TELŠIŲ SPECIALIOJI MOKYKLA MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

1. 2012-2013 m. m. TELŠIŲ SPECIALIOJI MOKYKLAMOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

2. Sritis: 2. Ugdymas ir mokymasis • Tema: 2.3. Mokymo kokybė • Veiklos rodikliai: 2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai, 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys, 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas, 2.3.4. Išmokimo stebėjimas, 2.3.5. Namų darbai.

3. Sritis: 2. Ugdymas ir mokymasis • Tema: 2.4. Mokymosi kokybė • Veiklos rodikliai: 2.4.1. Mokymosi motyvacija, 2.4.2. Mokėjimas mokytis, 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujat.

4. Sritis: 2. Ugdymas ir mokymasis • Tema: 2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas • Veiklos rodikliai: 2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas, 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas.

5. Sritis: 2. Ugdymas ir mokymasis • Tema: 2.6. Vertinimas ugdant • Veiklos rodikliai: 2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas, 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas, 2.6.3. Vertinimas kaip informavimas.

6. Apklausoje dalyvavo 12 mokytojų, 15 moksleivių, 13 moksleivių tėvų.

7. Dauguma mokytojų skiria pakankamai dėmesio mokinių mokymosi poreikiams, juos tiria, taiko įvairius mokymo stilius (klausymas, kalbėjimas, teksto analizė, vaizdinės priemonės ir kt.). Kasmet sistemingai tiriami mokinių poreikiai, o gauti rezultatai analizuojami mokytojų tarybos posėdyje. Užtikrinamas mokymosi programos tęstinumas ir perimamumas.

8. Ugdomosios veiklos formas mokytojai tinkamai pritaiko mokinių mokymosi motyvams skatinti ir jų aktyvumui palaikyti. Derina individualų, grupių ir visos klasės mokymąsi. Pagal anketų duomenis 100 % mokytojų ugdymo procese glaudžiai bendradarbiauja vienas su kitu. • Mokymo(si) uždaviniai formuluojami atsižvelgiant į mokinių socialinę aplinką ir poreikius – veikia būreliai mokiniams, mokykloje dirba socialinis pedagogas bei psichologas.

9. Dauguma mokytojų ugdymo turinį parenka pagal mokinių poreikius, gabumus bei interesus. Visi mokytojai (100 %) pritaiko bendrąsias programas konkrečių klasių poreikiams. • Dauguma mokinių teorines žinias taiko praktiškai atlikdami konkrečias užduotis, vykdydami projektus, dalyvaudami popamokinėje veikloje.

10. Pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui remiamasi jau turimomis jo žiniomis ir patirtimi: mokiniams duodama daugiau praktinių darbų, jie dalijasi turima patirtimi vienas su kitu. Visi apklausoje dalyvavę mokytojai atsakė, kad efektyviai išnaudoja pamokos laiką: yra punktualūs, nešvaisto laiko nereikalingiems dalykams, pamokos metu visuomet žino, ką mokiniai veikia.

11. Didžioji dalis mokytojų informuoja mokinius apie pamokos tikslą ir uždavinius, renkasi veiklos būdus. Mokiniai supranta mokytojo aiškinimą, demonstravimą ir nurodymus, geba savarankiškai atlikti užduotis. • Mokytojai padeda mokytis ir kuria pasitikėjimą kalbėdami, diskutuodami, vaizdžiai aiškindami bei naudodami papildomas priemones.

12. Dauguma mokytojų tinkamai patikrina, kiek mokiniai supranta ir ką išmoko. Mokytojai yra atidūs kiekvienam mokiniui. Nuolat grįžtama prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų. • Mokytojai tikslingai skiria namų darbus, sieja juos su darbu klasėje, individualizuoja užduotis. Namų darbų apimtys atitinka mokinių gebėjimus. Paskirti namų darbai ne visada patikrinami ir vertinami tik kartais.

13. Tik dalis mokinių nori mokytis – yra aktyvūs per pamokas, atsakinėja, dalyvauja aiškinantis naują temą. Kitiems trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, reikia mokytojo paraginimo, į darbą pamokoje įsitraukia tik mokytojo paskatinti, jiems reikia papildomų motyvų (patikrinimų, pažymių). • Motyvai mokytis pakankamai stiprinami – rengiami projektai, organizuojama popamokinė veikla, kur mokiniai galėtų išbandyti savo jėgas, patirti sėkmę, pritaikyti žinias. • Daliai mokinių trūksta atsakomybės mokantis: praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, kartais vėluoja, dažnai neatlieka namų darbų, ne visada dirba klasėje.

14. Visi mokytojai ugdo savarankiškumo įgūdžius, leidžia mokiniams dirbti savarankiškai, tačiau tik dalis mokinių geba savarankiškai atlikti užduotis: pasirinkti atlikimo būdą, formą, gali susirasti reikiamos informacijos ir ja pasinaudoti, o kitiems reikia mokytojo pagalbos, tiesioginių nurodymų, kur ieškoti. Dalis mokinių gali nurodyti papildomų informacijos šaltinių.

15. Mažiau nei pusė mokinių geba tinkamai įvertinti savo mokymąsi bei rezultatus, žino savo mokymosi sunkumus, bet nesugeba jų spręsti savarankiškai. Tik dalis mokinių gali pritaikyti įgytas žinias per to paties (ar kito) dalyko pamokas. Mokiniams reikia nuolatinės mokytojo pagalbos, rekomendacijų. Mažiau nei pusė mokinių gali atlikti paskirtas užduotis be mokytojo pagalbos. • Mokykloje dirba dvi mokytojo padėjėjos.

16. Dauguma mokytojų per savo dalyko pamokas skatina mokinius savarankiškai atlikti užduotis, juos vertina už sprendimo originalumą, gebėjimą teisingai ir greitai išspręsti problemas naudojantis savo žiniomis; sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo veiklą. • Per pamokas mokytojai skiria mažai užduočių, kurių metu mokiniai turėtų aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, nes mažiau nei pusė mokinių klasėje geba ir noriai dirba įvairios sudėties ir dydžio grupėse. Keletas gabesniųjų mokinių linkę padėti silpniau besimokantiems, bet šie nesikreipia pagalbos.

17. Beveik visi mokytojai mokymo veiklą, turinį, tempą parenka pagal mokinių grupės poreikius, gebėjimus : naudojamos skirtingos mokymo priemonės (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, dalomoji medžiaga), taikomi skirtingi atsiskaitymo būdai (žodžiu ir raštu, testai, kūrybinės užduotys ir kt.). • Beveik per visas pamokas veikla sistemingai diferencijuojama ir individualizuojama, mokinių darbas stebimas, vertinamas sistemingai. Visi (100 %) mokytojai parengia papildomas užduotis gabesniems mokiniams, kurie greitai atlieka nurodytas užduotis.

18. Mokykloje taikomas formalusis ir neformalusis mokinių vertinimas. Mokytojai stebi mokinius: kaip jiems sekasi siekti mokymosi tikslų, kokių sunkumų patiria ir kaip juos įveikia. Kaupiami mokinių darbai, kurie nuolat analizuojami. • Mokiniai mokomi įsivertinti savo pasiekimus, galimybes, nusakyti savo mokymosi sunkumus, bet tai padaryti jie geba tik iš dalies. Vertinant surinkta informacija naudojama ugdymui planuoti bei koreguoti, pritaikyti kiekvienam ugdytiniui pagal asmeninius gebėjimus bei poreikius.

19. Mokytojai informuoja mokinius apie jų rezultatus ir aptaria pasiekimus bei daromą pažangą, per pamoką derina formaliojo ir neformaliojo vertinimo metodus. • Mokiniai nuolat ir įvairiais būdais skatinami, ypač pabrėžiama jų sėkmė. Per pamokas mokiniai dažnai pagiriami, paskatinami tiek žodžiu, tiek raštu, nurodoma, kaip padaryti geriau.

20. Formalusis vertinimas yra tikslingas ir planuojamas iš anksto. Vertinimo kriterijai suformuluojami aiškiai ir suprantamai. Išmokimo tikrinimo formos yra veiksmingos ir priimtinos daugumai mokinių, laikomasi mokyklos vertinimo tvarkos susitarimų. • Pabrėžiama ir fiksuojama kiekvieno mokinio asmeninė pažanga: mokykloje yra sukurta ir naudojama savita mokinių asmeninės pažangos fiksavimo sistema (darbų aplankai, pasiekimų analizė ir aprašai).

21. Mokykloje aptarta tėvų informavimo apie vaiko sėkmę mokantis tvarka (tikslai, būdai, formos, dažnumas). Tėvams gerai paaiškinta jų informavimo tvarka. Tėvai (globėjai) informuojami (raštu ir žodžiu) apie jų vaikų pažangą bei elgesį. Informacija pateikiama įvairiais tėvams patogiais būdais. • Pateikiama informacija yra objektyvi ir kokybiška, tačiau ne visus tėvus (globėjus) skatina aktyviai ir noriai bendradarbiauti su mokykla.

25. Mokytojai orientuojasi į aktyvią mokinių veiklą: mokiniai skatinami klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti...

29. Vertinimo šaltiniai: klausimynai mokytojams, mokiniams, tėvams,metiniai planai (dalyko, pamokų), mokytojų savęs vertinimas, pamokų stebėjimas, pokalbiai su mokiniais ir mokytojais, metodinės grupės narių diskusijos, mokinių sąsiuviniai, klasių vadovų planai. • Vertinimo metodai: dokumentų analizė, apklausa, anketavimas, pokalbis, stebėjimas, savianalizė. • Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė: V. Novikienė, V. Liekienė, L. Janušaitė, D. Vėlavičienė.