200 likes | 2.14k Views
Maironis Individualioji lyrika „Užmigo žemė”. Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės. Neužmigdys naktis žvaigždės, Nenuramins širdis troškimų; Dvasia ko ieško, kas atspės, Kai skęsta ji tarp atminimų!
E N D
Maironis Individualioji lyrika „Užmigo žemė”
Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krūtinės. Neužmigdys naktis žvaigždės, Nenuramins širdis troškimų; Dvasia ko ieško, kas atspės, Kai skęsta ji tarp atminimų! Aušra saulėtekio nušvis, Ir užsimerks nakties šviesybės; Neras tik atilsio širdis: Viltis nežvelgs į jos gilybes!.. 1895
Tema Individo dvasinis disbalansas.
Laikas Pirmoje ir antroje eilėraščio strofose vyrauja tamsusis paros metas – naktis („Užmigo žemė”, „dangaus negęsta akys sidabrinės”, „sparnas miego malonaus nemigdo”). Trečioje (paskutinėje) eilėraščio strofoje įvyksta laiko pasikeitimas: „Aušra saulėtekio nušvis,/ Ir užsimerks nakties šveisybės”.
Nuotaika Eilėraštis „Užmigo žemė“ – liūdnas, netgi tragiškas. Literatūros kritikė Vanda Zaborskaitė teigia: „Užmigo žemė“ – vienas pačių tragiškiausių Maironio eilėraščių“.
Lyrinis subjektas Lyrinį subjektą metonimiškai pakeičia „jauna krūtinė”, „širdis”. Akivaizdu, jog lyrinio subjekto dvasia yra nerami: „Nemigdo tik jaunos krūtinės”, „Nenuramins širdis troškimų”, „Neras tik atilsio širdis”. Ji neranda ramybės savyje, aiškiai jaučiama vidinė sumaištis: „Dvasia ko ieško, kas atspės, / Kai skęsta ji tarp atminimų!”.
Struktūra Maironio kūrinys „Užmigo žemė“ yra romantinio pobūdžio eilėraštis. Jis, kaip ir daugelis Maironio eilėraščių, yra griežtos sandaros. Eilėraštį sudaro trys posmai, o posmą – keturios eilutės. Eilėraščiui būdingas kryžminis rimavimo būdas ir silabotoninė eilėdara.
Meninės priemonės Eilėraštyje yra paralelių („Neužmigdys naktis žvaigždės, / Nenuramins širdis troškimų”), inversijų („Tik dangaus/ Negęsta akys sidabrinės”), personifikacijų („dangaus akys sidabrinės“), epitetų („sparnas miego malonaus“), retorinių sušukimų („Dvasia ko ieško kas atspės, / Kai skęsta ji tarp atminimų!“), metaforų („sparnas miego malonaus“). Žodis tarnauja jausmui.
Išvada Jei individas nežino, ko siekia, ko jo siela trokšta, jis neturi vilties atrasti ramybę.
Literatūros sąrašas ● Irena Kanišauskaitė, Marius Mikalajūnas, Saulius Žukas literatūros vadovėlis 11kl. „Mokinio knyga išplėstiniam kursui” Id. ● Literatūros vadovėlis „Literatūra. Chrestomatija. Romantizmas, Realizmas, Neoromantizmas” 11kl. IId.