Teisinės rekomendacijos siūlančios tobulinti pabėgėlių teises į savitumo išsaugojimą ir plėtojimą

1. Teisinės rekomendacijos siūlančios tobulinti pabėgėlių teises į savitumo išsaugojimą ir plėtojimą Valdas Dambrava, Danguolė Grigolovičienė Vilnius, 2008 12 09

2. Pirmieji darbai, reguliuojant pabėgėlių srautus Lietuvoje ir kuriant šios srities teisinę bazę, pradėti 1995 m. liepos 4 d., kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą ,,Dėl pabėgėlio statuso“, o 1997 m. ratifikavo 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir 1997 m. protokolą dėl pabėgėlių statuso.

3. Šie dokumentai davė pradžią kryptingos pabėgėlių prieglobsčio sistemos Lietuvoje kūrimui. Viena svarbiausių šios sistemos grandžių – Pabėgėlių priėmimo centrai, kurių paskirtis – apgyvendinti užsieniečius, gavusius laikiną teritorinį prieglobstį. Pirmasis toks centras buvo įsteigtas Jonavos rajone Ruklos miestelyje 1996 m.

4. 1995 m. pabėgėlių įstatymas vėliau buvo keistas iš esmės 3 kartus: • pirmą kartą buvo panaikinta pabėgėlių priėmimo kvota, prieštaravusi 1951 m. konvencijai; • antrą kartą buvo išplėsta apeliacinės institucijos prieglobsčio bylose sudėtis; • trečią kartą buvo išplėstas pabėgėlio statuso nesuteikimo nuostatos taikymas tam tikroms pabėgėlių kategorijoms.

5. Įstatymo netobulumas ir būtinybė suderinti jį su ES prieglobsčio teisynu paskatino naujos redakcijos pabėgėlių įstatymo priėmimą 2000 m. birželio 29 d. Įstatymas numatė iš esmės kitokią prieglobsčio procedūrą, įtvirtino daug naujų sąvokų, kurios anksčiau nebuvo vartojamos. Lietuvos pasirengimas stojimui į ES sąlygojo ir šio įstatymo pakeitimus, kurie irgi buvo sąlygoti su derinimu su ES teisyno reikalavimais.

6. 2004 m. balandžio 29 d. buvo priimtas naujas įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kuriuo buvo sukurtas bendras užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantis režimas. Šis teisinis režimas apima visas užsieniečių, atvykstančių ar esančių Lietuvoje, grupes, taip pat ir prieglobsčio prašytojus bei pabėgėlius.

7. Kaip nurodo prof. L. Jakulevičienė savo darbuose Užsieniečių įstatyme įtvirtinta nemažai nuostatų iš ES prieglobsčio teisės aktų. Nors formaliai, nuorodų į direktyvas Lietuvos teisės aktuose atsirado: • 2004 m. balandį (nuorodos į priėmimo sąlygų ir laikinos apsaugos direktyvas); • 2006 m. lapkritį (dėl kvalifikavimo ir šeimos susijungimo direktyvų); • 2008 m. (dėl prieglobsčio procedūros direktyvos).

8. Probleminiai klausimai • Teisės dirbti nesuteikimas prieglobsčio prašytojams prašymo nagrinėjimo laikotarpiu; • Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo institucinės sistemos netobulumas; • Trumpi akivaizdžiai nepagrįstų prieglobsčio prašymų procedūros vykdymo terminai, kurie kelia abejonių dėl prieglobsčio procedūros objektyvumo ir veiksmingumo;

9. Probleminiai klausimai • Tinkamų socialinių garantijų neužtikrinimas prieglobstį gavusiems asmenims pasibaigus socialinės integracijos laikotarpiui; • Nenuoseklus šeimos susijungimo teisės reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose; • Didelė dalis ES prieglobsčio teisės normų perkelta ne į įstatymo lygmens Lietuvos teisės aktus, o į poįstatyminius aktus

10. Probleminiai klausimai (2) • Kai kurios nuostatos atsispindi bendruosiuose teisės aktuose, kurie nėra tiesiogiai susiję su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisine padėtimi (t. a. reglamentuojantys sveikatos apsaugą, socialines garantijas, įdarbinimą, mokslą ir pan.)

11. Kaip parodė tyrimo rezultatai, reikėtų: • Tęsti valstybės ir savivaldybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, dirbančių socialinės integracijos srityje, informavimo bei mokymo programą, skirtą palengvinti šių institucijų darbą integruojant pabėgėlius, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendrą šioje srityje kylančių problemų sprendimą.

12. 2006 m. Užsieniečių įstatymo pakeitime (53 str. 6 d.) nustatyta, kad dėl leidimo nuolat gyventi galima kreiptis išlaikius ne tik lietuvių kalbos, bet ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą. Pagal Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje , integracijai tvarkos aprašą prieglobstį gavę užsieniečiai yra mokomi lietuvių kalbos, bet nemokomi LR Konstitucijos pagrindų

13. Siekiant paskatinti pabėgėlius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę, rekomenduoti valstybės institucijoms, dirbančioms tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje organizuoti valstybinės kalbos kursus „naujųjų tautinių mažumų“ atstovams (imigrantams) jų gyvenamose savivaldybėse.

14. Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų mokymo priemonių tolerancijos ir multikultūrinio ugdymo turinio analizę, bei parengti rekomendacijas jo tobulinimui. • Rekomenduoti Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai traukti žmogaus teisių klausimus (tame tarpe ir pabėgėlių teisių ) į bendrojo lavinimo mokyklų programą.

15. Remti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų programas ir projektus smurto, rasizmo, ksenofobijos prevencijos srityje, skatinančius ir ugdančius pagarbą įvairovei, taikiai kultūrai ir žmogaus teisėms nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje.

16. Valstybiniu mastu inicijuoti, skatinti, palaikyti ir globoti egzistuojančias toleranciją, tarpkultūrinį pažinimą ir pakantumą, tarpusavio supratimą ugdančias tarptautines ir nacionalines kampanijas. • Užtikrinti atvirą ir palankią aplinką nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinės integracijos, pilietiškumo ugdymo, žmogaus teisių srityse kūrimuisi ir veiklai visoje Lietuvoje.

17. Įkurti tarpžinybinę komisiją, koordinuojančią žmogaus teisių srityje dirbančių institucijų veiklą bei bendradarbiaujančią su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis.