmybių, pastabų, vaizdingų, emocinių žodžių. • Punkto tekstas neturi būti kartojamas kituose punktuose. • Rašant dokumentą, turi būti laikomasi teisinės terminijos reikalavimų.

40. Dokumentų tekste tarptautinius žodžius galima vartoti tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų arba kai tarptautiniai žodžiai vartojami teisės aktuose kaip terminai. • Prireikus tarptautinis terminas gali būti nurodytas šalia lietuviškojo ir vienas iš jų rašomas skliausteliuose. • Visi bendriniai kitų kalbų žodžiai turi būti išversti į lietuvių kalbą.

41. Dokumente turi būti vartojami tik sunorminti vietovardžiai. • Tekste dokumento pavadinimas (pvz.: sprendimas, įsakymas) rašomas mažąja raide, o oficiali jo antraštė pradedama didžiąja raide su kabutėmis (pvz., Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl valstybių ir jų sostinių rašymo“). • Jei minima ne dokumento antraštė, o tik jo turinys, jis nurodomas be didžiosios raidės ir be kabučių (pvz., sutartis dėl savitarpio santykių).

42. Oficialieji raštai – rašomi laikantis formalių struktūrų (prašymas, pasiaiškinimas, įgaliojimas, protokolas, gyvenimo aprašymas ir t. t.) • Neoficialieji raštai – sveikinimai, kvietimai ir kt.

43. Oficialiesiuose dokumentuose privaloma nurodyti: • Dokumento sudarytojo pavadinimą; • Įstaigos duomenis; • Dokumento pavadinimą; • Dokumento datą; • Dokumento sudarymo vietą; • Adresatą; • Dokumento tekstą; • Parašą ir kt.

44. Lietuvoje naudojamų dokumentų rengimo ir įforminimo tvarką nustato šie dokumentai: • Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo. (Lietuvos archyvų departamentas/Įsakymas/19/2000-03-30/Įsigalioja nuo 2001-04-07/Valstyvbės žinios, 2001, Nr. 30-1009)

45. Dėl atskirų rekvizitų rašymo: • Adresų, datos, telefonų numerių rašymas – Dėl kai kurių dokumento rekvizitų taisyklingo rašymo (Lietuvos standartizacijos departamento raštas); • Skaičių rašymas – Dėl skaičių rašymo (Lietuvos standartizacijos departamento raštas).

46. Įvairių dokumentų rengimo rekomendacijos ir pavyzdžiai pateikti dokumente „Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas. Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų”.

47. Savarankiškas darbas (Dokumentų aplankas) • PRAŠYMAS • GYVENIMO APRAŠYMAS • ĮGALIOJIMAS • PROTOKOLAS • MOTYVACINIS LAIŠKAS

48. Vardas Pavardė Vilniaus g. 0-00, LT-00000 Vilnius, tel. 8 000 00 000 UAB „Pavadinimas” Direktoriui PRAŠYMAS 2011-00-00 Vilnius Prašau priimti mane dirbti UAB „Pavadinimas” ............ nuo 2011-00-00. (Parašas) Vardas Pavardė

49. MOTYVACINIS LAIŠKAS • Kaip ir paprastas laiškas, jis turi būti skirtas konkrečiam asmeniui arba kompanijai. • Jeigu laiškas parašytas atsiliepiant į darbo siūlymą, reikia nurodyti darbą ir pasiūlymo šaltinį (pvz., Lietuvos ryto skelbimas…data). • Jis neturi būti ilgas – nuo pusės iki vieno puslapio. • Jame turi būti pagrindinė informacija apie Jus (detalės turi būti CV) ir priežastys, kodėl šis darbas Jus domina. • Turite nurodyti asmeninius bei kontakto duomenis (nors tai ir nurodyta CV). • Laiškas turi būti pasirašytas.

50. Patarimai • Patikrinkite, ar laiške nėra gramatinių klaidų. • Nekartokite visko, kas jau yra parašyta CV. • Motyvacinis laiškas turėtų būti sudarytas iš 4-5 pastraipų. • Motyvacinis laiškas turi skambėti įtikinamai, profesionaliai, entuziastingai. • Patartina paminėti asmens, į kurį kreipėtės, pavardę (aišku, jei yra galimybė ją sužinoti). • Nenaudokite to paties motyvacinio laiško skirtingoms darbo vietoms. • Jeigu darbas yra kitoje srityje negu anksčiau dirbote, arba kurią studijavote, nurodykite ryšius tarp jų. •   Nurodykite, kodėl jūs tinkate darbui, o ne kodėl darbas tinka jums. • Užbaigdami laišką, paminėkite, kad artimiausiu metu laukiate atsakymo.