1. 1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI

1. VALIUTOS RIZIKA IR JOS MAŽINIMO BŪDAI(Beveik pagal tekstą)Labai svarbus skyrius:1.2.2 Išvestinių sandorių taikymas.Skyrių: 1.1 ir 1.2.1-žinot esmę.

2. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Plečiantis ekonominei globalizacijai šalys vis aktyviau bendradarbiauja tarpusavyje, todėl daugėja tarptautinių investicijų ir tarptautinių atsiskaitymų, kurie sukelia užsienio valiutos poreikį. • Įsigalėjus laisvai kintamiems valiutų kursams atsiranda grėsmė sandorio vykdymo metu patirti nuostolį dėl svyruojančių kainų. • Įmonės, norėdamos sėkmingai konkuruoti, turėtų identifikuoti valiutos kurso riziką, ją įvertinti ir imtis priemonių, kad nuo rizikos apsidrausti.

3. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Nustojus galioti Bretton-Woods sistemai (1971), palaikiusiai fiksuotus valiutų keitimo kursus, daugelio valstybių nacionalinių valiutų kursai tapo „laisvai kintantys“. • Tai reiškia, kad tam tikros valiutos kaina, išreikšta kitos šalies piniginiais vienetais, nustatoma atsižvelgiant į rinkos paklausą bei pasiūlą. • Perėjus prie šios sistemos, susiformavo poreikis įsteigti atitinkamus finansinius centrus, kuriuose būtų vykdoma tarptautinė prekyba valiutomis. Taip atsirado užsienio valiutų rinka (angl. Foreign Exchange Market, FOREX).

4. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Valiutų rinka - tai decentralizuota ekonominiu, techniniu ir geografiniu požiūriu užbiržinė rinka (angl. Over the Counter Market), kuriama bankų, nebankinių finansinių institucijų ir brokerių firmų, kurios tarpusavyje keičiasi informacija ir veikiant paklausos pasiūlos mechanizmui sudaromi sandoriai dažnai naudojantis telekomunikaciniais ryšiais.

5. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Tarptautinė valiutų rinka nėra nacionalinių rinkų visuma, ji nėra fiziškai įsikūrusi tam tikroje geografinėje vietoje. Tai po visą pasaulį išsklaidytas tinklas, siejantis organizacijas, vykdančias valiutų operacijas. • Pagrindinė valiutų rinkų prekyba vyksta didžiausiuose pasauliniuose finansų centruose – Londone, Niujorke, Tokijuje, Frankfurte prie Maino ir Paryžiuje. Londone vykdomų valiutos pirkimo-pardavimo sandorių apimtys yra didžiausios.

6. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI Valiutų rinkų dalyvius galima suskirstyti įketurias pagrindines grupes: • valstybių centriniai bankai; • komerciniai bankai ir kitos finansinės institucijos; • tarpbankiniai brokeriai; • didelės multinacionalinės bendrovės ir tarptautinės prekybos korporacijos.

7. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Centriniai bankai dalyvauja kaip vyriausybės atstovai ir prekiauja valiuta, vykdydami šalies finansines operacijas, arba siekdami paveikti nacionalinės valiutos kursą. Jie taip pat superka ar parduoda užsienio valiutą šalies komerciniams bankams. • Komerciniai bankai ir finansinės institucijos yra pagrindiniai ir aktyviausi valiutų rinkos dalyviai, jų dileriai prekiaudami banko vardu įtakoja valiutos paklausą ir pasiūlą, taip veikdami tam tikros valiutos kursą.

8. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Tarpbankiniai brokeriai veikia tik kaip tarpininkai, jie negali prekiauti savo sąskaita, todėl sandorius sudaro klientų pavedimu ir jų sąskaita, už tai jie gauna komisinius mokesčius. Pastaruoju metubrokerių svarba valiutų rinkoje mažėja. • Didelės tarptautinės korporacijos prekiauja valiuta, kurios reikia jų tarptautinės prekybos atsiskaitymams. Kadangi ilguoju laikotarpiu valiutų kursus vis dėlto veikia prekybos srautai, tai šios kompanijos taip pat įtakoja valiutų kainų pokyčius.

9. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Visus valiutų dalyvius galima suskirstyti į dvi grupes: pasyviuosius ir aktyviuosius. • Pasyvieji vykdo valiutines operacijas tik esant poreikiui. • Aktyvieji nuolatos skelbia valiutos pirkimo ir pardavimo kursus ir yra pasiruošę prekiauti pagal jų skelbiamą kotiruotę. Pastarieji vadinami „rinkos formuotojais“, nes dėl jų sukuriamos nuolatinės paklausos bei pasiūlos rinkoje didinamas likvidumas ir nustatomas valiutos kursas.

10. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Valiutų rinkos pagal operacijų valiutas skirstomos į tris blokus: JAV dolerio blokas, Europosblokas, Japonijos jenos blokas. • Pirmajam blokui priskiriamos Šiaurės, Pietų Amerikos ir Karibų baseino šalys, Singapūras, Honkongas, Taivanas, Pietų Korėja. Šiame bloke dominuoja JAV doleris. Europos blokui priskiriamas euras, Šveicarijos frankas ir Skandinavijos šalių valiutos.

11. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Pastaruoju metu besiplečiantis tarptautinis bendradarbiavimas ir spartėjanti rinkų globalizacija lemia tarptautinių ekonominių ir finansinių operacijų svarbos augimą. • Valiutų prekyba susijusi ne tik su tarptautine prekyba, bet ir su tarptautinėmis investicijomis bei spekuliavimu. Vykdant šiuos sandorius šalys yra privestos vieną valiutą konvertuoti į kitą. Todėl ir užsienio valiutų rinkų vaidmuo nuolatos auga.

12. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI Valiutų rinkos atlieka svarbią atsiskaitymo funkciją: • Pagrindinė valiutų rinkų atsiskaitymo funkcija išplaukia iš pinigų kaip mainų priemonės funkcijos. Tarptautinėje prekyboje užsienio valiuta naudojama kaip atsiskaitymo priemonė, o valiutų rinkos suteikia galimybę tam reikalingos valiutos įsigyti už kitą valiutą. • apsidraudimo; • spekuliavimo; • arbitražo.

13. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Valiutų rinkose jos dalyviai taip pat gali apsidrausti, spekuliuoti, siekti arbitražinio pelno. • Apsidraudžiama nuo nuostolių, kurie gali susidaryti nepalankiai pasikeitus valiutos kainoms. Tam dažnai naudojami išvestiniai valiutų rinkų sandoriai.

14. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Spekuliavimas – tai užsienio valiutos pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas, siekiant gauti pelną dėl valiutų kursų laukiamo pasikeitimo ateityje. • Arbitražas – tai transakcijos, sudaromos turint tikslą išnaudoti valiutų kursų skirtumus skirtingose geografinėse vietose ar nustatytų kursų netikslumus. Šiuo būdu pasipelnyti sunku, nes šiuolaikinėje valiutų rinkoje,dalyvių informuotumas aukštas, ir paprastai vienu metu skirtingose pasaulio dalyse egzistuoja praktiškai vienodi valiutų kursai.

15. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Didėjant valiutinių operacijų skaičiui ir apimtims, vartotojams nepakanka vien įprastų valiutinių sandorių. Atsiranda įvairūs išvestiniai finansiniai instrumentai, suteikiantys papildomas galimybes valiutų prekyboje bei piniginių srautų valdyme. Svarbiausia išvestinių finansinių instrumentų funkcija – valiutinės rizikos valdymas. • Valiutinė rizika, kai dėl laisvai kintančių kursų, tam tikru momentu pasikeitus valiutos kainai, pasikeičia ir sandorio vertė.Kitaip tariant, tai grėsmė sandorio vykdymo metu patirti nuostolį dėl svyruojančių valiutos kursų.

16. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI Bendrovėse patiriamą valiutų riziką galima skirstyti į tris rūšis: • apskaitos rizika (angl. Translation exposure); • transakcinė rizika (angl. Transaction exposure); • ekonominė rizika (angl. Economic exposure).

17. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Apskaitos rizika paprastai pasireiškia tuo, kad perskaičiuojant balanso straipsnius kita valiuta, jų vertė gali svyruoti priklausomai nuo pasikeitusio valiutos kurso tuo momentu, ir tai gali sąlygoti nuostolius arba pelną. • Vis dėlto, kai kurie autoriai nepripažįsta apskaitos rizikos, nes ji susijusi tik su finansinės atskaitomybės duomenų atvaizdavimo tikslumu, o atsiradę skirtumai nesusiję su realiais pinigų srautais.

18. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Apskaitos rizika labiau būdinga multinacionalinėms kompanijoms. • Pvz., vienos šalies bendrovė turi dukterinę įmonę kitoje valstybėje, tačiau finansinę atskaitomybę rengia pagrindinės bendrovės nacionaline šalies valiuta. Taigi dėl valiutų kursų svyravimų atskirais metais dukterinės bendrovės turtas ir įsipareigojimai gali ženkliai keistis, nors realiai pokyčiai balanse neįvyko.

19. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Transakcinė rizika yra dažniausiai susijusi su tarptautine prekyba. • Ši rizika pasireiškia tuo, kad įmonė importuotoja susiduria su grėsme, kad dėl valiutų kainų pokyčio ji turės už gaunamas prekes sumokėti daugiau. • Teigiama, kad valiutų kurso riziką ypač patiria importuotojai, nes jie už gaunamas prekes moka eksportuotojų šalies valiuta. Vis dėlto galimi atvejai kuomet valiutų riziką patiria ir eksportuotojai. Tai ypač būdinga besivystančioms šalims, kurios parduodamos prekes užsienyje pajamas gauna kitų šalių valiuta.

20. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Imonė vykdanti tarptautinės prekybos operacijas gali pasirinkti kokią dalį rizikos ji perkels vartotojams, padidindama produkcijos kainas. Vis dėlto tai priklauso nuo pačių prekių paklausos elastingumo, bendrovės finansinės padėties bei konkurencijos lygio rinkoje. Jei rinkoje daug konkurentų, o pirkėjai jautriai reaguoja į produkto kainų pokyčius, įmonei teks prisiimti didesnę dalį valiutinės rizikos, ir todėl jos pelnas gali sumažėti. • Nuo transakcinės rizikos geriausiai galima apsidrausti naudojant išvestinius valiutų rinkos finansinius instrumentus.

21. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Su ekonomine rizika taip pat susiduria tarptautine prekyba besiverčiančios įmonės, tačiau jos poveikį sunku įvertinti ir valdyti. • Ekonominė rizika pasireiškia įvairiais būdais, tačiau jie visi susiję su įmonės konkurencingumu kitų bendrovių atžvilgiu. • Išskiriama tiesioginė (angl. direct) ir netiesioginė (angl. indirect) ekonominė rizika.

22. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Tiesioginė ekonominė rizika pasireiškia įmonėms konkuruojant užsienio rinkose su tų šalių vietiniais gamintojais. • Jei eksportuotojo šalies valiuta sustiprės užsienio valstybės, į kurią gabena prekes, valiutos atžvilgiu, tai jo produkcijos kainos padidės ir bus sunkiau konkuruoti užsienio rinkoje. Be to, esant stipriai šalies valiutai, užsienio prekės šalies vidaus vartotojams taps pigesnėmis. Vadinasi, eksportuojančiai įmonei bus sunkiau konkuruoti ir savo valstybės rinkoje ir ji patirs nuostolius.

23. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI Netiesioginė ekonominė rizika gali susidaryti: • tos pačios valstybės bendrovėms konkuruojant tarpusavyje užsienio rinkoje, ypač kai jos naudoja skirtingas valiutos rizikos mažinimo strategijas; • skirtingų valstybių įmonėms konkuruojant trečioje valstybėje, kuomet šių valstybių valiutų kursų santykis su vidaus valiuta keičiasi nevienodai.

24. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Apsidrausti nuo apskaitos ir ekonominės rizikos gana sunku, nes reikia įvertinti daugybę išorinių veiksnių, kurie yra nepriklausomi nuo įmonės vykdomos politikos ir strategijos. • Kartais susiklosto rinkoje reiškiniai, kurių bendrovė negali įtakoti. Laimei, transakcinę riziką įmonė gali valdyti pasitelkdama išvestinius sandorius arba naudodama piniginių srautų valdymą.

25. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Natūralu, kad dauguma Lietuvos įmonių, siekdamos geresnių rezultatų, vykdo operacijas tarptautinėje rinkoje – importuoja ar/ir eksportuoja, nes vidaus rinka yra maža. Prekybinės funkcijos tarptautinėje rinkoje lemia tai, jog Lietuvos įmonės yra veikiamos valiutų rizikos.

26. 1.1 VALIUTOS RIZIKOS PAGRINDAI • Išvestinių priemonių naudojimas praktikoje palyginti menkas, visgi kasmet jų apyvarta auga. Populiariausi instrumentai yra apsikeitimo ir išankstiniai sandoriai, o štai pasirinkimo sandorių, nepaisant jų lankstumo, Lietuvos įmonės vengia. • Lietuvos banko duomenimis išvestinių sandorių apyvartos struktūroje pasirinkimo sandoriai sudarė 2008 m. vos 0,025 proc., apsikeitimo sandoriai sudarė apie 92 proc., o išankstiniai sandoriai apie 7,5 proc. Išvestinių sandorių apyvarta 2008 m. Lietuvoje sudarė 148,725 mlrd. Lt., (1,5 karto daugiau negu 2007 m.), 2007 m.- 97,356 mlrd. Lt.Jų apyvarta 1999 m. buvo tik 9,979 mlrd. Lt.

27. 1.1VALIUTINĖS RIZIKOS PAGRINDAI • 2010 m.rugsėjo mėn. duomenimis,Lietuvos valiutinių išvestinių priemonių rinka per trejus metus išaugo 40%, nepaisant ekonominių sunkumų, skelbia tyrimą atlikęsLietuvos bankas. • Lietuvoje valiutų rinkos apyvarta 2010 m. balandžio mėn. buvo 24,2 mlrd. USD, o per darbo dieną sudaromų sandorių vidutinė apyvarta siekė 1,1 mln. USD). • Valiutų apsikeitimo sandoriai sudarė 74%, neatidėliotini sandoriai – 23% mėnesio apyvartos.

28. Valiutos rinkos apyvartos struktūros kitimas Lietuvoje2011 spalio mėn.(Valiutos pirkimas ir pardavimas už litus) • Grynųjų pinigų sandoriai-2,1 %Negrynųjųpinigų sandoriai- 97,9%Iš jų: neatidėliotini– 58,7%, išvestiniai- 41,3%(Pastaba. 2010 spalio mėn. buvo atitinkamai 22,7% ir 77,3%.Išvestinių sandorių žymiai sumažėjo pastaraisiais mėnesiais, atitinkamai padidėjo neatidėliotinių sandorių.) Išvestinių sandorių struktūra Lietuvoje 2011 spalio mėn.:išankstiniai (33%), apsikeitimo (67%) ir pasirinkimo sandoriai (0).

29. 1.1VALIUTINĖS RIZIKOS PAGRINDAI • Dažniausiai išvestinius sandorius šalies bankai sudaro tarpusavyje – taip sudaryta 80% visų išvestinių sandorių. • Nors Lietuvos valiutų rinkoje daugiausia prekiaujama eurais, tačiau išvestinių finansinių priemonių, kurių viena valiutų yra litai, sudarytų sandorių apyvarta buvo 83% visos apyvartos.

30. 1.2 VALIUTINĖS RIZIKOS VALDYMAS Paprastai išskiriami du valiutinės rizikos valdymo būdai: • rizikos valdymas reguliuojant valiutos pinigų srautų struktūrą; • rizikos valdymas taikant išvestinius finansinius instrumentus.

31. 1.2 VALIUTINĖS RIZIKOS VALDYMAS • Rizikos valdymas reguliuojant valiutos pinigų srautų struktūrą – tai ilgalaikis ir efektyvus valiutinės rizikos valdymo būdas, kurio esmė yra balansuoti įmonės valiutines įplaukas ir išlaidas. Bendrovė minimizuotų riziką, jeigu ji suvienodintų savo įplaukų ir išlaidų ta pačia valiuta sumas, ir suderintų įplaukų ir išlaidų atsiskaitymų terminus. Bet dažnai tokio suderinamumo pasiekti neįmanoma. • Tuomet naudojamos išvestinės rizikos valdymo priemonės (instrumentai): išankstiniai valiutos pirkimo ir pardavimo sandoriai (angl. Forward), pasirinkimo sandoriai (angl. Option), užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai (angl. Swap) ir kiti.

32. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Įmonės piniginių srautų valdymas tai vidinis apsidraudimas nuo valiutos rizikos (angl. Internal hedging), kuris vykdomas sumažinant, kiek galima, užsienio valiutos poreikį atsiskaitymams. Galima išskirti tris pagrindinius būdus, kuriais galima įgyvendinti vidinį apsidraudimą : • kainų nustatymas (angl. Pricing); • išankstinių apmokėjimų vykdymas ar atsiskaitymų delsimas (angl. Leading and lagging); • grynųjų pinigų srautų nustatymas (angl. Netting).

33. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Kainų nustatymo metodas pasireiškia tuo, kad įmonė parduodama savo produkciją užsienio vartotojams gali nustatyti kainas savo šalies valiuta arba padengdama savo įsipareigojimus ta užsienio valiuta, kuria gauna įplaukas už pardavimus. • Šis būdas gali ženkliai sumažinti valiutos riziką, tačiau dažnai dėl rinkos prigimties jį sunku įgyvendinti. Kartais rinkoje būna bendrai priimti standartai, kurių nepakeisi. Pavyzdžiui, pasaulyje įprasta naftos kainas nustatyti JAV doleriais. Arba gali būti, jog rinkoje yra viena dominuojanti įmonė, kuri diktuoja sąlygas.

34. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Tokiais atvejais kainų nustatymas kita valiuta gali būti nuostolingas, nes pirkėjai susiduria su nepatogumu vertinant ir lyginant konkurentų kainas, todėl renkasi įprastus atsiskaitymo būdus. Taigi kainų nustatymas, siekiant mažinti valiutų riziką, neturėtų užgožti rinkos reikalavimų. • Vis dėlto daugialypėse rinkose kainų nustatymo metodas dažnai naudojamas. Paprastai įmonė pateikia sąrašą su produkcijos įkainiais kelių šalių valiuta, o pirkėjai gali pasirinkti, kuria jie mokės. Kartais išskiriama ir „pageidaujama“ valiuta, kuria atsiskaitant vartotojams suteikiama nuolaida.

35. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Nustatydama kainas savo šalies valiuta įmonė sumažina transakcinę valiutinę riziką, nes jai nereikia konvertuoti užsienio valiutos. • Vis dėlto įmonė neišvengia ekonominės rizikos. Kai produkcija užsienio rinkose įkainojama įmonės vidaus valiuta, rizika perkeliama vartotojui. Sustiprėjus vidaus valiutai, šios šalies prekės užsienio vartotojams taps brangesnės. Jeigu pardavimai vykdomi pagal anksčiau sudarytas sutartis, tai pirkėjai patirs nuostolius. Nesant sutarties, pirkėjai greičiausiai pasirinks pigesnes prekes, įkainotas jų šalies valiuta, todėl eksportuojančios įmonės pardavimai gali sumažėti.

36. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Dažnas atvejis, kad įmonė, galėdama laisvai pasirinkti kuria valiuta mokės ar gaus pajamas, pasirenka galimybę gauti pajamas stipresne valiuta, o atlikti mokėjimus silpnesne valiuta. Ši strategija naudinga kintant valiutų kursams, nes nereikia nuolat persvarstyti ir keisti užsienio valiuta nustatytų produkcijos kainų. • Dažnai pirkėjai ir tiekėjai yra pasirengę sudaryti sandorius trečios šalies valiuta nes, • jų vidaus valiuta yra silpna. • Tai leidžia subalansuoti įmonės vidaus piniginius srautus, atsirandančius ta trečia valiuta, ir taip sumažinti bendrą riziką.

37. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Įmonės dažnai siekia suderinti gaunamų pajamų ir atsiskaitymų užsienio valiuta datas. Įmonė, gaudama įplaukas užsienio valiuta tą pačią dieną kaip yra numatyta atsiskaito su tiekėjais ta pačia valiuta, išvengia poreikio konvertuoti valiutą. • Išankstinis apmokėjimas ir atsiskaitymų delsimas • Dažniausiai šis metodas naudojamas valdant atsiskaitymus tarp motininių ir dukterinių bendrovių veikiančių skirtingose šalyse. Tai leidžia valdyti tiek grynųjų pinigų srautus, tiek valiutos riziką.

38. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Kai bazinė valiuta silpna, įmonei naudinga mokėjimus užsienio valiuta atlikti anksčiau, o pajamas gauti vėliau. Ir atvirkščiai, kuomet bazinė valiuta stipri, įmonei naudingiau uždelsti mokėjimus užsienio valiuta ir kuo anksčiau gauti pajamas už pardavimus. Tikslas - maksimizuoti turtą sąlyginai stipresne valiuta, o įsipareigojimus silpnesne valiuta. • Šis metodas dažniausiai naudojamas tik tarp tos pačios grupės bendrovių. Delsiant apmokėti tretiesiems asmenims arba reikalavimas pirkėjams apmokėti anksčiau gali neigiamai įtakoti prekybos santykius.

39. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Grynųjų pinigų srautų nustatymas dažniausiai taikomas tik tos pačios įmonių grupės dalyvių pinigų srautams reguliuoti (kitoj skaidrėj pvz.). • Vis dėlto grynųjų pinigų srautų nustatymo metodą sunku taikyti praktikoje, nes reikia tiksliai numatyti užsienio valiutos pinigų srautų apimtis, įplaukų ir išlaidų datas. Be to, norint sukurti draudimosi strategiją išankstinių sandorių pagalba, būtina atsižvelgti ir į galimus ateityje valiutų kursų pokyčius rinkoje.

40. 1.2.1 Įmonės pinigų srautų valdymas • Pavyzdys. Tarkime, kad įmonės A ir B priklauso vienai grupei, kurios vidaus valiuta litai. A turės mokėti 100.000 USD, tuo tarpu įmonė B gaus 50.000 USD įplaukų. Taigi, norint padengti visus grupės įsipareigojimus, jai reikės už litus įsigyti tik skirtumą, 50.000 USD. Akivaizdu, jog šis metodas efektyvus. Kiekvienai įmonei neverta atskirai pirkti/parduoti pradinius tos pačios valiutos (USD) kiekius, nes jos patirtų nuostolį dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo. Kita vertus, kuo mažesnė suma konvertuojama (šiuo atveju tik 50.000 USD), tuo mažesnė patiriama valiutos rizika.

41. 1.2.2 Išvestinių sandorių taikymas • Išvestiniai finansiniai instrumentai – tai sandoriai, sudaromi vieno ar daugiau pirminių finansinių instrumentų pagrindu.Išvestinių instrumentų kaina priklauso nuo pirminio instrumento rinkos kainos sandorio sudarymo metu, nuo palūkanų normos, numatomo kainų pokyčio. • Draudžiantis nuo valiutos kurso rizikos dažnai naudojami tokie išvestiniai finansiniai instrumentai: išankstiniai valiutos sandoriai, valiutos apsikeitimo sandoriai, valiutos pasirinkimo sandoriai ir valiutos ateities sandoriai.

42. Išankstiniai valiutos sandoriai • Išankstinį sandorį galima apibūdinti kaip sandorį, kurį sudarant, nustatomos jo sąlygos, mokėjimo ar sandorio objekto pateikimą nukeliant vėliau, iš anksto nustatytu laiku. • Išankstiniai valiutos sandoriai naudojami siekiant apsidrausti nuo valiutos rizikos. Sudarant išankstinį valiutos sandorį nustatoma tiksli sandorio vykdymo data ir valiutos kursas, vadinamas išankstiniu kursu, kuris paprastai skiriasi nuo esamo valiutos kurso rinkoje.

43. Išankstiniai valiutos sandoriai • Išankstinis valiutos keitimo sandoris būna dviejų rūšių: fiksuotas ir pasirinkimo. • Fiksuotas išankstinis valiutinis sandoris – tai sandoris, kurį būtina atlikti konkrečią datą ateityje. Pavyzdžiui, dviejų mėnesių išankstinis fiksuotas sandoris, sudarytas rugsėjo 1 d., turi būti įvykdytas lapkričio 1 d. • Pasirinkimo išankstinis valiutos sandoris turi būti įvykdytas pagal kliento pasirinkimą – • arba bet kuriuo momentunuo sandorio sudarymo datos iki jo įvykdymo datos, • arba laikotarpiu tarp dviejų konkrečių sandoryje nurodytų datų.

44. Išankstiniai valiutos sandoriai Išankstinio sandorio veikimo schema

45. Išankstiniai valiutos sandoriai • Išankstinis sandoris, kaip ir visi išvestiniai instrumentai, yra nulinės sumos lošimas. • Tai reiškia, kad vienos sandorio šalies laimėjimas lygus kitos šalies pralaimėjimui. • Pelnas ir nuostoliai, susiję su išankstiniais sandoriais, yra realizuojami turto pristatymo metu. Rinkoje keičiantis kainoms, ilgos (pirkėjo) ir trumpos (pardavėjo) pozicijos turėtojai patiria priešingus rezultatus.

46. Išankstiniai valiutos sandoriai • Išankstinio sandorio šalių patiriami rezultatai, keičiantis ateityje kainoms: Kainomskylant, sandorio pirkėjas gauna pelną, o pardavėjas patiria nuostolį. Kainoms krentant, sandorio pardavėjas gauna pelną, o pirkėjas patiria nuostolius.

47. Išankstiniai valiutos sandoriai • Šie sandoriai dažniausiai yra iki 1 metų trukmės, išskirtiniais atvejais jie gali būti dviejų ar net dešimties metų trukmės. Suėjus išankstinio valiutų sandorio vykdymo datai, jį privalu vykdyti. Tą dieną sandorio šalys pateiks viena kitai valiutas pagal anksčiau nustatytą kursą. • Pagal sandorį gautinas pelnas arba nuostolis priklausys nuo neatidėliotino valiutos kurso, susiklosčiusio sandorio vykdymo metu.

48. Išankstiniai valiutos sandoriai • Jeigu rinkos kaina yra mažesnė už išankstinio sandorio vykdymo kursą, tai laimi išankstinio valiutos sandorio pardavėjas, turintis trumpąją poziciją rinkoje, nes gali nupirkti valiutą rinkoje pigiau ir parduoti pagal išankstinį sandorį brangiau. • Jeigu valiutos kursas pakyla virš išankstinio kurso, tuomet išlošia valiutos pirkėjas, turintis ilgąją poziciją, nes pagal išankstinį sandorį nupirktą valiutą rinkoje gali ją parduoti brangiau.

49. Išankstiniai valiutos sandoriai • Teoriškai išankstinio sandorio kursas ir esamasis valiutos kursas gali būti lygūs, tačiau praktiškai išankstinio sandorio kursas dažniausiai yra arba didesnis (su premija) arba mažesnis (su diskontu, nuolaida) nei esamasis valiutos rinkos kursas. • Premija ir diskontas atspindi dviejų valiutų, kurioms sudaromas sandoris, palūkanų normų skirtumą. Jei abiejų valiutų palūkanų normos būtų vienodos laikotarpiui, kuriam buvo sudarytas išankstinis sandoris, tai išankstinis ir esamas rinkos kursai sutaptų.

50. Išankstiniai valiutos sandoriai Išankstinis valiutos keitimo kursas apskaičiuojamas pagal formulę : Jos mokėt mintinai nereikia Šioje formulėje: F – išankstinio sandorio valiutos keitimo kursas; S – neatidėliotino valiutos keitimo sandorio kursas (angl. Spot); A – valiutų apsikeitimo kaina, išreikšta punktais; rbase – bazinės valiutos palūkanų norma; r2 – antrosios, nebazinės, valiutos palūkanų norma; T – laikas nuo sandorio sudarymo iki atsikaitymo pagal sandorį datos, išreikštas metais.