Mažeikių lopšelis – darželis „Gintarėlis“

1. Mažeikiųlopšelis– darželis „Gintarėlis“ Sveikatos kompetencijos ugdymas priešmokyklinėje grupėje Pranešimą parengė: priešmokyklinio ugdymo pedagogė Aušra Buivydienė 2011 m.

2. Sveikata • Sveikata – visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. (Sveikatos sąvokos apibrėžimą pateikė Pasaulinė sveikatos organizacija); • Sveikata – fizinis ir dvasinis individo ir visuomenės normalumas. (Toks sveikatos apibūdinimas pateikiamas medicinos enciklopedijoje); • Holistiniu požiūriu sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių. Jei kas nutinka vienai sričiai, neišvengiamai paveikiama ir kita.

3. Sveikatos ugdymas ir šiuolaikinė sveikatos ugdymo samprata Kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įgūdžius. Svarbiausia ne suteikti žinių apie sveikatą, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus bei vertybines sveikatos nuostatas per patyrimą, išgyvenimą, veiklą.

4. Vaikų sveikatos ugdymas(Veiksniai darantys įtaką vaiko sveikatai) SVEIKATA Fizinė Dvasinė Protinė Emocinė Socialinė Gamtiniai veiksniai VAIKAS Sveikatos saviugda Elgesys Socialiniai veiksniai Ligų prevencija Gyvensena Sveikatos mokymas Auginimas ir priežiūra SVEIKATOS UGDYMAS Prigimtis

5. Sveikatos ugdymo sritys

6. Sveikatos saugojimo kompetencija priešmokyklinėje grupėje Tai – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti. • Sveikatos, higienos ir saugumo samprata, atitinkanti šešiamečio vaiko suvokimą; • Nuostata būti judriam, aktyviam, veikliam; • Tinkamo maitinimosi, aprangos, poilsio, miego ir fizinio judėjimo svarbos sveikatai supratimas bei sveikos gyvensenos įgūdžiai; • Gebėjimas justi ir valdyti savo kūną, keičiant judėjimo kryptį, tempą, jėgą, išlaikyti pusiausvyrą, trumpam išbūti nejudriam; • Gebėjimas priimti sveikam augimui palankius sprendimus, mokymasis įveikti įtampą, atsipalaiduoti, partneriškai bendrauti.

7. Sveikatos saugojimo kompetencija priešmokyklinėje grupėje Uždaviniai: • Saugoti ir puoselėti psichinę vaiko sveikatą; • Didinti socialinį saugumą tobulinant orientavimąsi naujoje socialinėje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio įpročius; • Saugoti ir stiprinti fizinę vaiko sveikatą.

8. Sveikatos saugojimo ir fiziniai gebėjimai, kurie ugdomi pirmiausia • Savarankiškumas, asmenshigienos laikymasis, maitinantis, rengiantis; • Saugus elgesys grupėje, namie, kelyje; • Taisyklingas kvėpavimas, sėdėjimas, stovėjimas, skaitymas, rašymas; • Aktyvus judėjimas ir išbuvimas nejudrioje padėtyje; • Orientavimasis erdvėje, kairės, dešinės rankos, krypties skyrimas; • Akies ir rankos koordinacija, tikslių judesių atlikimas pirštais, rankomis.

9. Sveikatos ugdymo būdai • Pokalbis – diskusija – ji suteikia vaikams galimybe pasidalinti savo mintimis, jausmais, nuomone ar kita sveikatos tema tarpusavyje ar su pedagogais; • Probleminiai klausimai – žadina vaikų susidomėjimą, smalsumą, suteikia galimybe pasidalinti mintimis, ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus; • Ugdomieji žaidimai – tai įvairūs stalo žaidimai, kiti žaidimai su taisyklėmis, kurie padeda vaikams daugiau sužinoti apie sveikatą; • Vaidmeniniai žaidimai – vaikai gali suvaidinti kokią nors gyvenimo situaciją, ją aptarti, vertinti, patikrinti savo jausmus, poelgiu; • Kasdieninis praktikavimas – asmens higienos laikymasis, savarankiškumo įgūdžių, žaidimų, judėjimo lauke, grūdinimosi oru, saule ir vandeniu skatinimas, dienos ritmo laikymasis, mitybos ir higienos kultūros ugdymas; • Atsipalaidavimo valandėlės – pasitelkiant jutimus, pasvajojant, įsivaizduojant ką nors malonaus.

10. Įdomesnės ugdymo formos • Sveikatingumo takas – specialiai parinktas maršrutas gražia vieta, gali būti ir su kliūtimis; • Sveikatos dienos, sveikatos savaitės – organizuojamos sportinės pramogos, dalyvauja tėvai, šeimos nariai. Daug dėmesio skiriama judėjimui, buvimui gryname ore; • Saugaus eismo dienos – veikla skiriama saugaus elgesio kelyje suvokimui; • Akcijos – organizuojamos ekologinės ar su sveikatos problemomis susijusios eitynės, atkreipiant visų dėmesį į sveikatai žalingus veiksnius; • Projektai – plėtojami sveikatos ir judėjimo temomis, į kuriuos kviečiami ir tėveliai; • Sveikatos valandėlės – gvildenami pokalbiai apie save ir sveikatą.

11. Projektinė veikla ugdant sveikatos kompetencija Vaikystėje sveikatą labiausiai lemia šeima, todėl svarbu aktyviai bendrauti su tėvais, kartu su jais ieškoti būdų ugdant vaiką. Siekiant didesnio socialinio pedagoginio poveikio priešmokyklinėje grupėje, Mažeikių lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“ taikomas projektų metodas. Tai daro ugdymo procesą, bendravimą ir bendradarbiavimą įvairesnį, patrauklesnį, leidžia sistemingiau įgyvendinti realius ugdymo uždavinius.

12. Projekto: „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“ problemos aktualumas Vis dažniau vaikų kasdienybe tampa televizorių žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, greitai paruošiamas maistas, mažas vaikų fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore ir kt. Sveikata – vienas iš ugdymo prioritetų lopšelyje – darželyje „Gintarėlis“. Tik sveikas vaikas ateityje galės pasikliauti savo protu ir sėkmės šaltiniais...

13. Projekto tikslas Ugdyti fiziškai išsivysčiusį, dvasiškai subrendusį ir sveiką vaiką, suteikiant žinių, įgūdžių, kuriant sveiko gyvenimo nuostatas, sudarant prielaidas tolimesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje.

14. Projekto uždaviniai • Ugdyti fizines savybes, greitumą, vikrumą, ištvermę, gerinti vaikų judesių koordinaciją; • Formuoti asmens higienos įgūdžių pagrindus;  • Suteikti vaikams žinių, apie maisto svarbą vaikų augimui, vystymuisi, sveikatai; • Formuoti teisingą, sveikatos kaip vertybės sampratą, jos reikšmę bei priklausomybę nuo mūsų elgesio; • Ugdyti nuostatą sveikai ir saugiai gyventi per patyrimą, išgyvenimą, veiklą; • Skiepyti sveikos gyvensenos principų laikymąsi kasdienybėje.

15. Kartu su vaikais • Pokalbiai, diskusijos, valandėlės apie sveikatą, jossaugojimą; • Plakato kūrimas „Kas stiprina mūsų sveikatą“; • Įvairių loginių užduočių, labirintų, kryžiažodžių, raktažodžių sprendimas, piešinių kūrimas sveikatos tema; • Sportinė pramoga: „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“; • Anketinė vaikų apklausa projekto pradžioje ir pabaigoje.

16. Kartu su šeima • Bendradarbiauti su šeima propaguojant sveiką gyvenseną; • Talpinti įvairią literatūrinę medžiagą tėvų lentoje apie sveiką gyvenseną, sveikatos saugojimą; • Anketinė tėvų apklausa; • Eilėraščių kūrimas apie sveikatą; • Receptų knygos kūrimas: „Sveikuolių valgiai“; • Pakviesti tėvelius į sportinę pramogą: „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“, kartu joje dalyvauti.

17. Teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti vaikų ir tėvų sveikos gyvensenos principų taikymą kasdieninėje veikloje, nuomonę ir žinias apie sveikatą. Atlikti vaikų ir tėvų anketinę apklausą, susijusią su sveikata, sveika gyvensena ir jos taikymą kasdienybėje. Anketinė apklausa Anketinės apklausos uždaviniai Anketinės apklausos tikslas

18. Anketinės apklausos charakteristika: • I etapeapklausėme vaikus. Jiems buvo pateiktas klausimynas, vaikai atsakė ir į 6 struktūrizuotus klausimus. Projekto pabaigoje apklausą pakartojome. Apklausta 20 priešmokyklinės grupės vaikų. • II etapeapklausėme tėvus, pateikdami 9 struktūrizuotus klausimus. Tėvų apklausoje respondentai pildė anketas nedalyvaujant apklausos organizatoriams, todėl ne visos anketos sugrįžo atgal.Išdalinta 20 anketų, iš jų sugrįžo 17, negrįžo 3.

19. Tėvų nuomonė apie jų vaikų sveikatą

20. Sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo principų taikymas šeimoje

21. Tėvų vertinimai apie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą darželyje

22. Vaikų žinios apie sveikatą, sveiką gyvenseną Projekto pradžioje Projekto pabaigoje

23. Apibendrinimas • Dalyvaujant sveikatingumo projekte vaikams formavosi sveikos gyvensenos įgūdžiai: asmens higienos įgūdžiai, sveika mityba, organizmo grūdinimas, saugumas kelyje, namuose; • Vaikai įgijo žinių apie sveikatą, jos saugojimą, stiprinimą, supančius pavojus ir galimybę šių pavojų išvengti; • Bendradarbiaudami sukūrėme glaudų ryšį tarp šeimos, vaikų, pedagogų, ugdymo įstaigos. Tėveliams, vaikams buvo naudinga plačiau sužinoti apie sveiką gyvenseną; • Daug džiugių emocijų suteikė bendra vaikų ir tėvų sportinė, muzikinė, literatūrinė pramoga „Gudručių kelionė į sveikatos šalį“; • Vaikai žinias panaudos tolimesniame sveikos gyvensenos įgūdžių formavime.

24. Akimirkos iš „Gudručių“ kelionės į sveikatos šalį

29. Šaltiniai • Adaškevičienė E. (2004). Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda: KUL. • Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa (2002) /Sud. Monkevičienė O. ir kt. Vilnius: Viltija. • Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2003). Vilnius: ŠAC. • Gudžinskienė V. Doc. dr. (2006). Sveikatos ugdymą reglamentuojantys dokumentai ir pedagogų sveikos gyvensenos kompetencija. Žvirblių takas, Nr.5, p. 2 – 15. • Janušauskienė B., Lukoševičius L. (1999). Sveika gyvensena nuo vaikystės. Kaunas: Farmacija: UAB „Keturios spalvos“. • Petrauskienė A., Zaborskis A. (2000). Aukime sveiki. Kaunas: Leidykla Farmacija. • Petrikienė Z. S. Dr. (2008). Sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymas. Žvirblų takas, Nr.3, p.12 – 17. • Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos (2004).Vilnius: ŠAC. • Ruškienė R. (2005). Projektinė veikla priešmokyklinio ugdymo laikotarpiu. Žvirblių takas, Nr.5, p.11 – 15.

30. Sveikas žmogus yra vertingiausias gamtos kūrinys.T. KarlaitisDėkoju už dėmesį