Jonavos Jaunimo mokyklos psichologė Valentina Bereznaja-Demidenko

1. “Mokyklos nelankymo prevencija ir mokinių grąžinimo į švietimo sistemą galimybės” Jonava, 2010“Socialinės rizikos grupės mokinių marginalizacijos problemų sprendimo galimybės” Jonavos Jaunimomokyklospsichologė Valentina Bereznaja-Demidenko

2. Marginalizacijos problematika • Marginalizacija, anot daugeliu autorių apibūdinama kaip sistemingas išstūmimo iš visuomenės (mokyklos bendruomenės) procesas. Ši sąvoka dažnai vartojama šalia socialinės atskirties termino ir atspindi neapibrėžtą asmens padėtį tarp dvejų ar daugiau grupių, kai individas negali priklausyti nei vienai iš jų. (A.Valackienė, 2005). • Marginalizacijos aspektai: • žemas/kitoks socialinis statutas (globos namų vaikai, socialinės rizikos šeimų vaikai), • paauglių subkultūros (gotai, emo ir kt.); • skurdas, priklausomybių problema šeimoje; • priklausymas tautinių mažumų grupei (emigrantai); • tėvų bedarbystė, • neįgalumas, eidžizmas ir kt. diskriminacijos formos. • Ar marginalizacija – pavojingas reiškinys???

3. Nuo Integracijos link Deviacijios: INTEGRACIJA • Soc.atskirties aspektai formuoja • “hibridinį” asmenybės tipą, kuriam • būdinga: • užaštrintos refleksijos, skausmingas savęs suvokimas; • ciniškas požiūris į pasaulį; • atsitraukimas, psichologinis susvetimėjimas; • uždarumas, vienatvė, vidiniai konfliktai. MARGINALIZACIJA DEVIACIJA

4. Separacija ir idividualizacija Socialinės brandos siekimas Ankstyvoji paauglystė (11 -15 m.) Jaunystės amžius (16 -20 m.) Paauglystės amžiaus krizės Savęs suvokimas „Kas aš?“ Emocinis alkis, savo seksualumo suvokimas Referentinės grupės paieška „Su kuo aš?“ Savęs suvokimo ir asmeninės pasaulėžiūros formavimas – mintys: Lyties identifikacijos vystymasis Asmens vertybių sistemos vystymasis “Esu vienišas, manęs niekas nesupranta..“ **Teigiamas rezultatas . *Paauglystės amž. depresija, suicidinis elgesys ir pan. ... “Laikas neišvengiamas..“ ..“ Gyvenimo tikslų formavimas “Aš – genijus, aš – niekingas žmogus.“ Marginalizacija = paauglystė? Paauglystės amžiaus aspektai – I.G.Malkina-Pych pateiktos informacijos interpretacija (Malkina-Pych, 2004).

5. Marginalizacijos išgyvenimas iš emocionaliai labilių paauglių reikalauja savarankiškų sprendimų priėmimo. O tai, savo ruožtu, sąlygoja kelių lygių psichologinius sunkumus: emocinio lygio, elgesio, somatinio-psichinio ir mentalinio lygio. Pirmame emociniame lygyje –vaikai išgyvena nerimą, pyktį, liūdesį, gėdos ir kaltės jausmus. (Balazs Nelli, 2006). • nerimas : • Skiriamas Ego- nerimas, kuris yra susijęs su asmenybės problemomis. Tokio nerimo atveju paauglius kamuoja iracionalios mintys apie savo menkumą: „Jeigu negaliu gerai gyventi dabar – esu visiškas nulis..“, „Mano klasiokai daug gali, o aš esu niekam tikęs..“ ir pan. Ego-nerimo atveju nepilnamečiai yra linkę negatyvią savo tėvų soc. statuso situaciją sieti su savo asmeninėmis nesėkmėmis. • Diskomforto nerimas.Ši nerimo rūšis yra susijusi su klaidingu paauglių įsitikinimu, kad pasaulis turi būti idealus, komfortiškas, be skausmo ir problemų. Šiuo atvejų vyrauja tokios iracionalios mintis: „Pasaulyje nėra didesnio skausmo nei mano..“, „Jeigu dabar greičiausiu metu niekas nepasikeis, tai bus katastrofa...“. • Pavyzdžio nerimasremiasi tuo, ką kasdien mato savo šeimose. Vaikai tampa nesėkmingų suaugusių šeimos narių, artimųjų likimo liudininkais. Jie mato kaip suaugusieji sunkiai adaptuojasi aplinkoje, patiria įsidarbinimo sunkumus, o problemas yra linkę spręsti nekonstruktyviai (alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu). Toks „pavyzdys“ sukelia paniką paauglių galvose, jie išgyvena didelį nerimą savo ateities atžvilgiu. (Balazs Nelli, 2006).

6. Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių sunkumų lygiai (2): • Pyktis – viena iš stipriausių ir dažniausiai pasireiškiančių emocijų. Paaugliams atrodo, kad jų atžvilgiu įvykdytas didelis nesąžiningumas. Ir jie dažnai, ne visada sąmoningai, ieško objektą savo kerštui išreikšti. Šiuo atveju vyrauja tokios iracionalios mintys: „Man blogai ir jie turi būti nubausti už tai..“, „Mokytojai nepakankamai gerbia mane, nes esu iš tokios šeimos“... • Liūdesys – labai būdingas nepilnamečiams, ypač globos įstaigų auklėtiniams, kai jie iracionaliai suriša save su išgyventais netekties, dvasinio skausmo jausmais. • Gėdos ir kaltės jausmai - Gėdos jausmas dažniausiai yra išgyvenamas dėl iracionalių nepilnamečių minčių: „Visi žino, kad mano tėvai geria/mes gaunam nemokamus maisto produktus... aš dabar tarsi atversta knyga ir tai yra nepakeliamai skausminga...“. Kaltės jausmas užvaldo nepilnamečius dėl iracionalaus polinkio kaltinti save dėl visko, kas įvyko su jais ar su jų šeimos nariais. Jei paauglys išgyvena frustraciją, tai iracionalus jo mąstymo procesas tampa dar intensyvesnis: „Aš pridariau daug klaidų, todėl esu blogas, kaltas, menkas žmogus...“. Tokios mintys, savo ruožtu, sąlygoja naujų pykčio, liūdesio ir nerimo jausmų atsiradimą. (Balazs Nelli, 2006

7. Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių sunkumų lygiai (3): Antras – elgesio lygis – charakterizuojamas keliais sutrikimais: • probleminis elgesys • Egzistuoja keletą probleminio marginalizaciją išgyvenančių paauglių elgesio variacijų: agresyvus tipas (dažnai mušasi, demonstratyviai atsisako nuo bet kokios veiklos, laužo mokyklos baldus ir pan.); regresyvus tipas (nepilnametis dažnai verkia, nemotyvuotas veiklai, bendrauja minimaliai); etinis tipas (meluoja, vagia, vartoja narkotines medž.). • B) adaptacijos sunkumai – paauglys negali rasti draugų, nenori lankyti mokyklos, nors jam ir trūksta bendravimo. Kartai yra labai sunku atskirti elgesio sutrikimus nuo adaptacijos sunkumų. • C) mokymosi sunkumai – dažnai marginalizaciją išgyvenantys vaikai pasižymi atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimais, patyria skaitymo, rašymo, aritmetikos ir orientacijos sunkumus. • Trečias lygis pasireiškia somatiniais – psichiniais sutrikimais. Šiame lygyje nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai gali patirti: nervinio tiko, motorinio sujaudinimo, šlapimo nelaikymo, miego ir apetito sutrikimus. (Balazs Nelli, 2006).

8. Marginalizaciją patiriančių mokinių psichologinių sunkumų lygiai (4): • Ketvirtas – mentalinis lygis – charakterizuojamas iracionaliu mąstymu. Paauglius užvaldo stereotipai, trukdantys sėkmingai išeiti iš paauglystės krizės ir socialinės atskirties. Žemiau pateikiami tokio mąstymo pavyzdžiai: „Viskas turi būti žymiai lengviau nei yra..“, „Niekias neturi sužinoti, kad aš turiu problemų..“, „Turiu viską turėti dabar..“, ‚Aš nekenčiu savo tėvų/ globos namų auklėtojų, mokyklos ir pan...“, „Mano gyvenime nėra jokių perspektyvų..“, „Pasaulis turi būti sąžiningas ir teisingas..“, „Niekas man nepadeda ir aš niekam nerūpiu..“, „Esu visiškas nulis šiame gyvenime..“. • Penktas lygis – patologiško uždarumo tendencijos. Dauguma marginalizaciją išgyvenančių vaikų nėra linkę pasakoti apie savo problemas ir ateities planus. Esminės tokios elgesio priežastys: • gėdos ir kaltės jausmas; • pasekmių baimė; • šeimos modelis: pvz. soc. rizikos šeimoje nėra priimtina kalbėti apie jausmus ir problemas; • iracionalus mąstymo procesas: pvz. „jei aš negalvosiu apie problemas, tai jos pačios kažkaip išsispręs...“; • nepasitikėjimas ir baimė (Balazs Nelli, 2006).

9. Pasaulinio Vaikystės Puoselėjimo Fondo finansuojamas projektas „Marginalizaciją patyrusių vaikų reintegracija“ • Projekto tikslas - padėti marginalizaciją patyrusiems vaikams spręsti socialinės atskirties, nepasitikėjimo savimi, adaptacijos ugdymo įstaigose ir pasiruošimo integracijai į suaugusiųjų visuomenę bei Lietuvos darbo rinka problemas. Per šiuos projekto įgyvendinimo metus numatomos veiklos: • psichologinio konsultavimo užsiėmimai (geštalt, kognityvinės ir elgesio psichoterapijos metodai), • profesinio orientavimo ir vidinių resursų pažinimo užsiėmimai; • socialinių įgūdžių ugdymo; • meno terapijos užsiėmimai (dekupažas, piešimo ant stiklo/šilko ir kt.) Projekto partneriai: asociacija „Vakonsalta“, Pabėgėlių priėmimo centras, Jonavos r. vaikų globos namai; socialinės rizikos šeimų vaikai, lankantys Jonavos Jaunimo ir kitas mokyklas.

10. Socialinių įgūdžių ugdymo, psichoterapijos ir prof. orientavimo užsiėmimų metu : • visų pirmą padedame asmeniui suvokti savo realiąją padėtį ir priimti save joje. • kartu analizuojame asmens reakciją į marginalizaciją - “aktyvi kova”, “pasyvi kova”, “alternatyvus gyvenimo stilius” ir kt. • socialinių įgūdžių ugdymo, psichoterapijos metu saugioje aplinkoje vaikai gali išmokti adaptacijos būdų: • čia visų pirmą akcentuojami teigiami vaiko bruožai, pasiekimai (pvz. dalyvavimas aktyviuose ugdymo, užklasinės veiklos priemonėse), • skatinamas vidinių resursų pažinimas ir konkretizuojamas savęs suvokimas, • išmokstama bendrauti, prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.

11. Dėkoju už dėmesį   