Download
1 / 16
170 likes | 451 Views
2. Ugdymas ir mokymasis 2.3. Mokymo kokybė. 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys. Iliustracijos. Vertinimo instrumentai. 1. Klausimynas mokytojams. 2. Klausimynas mokiniams. 3. Klausimynas mokinių tėvams. 4. Interviu su direktoriaus pavaduotojomis ugdymui
E N D
2. Ugdymas ir mokymasis2.3. Mokymo kokybė 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys
Vertinimo instrumentai • 1. Klausimynas mokytojams. • 2. Klausimynas mokiniams. • 3. Klausimynas mokinių tėvams. • 4. Interviu su direktoriaus pavaduotojomis ugdymui L. Janulyte, T. Langiene, N. Jaciunskiene. • 5. Interviu su gimnazijos mokytojais ( technologijų, dailės, fizikos, chemijos, užsienio (vokiečių) kalbos ).
Mokytojai supažindina su mokyklos ugdymo proceso planais (ko, kaip ir kiek mokiniai mokysis, kokia bus užklasinė veikla). Lygis 3,0
Dėstydami medžiagą pamokoje mokytojai sieja ją su šiandieninėmis aktualijomis, gyvenamąja aplinka. Lygis 2,8
Veikla pamokose organizuojama atsižvelgiant į mokinių gabumus, t.y. darbas diferencijuojamas. Lygis 2,7
Atlikdami namų darbų užduotis, mokiniai naudojasi papildomais informacijos šaltiniais (internetu, biblioteka, žodynais, žemėlapiais, konsultuojasi su atitinkamos srities specialistais). Lygis 3,3
Vertindami mokinių veiklą pamokoje, atliktas užduotis mokytojai atsižvelgia į gebėjimus bei daromą pažangą. Lygis 2,8
Mokytojai įtraukdami mokinius į popamokinę (projektinę) veiklą atsižvelgia į jų poreikius, interesus. Lygis 2,9
Mokytojai informuoja mokinių tėvus apie tai, kaip jiems sekasi mokykloje. Lygis 2,8
2. Ugdymas ir mokymasis2.3. Mokymo kokybė Veiklos rodiklis 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys atlikus interviu ir apklausas atitinka 3 lygį.
Privalumai: • Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, atsižvelgia į mokinių poreikius, gebėjimus, interesus, stengiasi supažindinti mokinius su mokomojo dalyko ugdymo planais. • Skiriamos tokios namų darbų užduotys, kad mokiniai jas atlikdami gali ir netgi turi naudotis papildomais informacijos šaltiniais. • Planuojant popamokinę ir projektinę veiklą apgalvojamos jos sąsajos su praktine nauda mokiniams, tai leidžia atsiskleisti jų individualiems gebėjimams, plečia akiratį, ugdo asmenybę, suteikia galimybę planuoti savo karjerą.
Trūkumai: • Ne visada organizuojant veiklą pamokose darbas individualizuojamas, tai yra atsižvelgiama į mokinių poreikius ir interesus, bei diferencijuojamas, tai yra atsižvelgiama į gabumus. • Ne visada integruotų pamokų metu sudaromos tinkamos sąlygos panaudoti skirtingų sričių teorijos žinias ir jas taikyti praktiškai. • Pateikiamos namų darbų užduotys ne visada siejamos su praktinėmis žinių taikymo galimybėmis.
Išvada: • Mokytojų parengti ugdymo planai tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo veiklai, nors juose ir atsižvelgiama į mokinių gebėjimus, poreikius bei interesus, ne visada įgyvendinami organizuojant veiklą pamokose ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose.
Pastaba: • Mokiniams turėtų būti pristatomos ir išaiškinamos ugdymo procese vartojamos sąvokos, pavyzdžiui: diferencijavimas, individualizavimas, integravimas, kompetencija ir kitos, jie turėtų būti skatinami jas vartoti kalbėdami apie savo mokymosi veiklą.
Rekomendacijos: • Daugiausia dėmesio turėtų būti skirta praktinės veiklos organizavimui pamokose, siekiant, kad pateikiamos užduotys ne tik atitiktų mokinių gebėjimus, poreikius, interesus, bet ir skatintų juos panaudoti turimas žinias praktiškai, tai yra ugdyti kompetencijas. • Skatinti mokinus dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, kad jie galėtų patenkinti ne tik savo poreikius bei interesus, bet ir taikyti pamokose įgytas teorines žinias praktiškai. • Akcijos „Kolega - kolegai“ metu dalintis patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti šias rekomendacijas. • 2011 m. gruodžio mėn. organizuoti metodinę konferenciją, kurioje įvairių mokomųjų dalykų mokytojai pasidalintų savo praktine patirtimi įgyvendinant metodines rekomendacijas.
