1.33k likes | 5.2k Views
MARTYNAS MAŽVYDAS. KATEKIZMAS. Parengė Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos vyr. mokytoja Regina Račkauskienė.
E N D
MARTYNAS MAŽVYDAS. KATEKIZMAS Parengė Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos vyr. mokytoja Regina Račkauskienė
Žvaigždės prašo lietaus, o žmogus – amžinybės,Rožės vasaros karštyBe žodžiųMaldauja vandens.Žodžiai – per darbą ir maldą – sugulaKlusniai į knygąTo, kas per Dievą suguldė,LaukiaŠlovė amžina. Sigitas Geda
Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo istorinės aplinkybės
Iki pirmosios lietuviškos knygos atsiradimo buvo ikirašytinis lietuvių kalbos raidos laikotarpis, davęs pačios kalbos vardą ir Lietuvos pavadinimą (pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose). Centralizuotos valstybės kūrimo ir įtvirtinimo šimtmečiais sukurta raštija lotynų, vokiečių ir gudų kalbomis. Svarbiausi jos paminklai - Lietuvos metrika, Lietuvos statutas ir Lietuvos metraščiai. Kartu formavosi ir lietuviško rašto tradicija.
Jau tada lietuviškas žodis skverbėsi į valstybės, teisės dokumentus, literatūrinius istoriografinius kūrinius, religinių apeigų knygas. Manoma, kad pirmieji lietuviškai rašyti pradėjo pranciškonų vienuoliai. Matyt, neatsitiktinai jų bibliotekoms priklausiusių senųjų knygų tuščiuose lapuose ir paraštėse aptikta daug ankstyvojo lietuviško rankraštinio teksto, įvairių frazių bei pavienių žodžių.
Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymą paspartino Reformacija ir jos šalininkai lietuviai. Juos viliojo naujojo religinio sąjūdžio demokratinės idėjos: aukštinti žmogų, jo sugebėjimus, bendrauti su liaudimi jos gimtąja kalba. Reformaciją politiniais ir tikybiniais sumetimais lietuvių žemėse taip pat skatino Prūsijos valdovas, telkęs intelektualus ir organizavęs knygų, visų vietinių tautų kalbomis, leidimą. Šiuo tikslu iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių buvo pakviestas ir Martynas Mažvydas.
Tyrinėtojų spėjimu, M. Mažvydo svarbiausias atvykimo į Karaliaučių tikslas buvo ne studijos, bet kuo skubiau parengti jaunai protestantų bažnyčiai ir jos lietuviškajai bendruomenei stiprinti reikalingos literatūros. Šią užduotį jis atliko nepaprastai greitai - per pusmetį nuo studijų pradžios, nes knygos antraštiniame lape įrašyta tiksli išleidimo data: 1547 m. sausio 8 d.
Martynas Mažvydas (apie 1520 – 1563). Pirmosios lietuviškos knygos (1547) autorius, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, švietėjas. Martynas Mažvydas gimė apie 1520 m., greičiausiai, Pietų Žemaitijoje. Iš jaunystės pritarė reformacijai, 1539 – 1542 m. mokytojavo Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus protestantų pakraipos kolegijoje. Ją uždarius, buvo katalikų bažnyčios vyresnybės persekiojamas ir tikriausiai kalintas. Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio1546 metų birželio 8 dienos kvietimu atvyko į Karaliaučių. Tų pačių metų rudenį jis įstojo į Karaliaučiaus universitetą, Kunigaikščio remiamas studijavo teologiją. Vos pradėjęs studijuoti, 1547 m. pradžioje, M. Mažvydas pateikė spausdinti savo parengtą Katekizmą. Bakalauro laipsnį jis įgijo greičiau negu per dvejus metus. Nuo 1549 m. iki mirties (1563 m. gegužės 21d.) kunigavo Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo paaukštintas arkidiakonu.
M. Mažvydo raštijos veikalą "Katekizmo..." sudarė keletas įvairios paskirties kūrinių: eiliuota dedikacija autoriaus tėvynei, kreipimasis į dvasininkų luomą, eiliuota pratarmė, elementorius, katekizmas (jam teko tik ketvirtadalis teksto) ir giesmynas. Taigi pirmoji lietuviška knyga buvo ne katekizmas, kaip įprasta jį vadinti, o gana sudėtinga rašto ir tikybos pagrindų mokymo knyga. Šiuo požiūriu ji pranoko daugelio kitų tautų pirmąsias knygas. Manoma, kad M. Mažvydo veikalo tiražas buvo 200 - 300 egzempliorių, mūsų laikus pasiekė tik du. Vienas iš jų yra Vilniaus universiteto bibliotekoje. Martyno Mažvydo pirmoji lietuviška knyga – lietuviškos spaudos, tikybinės ir pasaulietinės literatūros, lietuvių rašomosios ir literatūrinės kalbos norminimo pradžia, vienas iš svarbiausių tautinės kultūros paminklų.
Broliai seserys, imkit mane ir skaitykitIr tatai skaitydami permanykit:Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti. Regėti to norėjo savo akimis,Taip ir išgirsti savo ausimis.Jau nū(nai) ko tėvai niekada neregėjo, Nū(nai) šitai visa jūsump atėjo. Veizdėkit ir dabokite, žmonės visi,Sitai eina jusump žodis dangaus karalystės.Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit,A jūsų ūkiuose šeimyna mokinkit. Sūnūs, dukterys jūsų turi tatai mokėti,Visa širdim turi tą Dievo žodį mylėti.Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit,Dievą Tėvą ir Sūnų sau mylu padarysit. Ir pašlovinti po akimis Dievo būsit.Visuose daiktuose palaimą turėsit.Situo mokslu Dievą tikrai pažinsitIr dangaus karalystėn prisiartinsit.
1938 m. lenkų kalbininkas J. Safarevičius išaiškino, kad lietuviškoje eiliuotoje Prakalboje yra akrostichas (akrostichas – graikiškai vadinama tokia literatūros kūrinio forma, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį ar posakį), įamžinantis Martyno Mažvydo vardą ir pavardę. Skaitant Prakalbos eilučių pirmąsias raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės, išryškėja lotyniška forma: MARTJNVS MASVJDJVS - Martinus Masvidius.
„Jautrusis“ žemėlapishttp://pirmojiknyga.mch.mii.lt/renginiai.lt.htmRaudoni taškai žymi vietas, kuriose 1996 – 1998 metais vyko LIETUVIŠKOS KNYGOS 450 METŲ sukakties renginiai
Paminklai Martynui Mažvydui MARTYNAS MAŽVYDASLietuviškos knygos 450-osioms metinėms Skulptorius Regimantas MidvikisArchitektas Vytenis MazurkevičiusKlaipėda, 1997 m. rugsėjo 1 d.
Gediminas Jokūbonis. Martynas Mažvydas. Bronza. Atidengta 1997 m. sausio mėn. 9 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos antrojo aukšto foje.
Konstantinas Bogdanas. Martynas Mažvydas. Bronza. Atidengta 1979 m. Vilniaus universitete.
Regimantas Midvikis. Martynas Mažvydas. Bronza. 1980 m. Lietuvos dailės muziejus.
Martyno Mažvydo skulptūrų parkas Klaipėdoje S. Daukanto gatvėje 1976 m. pradėtas kurti skulptūrų parkas, kuriam vėliau suteiktas Martyno Mažvydo vardas.
Mažvydo viršūnė TianŠanio kalnuose Mažvydo vardu pavadinta kalnų viršūnė (nuotrauka dešinėje) Kirgizijos kalnuose, TianŠanyje, į pietus nuo Isyk Kulio ežero, TerskejAlatau kalnagūbryje. Aukštis 4560 metrų virš jūros lygio. Pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai 1979 metais.
Keletas Terskej Alatau kalnagūbrio vaizdų iš Lietuvos kalnų turizmo mėgėjų žygio 1998 metų vasarą. Tai kalnų, kuriuose jau beveik dvidešimt metų įamžintas Martyno Mažvydo vardas, grožis ir atšiaurumas.
,,Voratinklio” nėrimas(pagal Daivą Gaidamavičienę) http://mokslas.ipc.lt:8000/Sviesa/Md./
M.Mažvydas ir jo ,,Katekizmas” Karaliaučiuje išleista 1547 m. išspausdinta Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba akrostichas 2 pratarmės katekizmas elementorius giesmynas dedikacija kunigas žemaitis liuteronas
Šaltiniai: A.Jovaišas. Senoji Lietuvos literatūra. Kaunas. 1998http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/renginiai.lt.htmhttp://alka.mch.mii.lt/Mazvydas/index.htmhttp://mokslas.ipc.lt:8000/Sviesa/Md.nsf/0/5b9a3d6dcaca680942256ca6003538ab?OpenDocument http://tv.delfi.lt/video/m3u5xH6N/
Martynas Mažvydas. Katekizmashttp://tv.delfi.lt/video/m3u5xH6N