Antanas Škėma

1. Antanas Škėma

2. Biografija Gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą – 1911 m.) Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje, 1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1935 m. įstojo į Vlado Sipavičiaus-Fedoto vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune. 1936–1940 m. Valstybės teatro aktorius, 1940–1944 m. Vilniaus miesto teatro aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose. 1944 m. išvyko į Vokietiją, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: Augsburgo Dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, Dainavos meno ansamblyje, Klumpės literatūriniame kabarete. 1949 m. atvyko į JAV, aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose. 1960–1961 m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose. A. Škėma žuvo 1961 m. rugsėjo 11 d. automobilio avarijoje Pensilvanijoje.

3. Kūryba Kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus, dažnai minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. „Baltos drobulės“ pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir pats Škėma. Stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, randamos nuorodos į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius. Todėl norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos. Rašytojo kūryboje jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja Zigmundo Froido ir Karlo Jungo teorijos, I. Stravinskio ir B. Bartoko muzika, Pablo Pikaso ir Salvadoro Dali tapyba, A. Rimbaud ir E. Poundo poezija, Franco Kafkos ir Albero Kamiu proza.

4. Balta drobulė Romanas „Balta drobulė" pirmą kartą publikuotas 1958 m. Tai išsamus XX a. žmogaus dienoraštis, atskleidžiantis didžiausių pasaulinių sukrėtimų patirtį. Romane kalbama apie išeivio, išgyvenusio tradicinių vertybių krizę ir neprigijusio svetimoje žemėje, tragediją. Romane nemažai autobiografinių faktų.

5. Didelė ramybė staiga apniko mane.<…>Šventoji Dvasia, neįžvelgiama išmintis Tavo geometriniuose šviesos spinduliuose, jie nubraižyti pagal liniuotę kupoluose. Up ir down, up ir down. Akmens ridenimas ramina. Žmonės įeina, žmonės išeina.Aš esu vienumos neofitas ir Kristaus epigonas. Aš prisimenu tavo ištiestas rankas ir nustebusį Lozoriaus veidą. Aš matau plaukus ant tavo kojų, juos bučiuoja Magdalena. Ir matau tavo ištemptus raumenis, juntu nervišką tavo pyktį, skrenda pirkliai ir prekės nuo šventyklos laiptų. Aš suprantu tavo pasąmonę intuiciją, Tu kalbi palyginimais, Tu žinai - reikia ieškoti. Golgotos kely tavo Tėvas prisiminė tave? Didžiosios Raidės - jos liko, Tavo vardas rašomas Didžiosiomis raidėmis.Mano broli, mano mylimasai, išgirsk mane,Mano nuodėme, mano beprotybe, mano subjektyvume, mano riksme, mano vitališkume, mano džiaugsme - lioj ridij augo.Mano keltuve - išgirsk mane.Mano vaikyste - išgirsk mane.Mano mirtie - išgirsk mane.Ateik į šitą hotelį, paglostyk sufrizuok plaukus, mirktelk menedžeriui, duok belmanui tipsųPrašnek, keltuvininke.Ištark vienintelį žodį.Nes aš žūstu didelėje ramybėje.Mane svilina niujorkinė dykumaAš išnyksiu nuolankus ir persigandęs, apsikabinęs susigūžusį Demiurgą.Mano Kristau - išgirsk mane, mano Kristau - aš meldžiuosi į Tave.O felix cupa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem!Zoori, Zoori, lepo, leputeli,lioj,ridij,augo,argi vėl pradeda suokti Aukštosios Panemunės lakštingala? Ištrauka

6. Klausimai Suformuluokite ir užrašykite teksto temą.2.Kokios problemos keliamos tekste? Parašykite jas klausimo forma.3.Kodėl protagonistas nesuvokia Šventosios Dvasios buvimo?4.Remdamiesi kontekstu, paaiškinkime “Up ir down, up ir down” prasme.5. Kaip suvokiate “Akmens ridenimas ramina”? Kokį mitą primena ši frazė?6.Remdamiesi ir tekstu, ir kontekstu, apsakykite, kodėl A.Garšvai gyvenimas atrodo beprasmiškas.7. Įrodykite, jog Antavas Garštva - Dievo ir tikėjimo ieškantis žmogus. 8. Suformuluokite ir parašykite antros pastraipos pagrindinę mintį.9. Kas yra Kristus Garštvai? Atsakymą argumentuokite.10. Kaip suprantote pasakymą: “Tu žinai - reikia ieškoti”? Ko reikia ieškoti?11. Ko tikisi Garštva iš kentėjimo Dievo, kreipdamasis į jį maldos-litanijos intonacijomis?12. Kodėl Garštva sakosi esąs “vienumos neofitas”(žmogus išpažįstąs vienatvę lyg kokią naują religiją) ir “Kristaus epigonas”(siekėjas)?13.Kokių kultūros ženklų pastebėjote tekste? Išrašykite ir paaiškinkite juos.15. Apibūdikinte romano žanrą ir tipą.

7. Vilius Gecevičius, IV a klasė Darbo autorius: Vilius Gecevičius