1 / 37

Gyvenimo kokybės matavimo problematika kaip teisumo sveikatos santykiuose sprendimo būdas Mykolo Romerio universitetas

Gyvenimo kokybės matavimo problematika kaip teisumo sveikatos santykiuose sprendimo būdas Mykolo Romerio universitetas prof. hab. d r. Ona Gra žina Rakauskienė Konferencija “Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos” Vilnius 2013. Pasaulyje taikomi gyvenimo kokybės vertinimo metodai.

gotzon
Download Presentation

Gyvenimo kokybės matavimo problematika kaip teisumo sveikatos santykiuose sprendimo būdas Mykolo Romerio universitetas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Gyvenimo kokybės matavimo problematika kaip teisumo sveikatos santykiuose sprendimo būdas Mykolo Romerio universitetas prof.hab. dr. OnaGražina Rakauskienė Konferencija “Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos” Vilnius 2013 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  2. Pasaulyje taikomi gyvenimo kokybės vertinimo metodai Bendrojinacionalinėlaimė / bendrasis vidaus laimingumas(GrossNationalHappiness)–Butano karaliausJigmeSingyeWangchuck idėja (1972 m.) Pasitenkinimas gyvenimu / Laimės indeksas –I, II ir IIIEuropos gyvenimo kokybės tyrimai (2003, 2007, 2011 m.) Ekonominės ir socialinės pažangos matavimai –N. Sarkozy iniciatyva:J. Stiglitz, A. Sen, J.P. Fitoussi Laimingo gyvenimo metai –R. Veenhoveno apibendrintas pasitenkinimo gyvenimu rodiklis Gyvenimo kokybės vertinimas –Moriso indeksas (1970 m.), Ferrans ir Powers gyvenimo kokybės indeksas (1984 m.),Calverto-Hendersono gyvenimo kokybės vertinimo metodika (2000 m.), „TheEconomist“ ir „InternationalLiving“ (2010 m.)gyvenimokokybės indeksai Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  3. Gyvenimo kokybė vertinama dviem būdais: • pagal tam tikrus objektyvius kriterijus (visuomenės sveikata, aplinkos kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, būsto, vartojamų maisto produktų kokybė ir t.t.); • pagalsubjektyvią nuomonę. Gyvenimo kokybė apibrėžiama ir kaip subjektyvus kiekvieno žmogaus gyvenimo vertinimo matas, apimantis fizinę ir psichinę sveikatą, socialinius ir dvasinius veiksnius, nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  4. II Europos gyvenimo kokybės tyrimas: pasitenkinimo gyvenimu ir laimės rodikliai Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  5. Gyvenimo kokybės koncepcija • Gyvenimo kokybė – tai sąvoka, kuri atspindi demografinių ir sveikatos bei sveikos aplinkos, materialinių, kultūros ir dvasinių poreikių patenkinimo laipsnį, kuris matuojamas makrolygiu (visos šalies mastu) ir mikrolygiu (atskiro žmogaus požiūriu) • Pabrėžiame, kad tiriant gyventojų gyvenimo kokybę būtina atsižvelgti į žmogaus poreikį patenkinti savo kūrybinius sugebėjimus, realizuoti savo potencialą, išreikšti save • Norime akcentuoti ir mūsų gyvenimo kokybės suvokimą, kuris skiriasi nuo plačiai paplitusio vartotojiško suvokimo, besiremiančio žmogaus kaip universalaus vartotojo modeliu. Žmogus yra ne tik prekių ir paslaugų vartotojas, bet ir kūrėjas, ir ne tik tų pačių prekių ir paslaugų, bet ir savo gyvenimo ir savo asmenybės kūrėjas. • Siūlome sisteminę gyvenimo kokybės sampratą. Gyventojų gyvenimo kokybė – tai integruota sąvoka, visapusiškai apibūdinanti sveikatos-ekologinę, ekonominę-materialinę ir moralinę-dvasinę visuomenės būklę. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  6. GYVENIMO KOKYBĖS SISTEMINĖ SAMPRATA Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  7. Kurie iš šių veiksnių gyvenime Jums yra svarbiausi? Vaidos Servetkienės Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  8. Kurie iš šių veiksnių gyvenime Jums yra svarbiausi?(Vaidos Servetkienės Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai) 2011 m.; N = 1002 Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  9. LIETUVOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS RAIDA IR BENDROSIOS TENDENCIJOS 1990-2012 m. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  10. Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Sokratas • Visuomenės sveikatos būklę sąlygojantys veiksniai • Sveikosgyvensenosindeksas: • Gyventojųfizinisaktyvumas (proc.) (per praėjusiąsavaitęfiziškaiaktyvių proc.) • Kasdienrūkančių (vyresniųnei 15 m.) gyventojųdalis proc. • Alkoholiniųgėrimųsuvartojimas, tenkantis 1 gyventojui, litrais, absoliutaus (100 %) alkoholio • Šviežiųdaržovių ir vaisiųvartojimas ( per dieną arba kg per metus) • Gyventojų, turinčių viršsvorį, procentas (kurių kūno masės indeksas (KMI) 30 ir daugiau) • Sveikatosapsaugoslygio indeksas: • Sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios 1 gyv. (EUR PPPs) • Gydytojų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų • 1 tūkst. gyventojų tenka lovų ligoninėse • Apsirūpinimas medicinine diagnostine įranga (magnetinio rezonanso aparatų ir kompiuterinių tomografų skaičius, tenkantis 1 mln. gyv.) • Gyventojų proc., kuriemsesantporeikiui, nesuteiktosmedicininėspaslaugos (neatliktastyrimasargydymas) Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  11. Sveikos gyvensenos indeksas Indeksai paskaičiuoti pagal Eurostat duomenimis, 2012. Sveikatos apsaugos lygio indeksas Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  12. Subjektyvus ir objektyvus visuomenės sveikatos būklės vertinimas Objektyvus visuomenės sveikatos būklės indeksas paskaičiuotas remiantis Eurostat duomenimis,2012. Subjektyvus – pagal ES šalių gyventojų apklausų duomenis. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  13. Materialinės gerovės vertinimas (1) Ekonominių sąlygų indeksas: Nedarbo lygis, proc. Užimtumas, proc. Vidutinės metinės infliacijos lygis (proc.) Valstybės skola proc. nuo BVP Mokesčių našta šalyje Easyofdoingbusiness reitingas (Palankių verslo sąlygų indeksas) Gyvenimolygioindeksas BVP, tenkančio 1 gyventojui, išreikšto PGS, realiosapimtiesindeksai (ES 27 = 100) Gyventojų ties skurdoriba ir socialineatskirtimi proc. nuovisųgyventojų Minimalaus ir VMDU santykis Minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų proc. nuo visų dirbančių Vidutinės senatvės pensijos ir VMDU santykis Būsto įperkamumas (kiek m² gali įsigyti 1 asm. už 12 mėn. DU) Vidutinės išlaidos maisto produktams (proc. nuo visų vartojimo išlaidų) Vartojimo išlaidų dalis (proc.), tenkanti būstui, komunalinėms paslaugoms Gyventojų santaupos, tenkančios 1 gyv. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  14. Ekonominių sąlygų indeksas 2011 m. Ekonominių sąlygų indeksas 2008 m. Indeksai paskaičiuoti pagal Eurostat duomenimis, 2012. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  15. Materialinės gerovės vertinimas (2) Gyvenimosąlygųindeksas Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² Gyventojų apsirūpinimas patogumais būstuose (gyventojų dalis, savo namuose neturinti dušo ar vonios) Dalis vidutinių pajamų grupės namų ūkių, gyvenančių perpildytuose būstuose Individualiųlengvųjųautomobilųskaičius/ 1000 gyv. Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais / 1000 gyv. Gyventojųapsirūpininmasmobiliaisistelefonais / 1000 gyv. Diferenciacijosindeksas Nelygybės (Džini) koeficientas Pajamųdiferenciacija (tarp I ir V kvintilių) Suminė (bendra) vartojimodiferenciacija (tarp I ir V kvintiliųarba I ir X decilių) Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  16. Gyvenimo sąlygos:gyvenamasis plotas, tenkantis 1 gyventojui (kv.m) Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  17. Gyvenimo sąlygos: individualių lengvųjų automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  18. Informacinių technologijų naudojimasNamų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį, interneto prieigą (proc.) Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas, 2012. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  19. Diferenciacijos indeksas:Lietuva – ES lyderė pagal socialinę ir pajamų nelygybę Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  20. Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų diferenciacijos koeficientai(pagal decilines grupes) Paskaičiuota pagal Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis, 2010. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  21. Subjektyvus materialinės gerovės vertinimasKaip vertinate šiandieninę savo šeimos materialinę padėtį? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  22. Ar jaučiatės socialiai saugus (-i) (vertinti socialinį saugumą, pvz. netekus darbo, susirgus ir pan.)? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  23. Prašome įsivaizduoti socialinio statuso dešimties pakopų laiptus. Ant kokio laiptelio, Jūsų nuomone, Jūs stovite? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  24. Subjektyvus emocinės būklės vertinimasAr šiuo metu esate patenkintas (-a) savo dvasine būkle? (ar jaučiate dvasinę ramybę, gyvenimo pilnatvę? Ar nekankina nuolatinė depresija, psichologinė įtampa, stresas?) Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  25. Indeksas visuomenės moralės ir dvasinės bei fizinės sveikatos būsenai matuoti Autorės siūlo dorovės(dvasinės ir fizinės sveikatos) indekso vertinimo metodiką Lietuvoje. Indeksas apima: • demografinius parametrus, tokius kaip emigracijos srautai, natūraligyventojų kaita; • dvasinės ir fizinės sveikatos rodiklius: savižudybių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, alkoholinių gėrimų ir psichotropiniųmedžiagų vartojimą, mirties atvejų nuo apsinuodijimo alkoholiuskaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų; • socialinę ir kriminogeninę padėtį: tėvų globos netekusių vaikų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, baudžiamųjų nusižengimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų; • piliečių aktyvumą ir demokratijos kokybę šalyje: piliečių aktyvumąrinkimuose, pasitikėjimą valdžios institucijomis, korupcijos suvokimo indeksą. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  26. Ideali visuomenės būklė, kurią pasiekti būtų sunku netgi labai pažangiaipasaulio valstybei, vertinama 1000 balų. Lietuvos visuomenės dorovėsindeksas pastaruosius metus (įstojus į ES) balansuoja ties 290–370 balų,o tai sudaro tik apie 1/3 idealios būklės. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  27. Realaus BVP pokytis (proc.) ir visuomenės dvasinės ir fizinės sveikatosindeksas (balais) Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  28. Demografiniai rodikliai: natūralus gyventojų prieaugis, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  29. Migracijos iš Lietuvos / į Lietuvą pokyčiai (1 tūkst. gyventojų) Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  30. Mirčių dėl išorinių priežasčių struktūra Lietuvoje 2011 m. Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas, 2012. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  31. Vyrų savižudybių skaičius 100 000 gyventojų Šaltinis:Atlas of health in Europe, 2008. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  32. Visuomenės pasitikėjimas Seimu 1998-2012 m. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  33. Kultūros rodikliai: apsilankymai spektakliuose, koncertuose, tūkst.(vidutiniškai per parą) Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  34. Kultūros vietų lankymas (gyventojų dalis, lankiusi kultūros vietas daugiau nei 7 kartus per paskutinius 12 mėn.) Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032) Šaltinis: Eurostat, 2006.

  35. Kuo labiausiai nepatenkinti Lietuvos gyventojai? (Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai) 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  36. Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė per pastaruosius 20 metų?Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

  37. Širdingai dėkoju už dėmesį Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-032)

More Related