PATY ČIŲ PREVENCIJA

1. PATYČIŲ PREVENCIJA Parengė: N. Balandienė Gražiškiai, 2012

2. KAS YRA PATYČIOS?

3. Patyčios yra įvairus elgesys, kai vaikai žemina ir skaudina vieni kitus. Patyčios – tai: • Kabinėjimasis • Pravardžiavimas • Erzinimas • Stumdymas • Mušimas • Pinigų atiminėjimas • Apkalbinėjimas • Ignoravimas • Gąsdinimas • Piktų, erzinančių telefoninių žinučių ir elektroninių laiškų rašinėjimas

4. Patyčiomis galima pavadinti elgesį, kai: • vaikas tyčia žemina ar užkabina kitą vaiką; • toks elgesys liūdina vaiką, iš kurio tyčiojamasi; • toks vaikų elgesys kartojasi. Tai vyksta kieme, namuose, autobuse, gatvėje, parke, parduotuvėje ir visur, kur susitinka ir bendrauja vaikai.

5. Dažniausiai su patyčiomis susiduriama MOKYKLOJE – pamokų ir pertraukų metu klasėse, koridoriuose, sporto salėje, valgykloje. Tai vyksta, kuomet aplink nėra suaugusių. Skriaudėju, kaip ir patyčių auka, gali būti bet kuris vaikas: • neturtingas arba pasiturintis • vyresnis arba jaunesnis • fiziškai stiprus, bet tyčiojasi ir ne tik stiprūs vaikai...

6. Kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų? • Mano, kad patyčios padarys juos „kietesniais“. • Nori jaustis stipresni. • Patys yra patyrę patyčias ir taip nori „atsilyginti“. • Jaučiasi blogai ir tokiu būdu bando pasijusti geriau. • Niekas tokių vaikų nepamoko, kad patyčios yra netinkamas ir labai nedraugiškas elgesys.

7. Patyčių taikiniu gali tapti bet kuris vaikas: • Tu • Tavo geriausias draugas • Tavo bendraklasis/bendraklasė • Vaikas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų • Vaikas, kuris kažkuo išsiskiria (rusvaplaukis, riestanosis, turintis negalią ir pan.)

8. Į ką pirmiausia atkreipia dėmesį vaikai, skriaudžiantys kitus? • IŠSKIRTINUMAS (kūno sudėjimas, plaukų spalva, drabužiai ir kt.) • BEJĖGIŠKUMAS (gali bijoti skriaudėjų, parodyti, kad patyčios jį liūdina, skaudina) • VIENIŠUMAS (skriaudėjams atrodo, kad vienišo vaiko niekas negali apginti, todėl jį paprasta įskaudinti)

9. Kaip jaučiasi tie, kurie patiria patyčias? • Liūdni • Prislėgti • Bejėgiai • Nusivylę • Kalti dėl to, kas vyksta • Vieniši • Nesaugūs • Kalti dėl to, kad negali patys apsiginti • Nelaimingi • Nori atkeršyti Vaikui skaudu ne tik todėl, kad yra vaikų, kurie iš jo tyčiojasi, bet ir dėl to, kad vaikai, esantys šalia nedrįsta ar nenori jam padėti!

10. Kastyčiojasi ir patiria daugiau patyčių – mergaitės ar berniukai? MERGAITĖS= BERNIUKAI Skirtumas: Berniukai tyčiodamiesi naudoja fizinius veiksmus, t.y. muša, pakiša koją, įspiria. Mergaitės yra linkusios apkalbėti ir žodžiais užgaulioti viena kitą.

11. Patyčios gali padėti vaikams sustiprėti, tapti labiau užsigrūdinusiems. • Mušimas yra skaudesnis už šaipymąsi. Juk nuo mušimo lieka mėlynės, o žodžiais mėlynių nepaliksi. • Vaikai privalo patys apsiginti ir išspręsti patyčių situacijas. ĮSIDĖMĖK! Visa tai – tik MITAI!

12. Kuoskiriasiskundimasnuopagalbosprašymo? • pagalbos prašome tada, kai vienas vaikas kitą muša ar kitaip skriaudžia, ir jis pats negali apsiginti. • Skundimu vadinamas elgesys, kai suaugusiąjam papasakojama apie elgesį, kuris niekam nežalingas, norint sukelti nemalonumą kitam vaikui. Patyčių atveju labai svarbu apie tai papasakoti kam nors iš suaugusiųjų.

13. TAISYKLĖS, PADEDANČIOS APSISAUGOTI NUO PATYČIŲ • NESINEŠIOK BRANGIŲ DAIKTŲ Į MOKYKLĄ – bus mažesnė tikimybė, kad kas nors norės ką nors iš tavęs atimti. • NEBŪK VIENAS itin nesaugiose mokyklos vietose (valgykloje, rūbinėje, kieme). • NEPULK PRIEŠINTIS SKRIAUDĖJAMS – geriau pasitark su suaugusiuoju. • VENK GARSIAI PASAKOTI APIE TURIMUS PINIGUS AR BRANGIUS DAIKTUS – tai gali paskatinti patyčias.

14. PASIDOMĖK, Į KĄ GALI KREIPTIS PAGALBOS, IŠKILUS PATYČIŲ SITUACIJAI – tai gali būti mokyklos psichologas, socialinis darbuotojas, tavo patikimas mokytojas. • NETEIK BET KAM SAVO ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESO AR TELEFONO NUMERIO. Patyčios vyksta ir virtualioje erdvėje. ŽINOK, kad jaustumeis SAUGESNIS, privalai ir PATS RŪPINTIS savo saugumu!

15. Jei iš tavęs tyčiojasi... ATMINK: • Niekas neturi teisės iš tavęs šaipytis ar kitaip žeminti. • Tu neturi su tuo kovoti vienas.

16. KAIP ELGTIS? • PAPASAKOK – tai pats svarbiausias dalykas. Pasakyk draugui – skriaudėjui bus sunkiau tave užsipulti. Arba gali pakalbėti su kuo nors iš suaugusiųjų: tėvais, mokytojais. • NEKREIPK DĖMESIO Į PRIEKABIAUTOJUS. Taip skriaudėjui bus sunkiau tave erzinti. • VENK TŲ VIETŲ, KURIOSE DAŽNAI LANKOSI SKRIAUDĖJAI – išvengsi susidūrimo su jais.

17. UŽSIRAŠYK viską, kas tau nutinka. Kai nuspręsi kam nors viską papasakoti, bus lengviau įrodyti savo tiesą. • NEPULK PRIEŠINTIS SKRIAUDĖJAMS, ypač jei jauti, kad jėgos nelygios, nes viskas gali baigtis dar blogiau. • NEBŪK VIENAS. Kuo daugiau laiko būk su draugais arba ten, kur nuolat yra suaugusiųjų.

18. TU GALI PADĖTI! • Būk draugiškas su vaiku, kuris patiria patyčias. Jei gali, pasistenk dažniau būti su juo kartu – taip jis pasijus saugesnis. • Paragink vaiką, kuris patiria patyčias, pasipasakoti kam nors. • Papasakok kam nors apie tai, kas vyksta. Atmink, kad skriaudėjai dažnai labai bijo, jog kas nors apie tai sužinos. • Nesityčiok – taip tu parodysi skriaudėjams, kad galima elgtis ir kitaip.

19. UŽKIRSK KELIĄ PATYČIOMS • Išklausyk draugus, kurie patiria patyčias. • Būk pavyzdžiu kitiems – bendrauk draugiškai ir nesityčiodamas. • Prašyk tėvų ir kitų suaugusiųjų pagalbos iškilus patyčių situacijoms.

20. Tau gali padėti ir įvairios organizacijos. „Vaikų linija“ – tai psichologinės pagalbos tarnyba. Į ją tu gali kreiptis telefonu, laiškais ir internetu. „Vaikų linija“ yra anonimiška – paskambinus ar parašius į „Vaikų liniją“, tau nebūtina prisistatyti, ir konfidenciali – apie tai, ką papasakosi, niekas kitas nesužinos. 8-800-11111 – nemokamas telefonas

21. Į vaikų ir paauglių skambučius atsiliepia konsultantai – tai žmonės, kurie yra parengti darbuiir ilgai mokosi, kaip geriausiai padėti vaikams. www.vaikulinija.lt – internetinis adresas