Onorė de Balzakas ( Honoré de Balzac )

1. Onorė de Balzakas( Honoré de Balzac ) Gimė  1799 m. gegužės 20 d. Tūro mieste, Prancūzijoje. Mirė 1850 m. rugpjūčio 18 d. Prancūzų rašytojas, novelistas.  Realizmo pradininkas, vienas žymiausių realistinio romano meistrų Vakarų Europoje. D.Balčėnienė

2. Motina Lora Salambjė Onorė de Balzako tėvas Bernaras Fransua Balzakas - 53 metų amžiaus buvo Tūro mero pavaduotojas ir prieglaudų valdytojas. Motina Lora Salambjė - 32 metais jaunesnė už vyrą. Tėvai sūnų atidavė auginti žindyvei į Sen Syro kaimą, kur jis išbuvo 4 metus. O. Balzakas niekada nedovanojo motinai, kad ji šitaip nusišalino nuo jo: „Dėl kokios fizinės ar moralinės klaidos motina man yra taip abejinga?“ Tėvas Fransua Balzakas

3. “Atiduotas žindyvei į kaimą, trejus metus šeimos užmirštas, buvau toks niekam nereikalingas, jog žmonės žiūrėjo į mane su pagaila, kai grįžau į tėvų namus…“   Iš tiesų ponia Balzak, išsigandusi, kad mirė pirmas kūdikis, kurį pati maitino, tik prisitaikė prie tų laikų papročio, leidžiančio atiduoti vaikus auklėti į pensionatus. Visus savo vaikus ji retai lankė.Onorė turėjo dvi seseris – Lorą (1800 – 1871) ir Loransą (1802 – 1825) bei brolį Anri (1807 – 1858).   Sesuo Lora

4. Kai Onorė sukako aštuoneri, motina atidavė jį į Vandomo koledžo internatą. Onorė buvo skaudu skirtis su miela sesute Lora, „vargo ir ašarų” drauge. Šio koledžo drausmė buvo beveik tokia kaip vienuolyne (jį įkūrė vienuoliai oratorianai). Tačiau po šešerių sunkių, liūdnų metų sulysęs Balzakas pargabenamas namo.   1814 m. Onorė įstojo į Tūro koledžą. Šiame koledže (kaip ir kituose) Balzakas kentėjo nuo nesąmoningo motinos šykštumo: ji mėgo švaistyti pinigus, o būtinoms išlaidoms skaičiuodavo kiekvieną skatiką.Vėliau jaunasis Balzakas atiduotas į Lepitro pensioną. Po to – į abato Ganserio pensioną, kur lankė Karolio Didžiojo licėjų. 1816 m. baigė mokslus. 1813m. – Onorė, po ligos sugrįžęs į tėvų namus iš Vandomo koledžo

5. Baigęs mokslus įvairiuose pensionuose, įstojo (tėvams pageidaujant) į Teisės fakultetą ir pradėjo dirbti klerku. Tėvai vylėsi, kad sūnus perims notaro, pas kurį dirbo, kontorą. Tačiau baigęs mokslus, Onorė atsisakė toliau dirbti teisininku. Nusprendė tapti literatu. Tėvams nelabai patiko šis sūnaus sprendimas, bet vis dėlto davė dvejus metus literatūriniam talentui išbandyti. Tuomet Onorė parašė eiliuotą tragediją „Kromvelis”. Deja, iš šeimos ir artimų draugų pritarimo nesulaukė.  

6. 1822 m. pradėjo meilės romaną su Lora de Berni, kuri liks geriausia, labiausiai atsidavusi draugė ir patarėja visą gyvenimą.Norėdamas užsidirbti pragyvenimui, Onorė imasi plunksnos ir parašo pirmuosius nuotykinius romanus Lordo Roonė slapyvardžiu (Roonė – Onorė anagrama). Dirba daug ir sunkiai: parašo po penkis – dešimt romanų per metus.   Laure Antoinette de Berny  (1777-1836) “Ji yra man motina, draugė, šeima, bendražygė ir patarėja.”

7. 1829 m. prasideda Onorė literatūrinė šlovė. Jis parašo „Šuanus” – pirmąjį romaną, įėjusį į „Žmogiškąją komediją”. Vėliau išspausdinama „Santuokos fiziologija”. Onorė sukuria pirmas apysakas, kurios įeis į „Privataus gyvenimo scenas”. Parašo filosofinį romaną „Šagrenės oda”. 1832 m. ima susirašinėti su svetimšale. Vėliau su ja susipažįsta, tai – Evelina Hanska. Evelina Hanska

8. 1833m., po pirmojo susitikimo su Onore, Evelina Hanska laiške broliui rašė: “Aš turiu padėti dabar Balzakui tapti įžymiu, ir tu galėtum papriekaištauti dėl mano aklos aistros, kaip tu tai vadini iki šiol. Ir apie mane gali spręsti pagal jį... Kažkur esantis žmogus yra daug dauigiau už geras ar blogas manieras. Savo genijaus prigimtimi jis tarsi įelektrina mane, padrąsina kilti į aukštumas, aukščiausias viršukalnes pasiekti. Per jį aš suvokiu savo genialumą, suprantu, kas mano gyvenime svarbiausia... Jis myli mane, ir aš jaučiu, kad šita meilė yra neįkainuojama, o aš tarsi apsėsta...”  

9. 1834 m. gimsta Mari diu Frenė, greičiausiai jo duktė. Balzakas parašo pirmas „Paryžiaus gyvenimo scenas”: „Trylikos istoriją” Po dvejų metų gimsta Lionelis Ričardas Gvidobonis – Viskontis, greičiausiai taip pat Onorė sūnus. 1840m. kartu su motina Balzakas įsikuria Paryžiaus priemiestyje Rue Basse (dabar Balzako muziejus)

10. 1849m. žiemą dėl sveikatos Balzakas praleidžia Ukrainoje, o 1850m. jis dar vedė ilgai mylėtą moterį, lenkaitę, Eveliną Hanską, bet trumpai su ja pagyveno, nes Balzakas jau sirgo širdies hipertrofija dėl įtempto darbo ( dirbo net 16 valandų per dieną). Šv. Barboros bažnyčia Berdiczew’e, kur tuokėsi Balzakas ir Evelina Hanska

11. 1950m. gegužę O. de Balzakas, jau sunkiai sirgdamas, grįžo į Paryžių, kur rugpjūčio 18d. mirė.

12. Truputėlį skaičių... iš 134 suplanuotų romanų Balzakas parašė 74 romanus ir 19 apsakymų; “Žmogiškojoje komedijoje” yra apie 2472 atskiri pasakojimai; “Žmogiškoji komedija” sutilptų maždaug 14000-oje puslapių; Balzakas savo romanus nuolat perrašinėdavo ( tarkim, romanas “Luisas Lambertas” yra 27 kartus paties Balzako redaguotas). O.de Balzakas per dieną išgerdavo per 50 puodelių kavos. Balzako puodelis. Balzako mėgiama kava buvo gaminama sumaišant trijų rūšių (Bourbon, Martinique ir Mokka)pupeles.

13. Kad O.Balzakas lankėsi Tauragėje, mažai kas yra girdėjęs. Na, o faktai tokie: rašytojas susirašinėjo su lenke aristokrate Evelina Hanska. 1843 m. ją aplankė Sankt Peterburge. Tais pačiais metais, grįždamas į Prancūziją, spalio 10 dieną stabtelėjo Tauragėje. Apsistojo naujajame pašto pastate. Ten gyvendamas jis parašė mylimajai laišką. Onorė de BalzakoviešnagėTauragėje (remiantis A.Anulienės straipsniu (SAMOGITIJA. 2009/2)) Pastatas Tauragėje, kuriame gyvendamas Onorė de Balzakas rašė laišką mylimajai. R. Anulytės nuotrauka

14. „Brangioji grafiene, filosofas teigdamas, kad negalima rašyti užeigos plunksna, pasakė didžią teisybę, nes, kad ir kažin kaip Jūs būtumėte nuliūdus, netvertumėte juokais, matydama, kaip aš darbuojuosi tokia plunksna. Kelionė buvo tiek maloni, kiek iš viso kelionė gali būti maloni, palikus Jus. Nuraminkite Liretą, patekti iš Peterburgo į Paryžių – nėra nieko paprastesnio. Žinoma, negalima nesijausti pavargusiam, išsėdėjus pusketvirtos dienos karietoje, tačiau fiziškai aš jaučiuosi gerai. Jūsų kalba mums retkarčiais pavykdavo susikalbėti. Kelionėje visiškai nėra ko valgyti. Ir čia aš supratau, kokios Baltazaro puotos būdavo pietūs pas Jus. Jūsų virėjas ča turėtų gerbėjų. Jums daugiau papasakosiu iš Berlyno. Pirklys, Liretos brolio ir Viliado bičiulis, kuris kalbėjo prancūziškai, su manim išsiskyrė Rygoje, bet aš keliauju,rodos, iki Berlyno su dviem skulptoriais, kuriuos Jūsų puikusis imperatorius siunčia į Romą, ir vienas iš jų truputį kalba prancūziškai. Aš visai apsipratau su kailiniais ir su kailiais išmuštais batais, o Jūsų skarelė apsaugo mane nuo slogos. Taigi Jūs buvote man geradarė iki paskutinės minutės, ir tai rodo, kad keliautojas niekada Jūsų nebuvo pamiršęs, nes Jūs viešpataujate keliautojo širdyje labiau negu caras savo valstybėje. Siunčiu tūkstantį švelnių sveikinimų ir mano širdingą atsidavimą mažajai grafienei, draugiški linkėjimai Liretai ir iki greito pasimatymo, nes Berlyne aš įsikursiu geriau negu čia, iš kur Jums rašau laukdamas pietų. Linkiu Jums kuo puikiausios sveikatos, galvokite apie ateinančius metus ir apie nuolatinį švelnumą Jums atsidavusio Onorė. 28 d., antradienis, vidurdienis Taurogene.“ D.Balčėnienė