70 likes | 213 Views
INTERAKTYVIOS TECHNOLOGIJOS INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ KLASTERIUOSE: įvadinės pastabos. antanas @buracas.com. MAKROEKONOMIKOS PARADOKSAS:. Didžiausias turtas XXI a. sukuriamas intelektiniu kapitalu, o statistika jo apskaityti nemoka , todėl nematuoja ir jo sukuriamos vertės, jo efektyvumo.
E N D
INTERAKTYVIOS TECHNOLOGIJOS INTELEKTINIŲ PASLAUGŲ KLASTERIUOSE:įvadinės pastabos antanas@buracas.com
MAKROEKONOMIKOS PARADOKSAS: • Didžiausias turtas XXI a. sukuriamas intelektiniu kapitalu, o statistika jo apskaityti nemoka, todėl nematuoja ir jo sukuriamos vertės, jo efektyvumo. • Tad riboti nacionaliniai ir ES ištekliai paskirstomi neracionaliai, apytikriai. Nuo to kenčia ne tik Lietuva, tai visos ES problema. • Vyriausybės užsakomos įžvalgos ir žinių ekonomikos vadyba yra mažaveiksmės, nes neatskleidžia intelektinių išteklių plėtotės Lietuvoje mechanizmų ir strategijų ypatumų, nepadeda jų kurti bei tobulinti. • Nauji intelektiniai ištekliai neapsaugoti teisiškai (pvz., vadybos, investicinės technologijos nepatentuojamos). Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje
INTERAKTYVIOS TECHNOLOGIJOS PASLAUGŲ KLASTERYJE Mobili interaktyvi elektroninė terpė atvėrė galimybes visose veiklos stadijose racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius, plėtoti veiksmingiau jų gebėjimus, pirmiausia edukologijoje, verslo ir viešojo sektoriaus vadyboje: • ir formuojant ar derinant verslo bei administracinius sprendimus bei operatyviau užtikrinant veiksmingą veiklos vadybą; • ir teikiant apmokymo bei konsultavimo paslaugas, atsižvelgiant geriau į individualius gebėjimus, patirtį, žinių spragas. Pasaulyje paplito nuotolinės, perkvalifikavimo, tęstinės ir pan. interaktyvios studijos. Interaktyvios technologijos vyrauja apmokant verslumo ir kalbų, projektuojant sudėtingas mašinas ir pastatus, tobulinant finansinių investicijų ir kt valdymo įgūdžius. Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje
MRU EFVF 2010-2014 Iki 2014 m. MRU pagal tarptautines ir nacionalinę programas plėtojami intelektinių išteklių ir paslaugų vertinimai: • finansų sferoje (BIK -A. Buračas), • muitinės veikloje (prof. A. Laurinavičius), • e. valdžios (prof. R. Petrauskas) informacinėse sistemose, • naujų intelektinių paslaugų teisinėje apsaugoje (prof. V. Pakalniškis), remiantis Pasaulio banko instituto ir kt. moderniomis metodikomis (Knowledge Assessment Methodology). Jomis jau atlikti intelektinių išteklių skaičiavimai ir Lietuvai. Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje
MRU EFVF ir SIF 2010-2014 Perspektyvinę konkurencingumo ir verslumo užtikrinimo bei socialinės sanglaudos stiprinimo programą sudaro šie moduliai: • I. Viešųjų ir privačių finansų valdymo ir kontrolės tobulinimas. ES mokesčių politika ir mokesčių bei muitų sistemos vystymas Lietuvoje (vad. Finansų ir mokesčių katedra); • II. Valstybės ekonomikos konkurencingumo, verslumo užtikrinimas ir socialinės integracijos stiprinimas naudojant informacines technologijas (IT) ir inovacinius modelius (vad. Elektroninio verslo katedra); • III. Intelektinės nuosavybės efektyvumo ir apsaugos tyrimaifinansų sferoje (vad. Bankininkystės ir investicijų katedra); • IV. Lygių galimybių ir sanglaudos ekonominės politikos užtikrinimas Lietuvoje (vad. Ekonomikos katedra); • V. Tarptautinės prekybos ir logistikos administravimo tobulinimas kuriant konkurencingą ekonomiką (vad Muitinės katedra) Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje
Tyrimų logika: Intelektinių, genderinių ir kitų ekonominės plėtros kriterijų formavimas remiasi į: • finansų politikos priemones bei mechanizmus, konkrečiau, mokesčių sistemos tolesnį racionalizavimą, • į regioninės plėtros išlyginimo kryptis ir struktūrinių fondų panaudojimo gerinimą, atsižvelgiant į kitų ES šalių-narių patirtį. • Visa tai būtina giliau apibendrinti nustatant LR ūkio bei socialinės plėtros strategijos patikslinimus periodui iki 2020 m. Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje
PERSPEKTYVA • Integruojant paslaugų klasterio ir intelektinių technologijų tyrimus verslumo interesais, svarbu veiksmingiau dalyvauti ES jungtinėse programose.Pažangą nulems ne vien mokslo ir technologijų slėniai. • Naujų sprendimųintensyviau turime ieškoti telkdami LMA ir aukštųjų mokyklų potencialą pirmiausia bendriems ekspertiniams strateginiams tyrimams, jų maža ir nevyksta strateginių programų stebėsena. • Sutelktų intelektinių pastangų svarbių rezultatų publikavimui labai tinka bendrai MRU ir VGTU su LMA leidžiami nauji tarptautiniai mokslo žurnalai: • Intelektinė ekonomika(Intellectual economics), • Ūkio technologinė ir ekonominė plėtra (Technological and economic development of economy) ir kt. Interaktyvios technolog. social ir techn mokslų sandūroje