Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pramoninės nuosavybės apsaugos galimybių žinomumo

1. Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pramoninės nuosavybės apsaugos galimybių žinomumo Užsakovas: Vykdytojas: Kovas, 2009

2. metodologija

3. Tyrimo metodologija • Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2009 metų kovo 4 –kovo 13 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. • Tyrimo tikslas • Nustatyti gyventojų informuotumą apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes. • Tyrimo metodas • Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. • Tyrimo lokacija • Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. • Tikslinė grupė • Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. • Tyrimo imtis • Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. • Atranka • Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. • Duomenų analizė • Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. • Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus). 3

4. Statistinė paklaida • Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1006 respondentų gavome, kad 37,4% apklaustųjų nurodė, kad yra girdėję apie išradimų, prekinių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybes, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 34,3 ir 40,5 proc.  • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • % % % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 4050 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

5. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos Lytis Pagrindinis užsiėmimas Amžius Išsimokslinimas Šeiminė padėtis Pajamos, vidutiniškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį Gyvenamoji vieta 5 5

6. tyrimo rezultatai

7. Išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybių žinomumas (%) Ar žinote/ esate girdėję apie išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybes? 2007 m. 2008 m. 2009 m. N=1002 N=1004 N=1006 Žinantys išradimų, prekių ženklų ir dizaino apsaugos galimybes dažniau teigė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų atstovai, miestų gyventojai. Nesantys apie tai girdėję – asmenys virš 55 metų amžiaus, turintys žemiausią išsimokslinimą, kaimo vietovių gyventojai.

8. Polinkis registruoti išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą norint juos apsaugoti (%) Ar registruotumėte išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą norėdami juos apsaugoti? 2007 m. 2008 m. 2009 m. N=1006 N=1004 N=1002 Teigiamą nuostatą dėl išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino registravimo dažniau išreiškė vyrai, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, vidutinių ir didesnių pajamų atstovai. Neigiamą – respondentai, turintys žemiausią išsimokslinimą.

9. Kreipimosi užregistruoti savo išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą siekiant įgyti jų apsaugą vietos (%) Jei tektų registruoti savo išradimus, prekių ženklus ir pramoninį dizainą siekiant įgyti jų apsaugą, į kur kreiptumėtės? 2009 m. 2007 m. 2008 m. N=1004 N=1002 N=1006 Valstybinis patentų biuras buvo dažniau įvardintas 18-55m. amžiaus respondentų, aukščiausio išsimokslinimo atstovų, turinčių didesnes nei 500 Lt pajamas, didmiesčių gyventojų. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarnybą dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir miestų gyventojai.

10. Mokymų programų apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų apsaugą poreikis(%) Ar pageidautumėte, jog švietimo įstaigose Lietuvoje būtų nustatytos mokymo apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų apsaugą programos? 2009 m. 2008 m. 2007 m. N=1002 N=1004 N=1006 Teigiamą nuostatą dėl mokymo programų apie išradimų, prekių ženklų ar dizainų apsaugą nustatymo švietimo įstaigose Lietuvoje dažniau išsakė mažesnių miestų gyventojai.

11. Išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinės apsaugos įsigijimo Europoje galimybės žinomumas (%) Ar žinote/ esate girdėję, jog išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinę apsaugą galima įgyti ir visoje Europoje? 2009 m. 2008 m. 2007 m. N=1002 N=1004 N=1006 Žinantys šią galimybę dažniau nurodė vyrai, respondentai, turintys aukštesnį išsimokslinimą, didesnių pajamų atstovai, mažesnių miestų gyventojai. Nesantys apie tai girdėję – vyriausio amžiaus (virš 55 metų) respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai ir kaimo vietovių gyventojai.

12. apibendrinimas

13. Apibendrinimas • Išradimų, prekių ženklų ir pramoninio dizaino apsaugos galimybių žinomumo lygmuo išlieka panašus kaip ir ankstesniais tyrimų metais (2009m. 16 proc., 2008m. 11 proc.), tačiau gyventojų žinios bei nuostatos kiek labiau “poliarizuojasi” - kiek didesnis procentas apklaustųjų išreiškė aiškiai pozityvias arba negatyvias/ indiferentiškas nuostatas aptariama tema. • Vis daugiau gyventojų išreiškia teigiamą poziciją dėl išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų norint juos apsaugoti registravimo (2009m. 31 proc., 2008m. 26 proc.). • Jei tektų registruoti savo išradimus, prekių ženklus ar pramoninį dizainą, dažniausiai būtų kreipiamasi į Valstybinį patentų biurą (2009m. 44 proc.). Pastebima sumažėjusi gyventojų dalis, nurodžiusi, jog tokiu atveju kreiptųsi į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą (2009m. 28 proc., 2008m. 31 proc.). Trečią vietą apylygiai dalijasi VĮ “Registrų centras” (8 proc.) bei patentiniai patikėtiniai (7 proc.) • Analogiškos nuostatos pastebimos ir mokymų programų apie išradimų, prekių ženklų ir dizainų apsaugą nustatymo Lietuvos švietimo įstaigose vertinime: pastebimas tiek ūgtelėjęs pritarimas tokioms mokymo programoms (2009m. 15 proc., 2008m. 12 proc.), tiek šiam pasiūlymui nepritarančiųjų dalies didėjimas (2009m. 17 proc., 2008m. 13 proc.). • Poliarizacija pastebima ir vertinant išradimų, prekių ženklų ar pramoninių dizainų teisinės apsaugos įgijimo Europoje galimybių žinomumą: ūgtelėjo tiek gerai tokiais galimybes žinančių (nuo 8 proc. 2008 m. iki 13 proc. 2009) tiek nieko apie tai negirdėjusių (2009m. 46 proc., 2008 m. 43 proc.) procentas.

14. ačiū