Kokybės valdymo sistema

1. Kokybės valdymo sistema Pagal ISO 9000

2. Kokybės valdymo sistema • Organizacija turi užtikrinti, kad produktas, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų, būtų identifikuotas ir valdomas, siekiant užkirsti kelią nenumatytam jo panaudojimui ar pristatymui • ISO 9001 standarte numatyta eilė reikalavimų, kuriuos taikanti įmonė atitiks reikalavimus tiekti gaminius, kurie tenkins vartotojo reikalavimus.

3. Kokybės valdymo sistema • Organizacija turi nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą, taikydama kokybės politiką ir tikslus, audito rezultatus, duomenų analizę, korekcinius bei prevencinius veiksmus ir vadovybinę vertinamąją analizę. • Organizacija turi atlikti veiksmus, kad būtų pašalintos neatitikčių priežastys, siekiant išvengti jų atsiradimo ir pasikartojimo. • Prevenciniai veiksmai turi atitikti galimos problemos pasekmes.

4. Dėmesys vartotojui Vadovavimas Nuolatinis gerinimas Valdymas Procesas Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėjais Žmonių įjungimas Sistema Faktai KOKYBĖS VALDYMAS

5. Kokybės valdymas • ISO 9000 standarte kokybės valdymas apibrėžiamas kaip koordinuota įmonės veikla siekiant kokybės užtikrinimo. Tai yra kokybės planavimas, kokybės kontrolė, kokybės gerinimas ir kokybės užtikrinimas. • Pagrindiniai kokybės valdymo principai yra nusakomi kaip taisyklės, kurių turi laikytis įmonė, siekdama gerinti veiklą, atsižvelgdama į vartotojų reikalavimus bei kitas suinteresuotas grupes

6. Kokybės planavimas • ISO 9000 standarte kokybės planavimas apibrėžiamas kaip kokybės valdymas, koncentruotas į kokybės tikslus ir nustatantis reikiamus procesus bei resursus, kad šie tikslai būtų įgyvendinti. • Juran kokybės planavimo apibrėžimą papildė: „Kokybės planavimas – tai kokybės tikslų įgyvendinimo veikla vystant gaminius ir procesus, kad šie tikslai būtų įgyvendinti”. Juran pateiktame kokybės planavimo apibrėžime gaminiai ir procesai neatsiejami – reikiamos gaminio savybės užtikrinamos naudojant tam tikrus procesus.

7. Kokybės planavimo lygiai • Strateginis planavimas susijęs su ilgalaikiais įmonės tikslais – tai įmonės vizija bei jos įgyvendinimo vertė bei priemonės tiems tikslams pasiekti. • Operatyvinis kokybės planavimas susijęs su gaminiu – kokie tikslai keliami tam gaminiui ir priemonės jiems įgyvendinti.

8. Kokybės planavimo veiksmų seka: • Nustatyti tikslus ( ko norime pasiekti). • Nustatyti, kam šie tikslai turės įtakos (vartotojams ar kitiems tarpininkams). • Nustatyti vartotojų ar užsakovų reikmes, susijusias su tikslais ir joms teikti prioritetą. • Vystyti gaminius ar paslaugas, turinčias savybes, kurios atitinka vartotojų reikalavimus. • Vystyti procesus, įgalinančius sukurti bei įgyvendinti reikiamas gaminio savybes. • Užtikrinti proceso kontrolę

9. Kokybės kontrolė • ISO 9000 standarte kokybės kontrolė apibrėžiama kaip kokybės valdymo dalis, kuri užtikrina reikalavimų įgyvendinimą. Kontrolė užkerta kelią netinkamiems pasikeitimams, kurie gali atsirasti konstruojant bei gaminant gaminius. Kai procesas kontroliuojamas, galima iš anksto numatyti neatitikimus ir laiku juos pašalinti.

11. Reikalavimai Atitinka? Gaminys Planas Atlikimas Patikrinimas Korekciniai veiksmai Taisymas Bendras kokybės kontrolės modelis

12. Kokybės kontrolė • Kokybės kontrolė dažnai naudojama po pagaminimo – tai yra gaminys tikrinamas ir nustatoma, ar jo kokybė yra tinkama. • Jei kokybė neatitinka reikalavimų, gaminys koreguojamas. • Žymiai efektyvesnė yra kokybės kontrolė viso proceso metu – nuo gaminio konstravimo pradžios iki pat jam patenkant pas vartotoją

13. Matavimai • Be matavimų mes apie gaminio kokybę galėtume spręsti labai paviršutiniškai. Nematuodami, mes netgi negalėtume keisti proceso, kadangi nežinotume, ar keičiame į geresnę ar į blogesnę pusę. • Kai matuojamos abstrakčios gaminio charakteristikos – kokybė, saugumas, patikimumas – jos turi būti paverstos į matus ar dydžius, kuriuos galima išmatuoti.

14. Norėdami kažką išmatuoti, mes turime turėti: • Daviklius (matavimus gali atlikti žmogus ar prietaisas). • Keitiklį, jei matuoja ne žmogus (prietaisas, kuris daviklio signalą paverčia žmogui suprantamu signalu). • Siųstuvus, perduodančius signalą gavėjui, kuris jį analizuos.

15. Tikslumas ir preciziškumas • Daviklis turi būti tikslus, preciziškas, patikimas ir ekonomiškas. • Sąvokos tikslumas ir preciziškumas dažnai naudojamos kaip sinonimai, tačiau jos apibrėžia skirtingas koncepcijas. • Tikslumas yra skirtumas tarp matavimo serijų vidutinių reikšmių ir tikrosios reikšmės. • Preciziškumas yra nukrypimų nuo vidutinės reikšmės imtis

16. X X X X X X X X X X X X Tikroji reikšmė Tikroji reikšmė X X X X X X X - - Tikslu, bet nepreciziška Preciziška, bet netikslu Tikslumas ir preciziškumas

17. Kalibravimas ir patikrinimas • Turi būti užtikrinamas tiek tikslumas, tiek preciziškumas, nes skirtumas tarp šių parametrų gali sąlygoti klaidas, kurios bus nuostolingos. • Užtikrinant tikslumą ir matavimo prietaisų integralumą (vientisumą) naudojamos dvi sistemos: kalibravimo ir patikrinimo. • Kalibravimo sistema nustato matavimų tikslumą, o patikrinimo sistema nustato prietaisų integralumą.

18. Matavimo procesai turi būti statistiškai kontroliuojami. • Matavimai, atlikti kalibruotais prietaisais, yra tikslūs, įvertinant nukrypimus, kurie egzistuoja kiekvienoje matavimo sistemoje. • Matavimo procesų nukrypimai atsiranda dėl paklaidų, kartojimų, atkuriamumo, stabilumo ir linijiškumo.

19. Paklaida yra skirtumas tarp nustatyto matavimų vidurkio ir reikiamos reikšmės. • Kartojimai yra matavimų skirtumai, atsirandantys vienam vertintojui naudojant tą patį matavimo prietaisą identiškų to paties gaminio charakteristikų matavimui. • Atkuriamumas yra matavimų vidurkio kitimas, atsirandantis skirtingiems vertintojams naudojant tą patį matavimo prietaisą identiškų to paties gaminio charakteristikų matavimui. • Stabilumas yra bendras matavimų kitimas, gaunamas matavimo sistemoje, kai matuojama viena charakteristika per tam tikrą laiko periodą. • Linijiškumas yra skirtumas tarp paklaidos reikšmių per numatomą matavimo prietaiso eksploatacijos periodą.

20. Norint gauti detales identiškomis charakteristikomis, reikia naudoti statistinę kontrolę tiek matavimo, tiek ir gamybos procese. Užtikrinti matavimo prietaisų tikslumą ir preciziškumą padeda kalibravimas. Jis užtikrina matavimų integralumą

21. Specifinės priežastys: • netinkama žaliava, • netikslus matavimo prietaisas, • susidėvėjęs įrankis, • sergantis darbuotojas arba žmogiškasis veiksnys, • netinkamas mikroklimatas, • nelaimingas atsitikimas, • praleistas etapas

22. Specifinės priežastys • Šios priežastys yra atsitiktinės, jos neveikia ištisai. • Jei atsiranda nenumatyta priežastis, procesas tampa nenuspėjamas. • Šių specifinių arba atsitiktinių veiksnių pašalinimas yra viena iš kokybės kontrolės užduočių. • Stabilus procesas, kai nėra galimybės atsirasti specifinėms priežastims, galinčioms pakenkti gaminio kokybei, yra statistiškai kontroliuojamas. • Žmogus, atsakingas už tam tikrą procesą ar operaciją, turi pašalinti specifines priežastis, kadšios neįtakotų proceso tolimesniuose etapuose

23. Įprastinės priežastys: • netinkama konstrukcija, • darbo aplinka, įranga, • netiksli informacija.

24. Šios kokybės neatitikimo priežastys turi būti pašalintos kontroliuojant procesą. • Kai procesas stabilus, kokybės svyravimas dėl įprastinių priežasčių bus tam tikrose ribose. • Šios ribos nėra specifikacijos ribos, tačiau tai yra natūralaus proceso nepastovumo ribos. • Šios ribos skaičiuojamos ir pažymimos kaip viršutinė ir apatinė kontrolinė riba. • Bet kuri reikšmė už viršutinės ar apatinės kontrolinės ribos parodo, kad procesą reikia koreguoti

25. Procesas nekontroliuojamas (specifinės priežastys) Viršutinė specifikacijos riba UCL Vidurkis LCL Apatinė specifikacijos riba Kontrolinės ribos ir specifikacijos ribos

26. Kokybės kontrolė – tai užtikrinimas, kad matuojamos gaminio charakteristikos, parametrai ar kiti dydžiai bus tarp viršutinės ir apatinės specifikacijos ribų.

27. Kokybės kontrolė gamyboje • Kokybės kontrolė gamybinėje aplinkoje prasideda nuo gaunamų detalių ar medžiagų. • Jei gaunamos medžiagos yra prastos kokybės, galutinis gaminys taip pat nebus kokybiškas. • Gaunamoms detalėms gali būti taikomas atsitiktinis patikrinimas, tačiau tiekėjai turi pateikti dokumentaciją ir statistinius įrodymus, kad jų tiekiami gaminiai atitinka specifikacijas. • Kai tiekėjas ilgą laiką yra tas pats ir užtikrina, kad jų tiekiama produkcija bus kokybiška ir atitinkanti reikalavimus, gautos detalės ar medžiagos gali ir nebūti tikrinamos.

28. Kokybės kontrolė gamyboje • Gamybos metu gali atsirasti nukrypimų, todėl viso proceso metu reikalinga kontrolė. Pavyzdžiui, Hyundai gamykloje naudojami optiniai davikliai, kad būtų užtikrintas siūlių sandarumas ir minimalūs tarpai tarp panelių, automobiliai įleidžiami į aukšto slėgio vandens kamerą, kad patikrinti durelių tarpinių sandarumą. • Kai gamybos ar surinkimo procesas pastoviai tikrinamas, laiku pastebimi nepageidaujami nukrypimai ir procesas iškarto sureguliuojamas ir stabilizuojamas. Jei tikrinimas atliekamas tinkamai, nebelieka būtinybės nepriklausomai tikrinti pagamintą detalę.

29. Kokybės kontrolė gamyboje • Galutinė patikra yra paskutinis gamybos proceso etapas, kai gamintojas gali patvirtinti, kad gaminys atitinka užsakovo reikalavimus. • Jei gaminys pagamintas tinkamai, gamintojas išvengia išorinių nuostolių. • Galutinę patikrą sudaro veikimo tyrimas. Hyundai gamintojai kiekvieną transporto priemonę išbando specialioje trasoje.

30. Kokybės gerinimas • ISO 9000 standarte kokybės gerinimas apibrėžiamas kaip galimybės atitikti kokybės reikalavimus didinimas. • Norint pagerinti proceso efektyvumą ir veiksmingumą, reikia veikti sistemą. • Tai reiškia ne klaidų taisymą, o veiklos gerinimą.

32. Kokybės gerinimas • Kokybės gerinimas yra įprastinių kokybės neatitikimo priežasčių mažinimas, kad gaminys atitiktų standartus. • Jei užtikrinamas proceso stabilumas, nukrypimai atsiranda tik dėl atsitiktinių priežasčių, kurių negalima iš anksto nuspėti ar numatyti. • Nesėkmių tyrimas, pagrindinių priežasčių nustatymas, gali panaikinti įprastines kokybės neatitikimo priežastis ir sumažinti atsitiktines.

33. Kokybės gerinimas • Kokybės gerinimas gali būti užtikrinamas standartų reikalavimų griežtinimu ir tikslesniu, aukštesnio lygio gaminio kūrimu nuo konstravimo iki gamybos, kuris užtikrina vartotojų pasitikėjimą.

34. Kokybės gerinimas • Nauji standartai kuriami pradedant nuo vartotojų reikmių ir lūkesčių analizės, toliau nustatant pasikeitimų bei įvykdymo galimybes. • Šiuo atveju kokybės pagerinimas galėtų būti perprojektuoti gaminius taip, kad patikimumas išaugtų nuo 1 nesėkmės per 5000 valandų iki 1 nesėkmės per 100000 valandų. • Pasikeitimai gali būti paprasti arba kompleksiniai, gali užtekti esamų technologinių išteklių arba gali reikalauti technologinių naujovių įdiegimo.

35. Kokybės gerinimas • Perėjimas nuo kokybės gerinimo prie kokybės kontrolės prasideda kai nustatomas reikiamas kokybės lygis ir užtikrinama, kad gaminiai sieks arba viršys nustatytus kokybės reikalavimus.

36. Kokybės gerinimo veiksmai: • Nustatyti tikslą, kurio reikia pasiekti: nauji gaminiai, naujos technologijos, gamybos efektyvumo didinimas, naujų standartų diegimas. • Nustatyti veiklos kryptis šiems pasikeitimams įgyvendinti. • Atlikti galimybių tyrimą. Jis turėtų parodyti, ar tikslų įgyvendinimas yra įmanomas ir pasiūlyti keletą strategijų arba sprendimų. • Pateikti veiklos gerinimo planą, kuris nurodytų priemones, kurios padės pasiekti tikslus. • Organizuoti resursus plano įgyvendinimui.

37. Kokybės gerinimo veiksmai: • Atlikti tyrimą, analizę ir sudaryti projektą, kuris apibrėžtų galimą sprendimą ir patikimas alternatyvas. • Modeliuoti ir vystyti geriausią sprendimą ir atlikti testus, įrodančius, kad šis atitinka tikslą. • Nustatyti ir pašalinti bet kokį pasipriešinimą standartų pakeitimams. • Įgyvendinti pasikeitimus – įdiegti naujus gaminius į gamybą. • Nustatyti kontrolę, kad būtų užtikrinamas naujas atlikimo lygis.

38. Kokybės užtikrinimas • ISO 9000 standarte kokybės užtikrinimas apibrėžiamas kaip kokybės valdymo dalis, kuri užtikrina, kad kokybės reikalavimai bus įgyvendinti. • Standarte ISO 9001 pateikiami kokybės garantijos pagrindai, skirti vartotojui ir kokybės kontrolės pagrindai, skirti tiekėjui arba gamintojui.

39. Kokybės užtikrinimo siekimas: • Sudaryti dokumentus, aprašančius įmonės kokybės užtikrinimo planus. • Pateikti planą, kuris nurodytų, kaip kokybės užtikrinimas bus pasiektas. • Sutelkti resursus kokybės užtikrinimo plano įgyvendinimui. • Nustatyti ar įmonės siūlomi gaminiai ar paslaugos atitiks charakteristikas, kurių reikalauja vartotojas.

40. Kokybės užtikrinimo siekimas: • Įvertinti operacijas, įmonės gaminius ir paslaugas, kad nustatyti, kur ir kada gali atsirasti rizika kokybės užtikrinimui. • Nustatyti, ar įmonės planuose numatytos tinkamos priemonės nustatytos rizikos kontrolei, pašalinimui ar sumažinimui. • Nustatyti įmonės planų įgyvendinimo mastą ir galimą riziką. • Nustatyti, ar tiekiamas gaminys ar paslauga atitinka numatytas charakteristikas.

41. Kokybės užtikrinimas • Kokybės užtikrinimas turi būti naudojamos strategijos rezultatas, kadangi kokybė užtikrina finansinį pasisekimą. Žema kokybė sąlygoja finansinį nuosmukį. • Kokybės valdymo sistema turi būti sukoncentruota į darbo proceso gerinimą – kokybės užtikrinimą kiekvienoje konstravimo ir gamybos stadijoje. • Kad kokybės valdymo principai būtų įgyvendinami sėkmingai, kokybė turi būti kiekvienos įmonės funkcijos, užtikrinant vartotojo reikmių tenkinimą, strateginis siekis

42. Kiekybinis kokybės vertinimas • Kai kada naudojamas kiekybinis kokybės vertinimas, kitaip vadinamas priimtinu kokybės lygiu. • Šiuo atveju gaminio kokybė apibrėžiama, kaip gaminių, neatitinkančių reikalavimų, kiekis šimtui vienetų. • Jei gaminių partijoje randama daugiau defektų, negu leidžiama, partija gražinama tiekėjui.

43. Kiekybinis kokybės vertinimas • Įmonės, naudojančios šį kokybės vertinimo būdą, vartotojui gali atrodyti nepatikimos, kadangi jos toleruoja nekokybiškos produkcijos gamybą ir jos realizaciją, tuo parodydamos, kad šioje įmonėje gali būti gaminami nekokybiški gaminiai. • Pavyzdžiui, partiją sudaro 3000 gaminių. Jei standartinis priimtinas kokybės lygis yra 1 procentas, vadinasi gamintojas planuoja, kad 30 gaminių bus nekokybiški.

44. Kiekybinis kokybės vertinimas • Kitas pavyzdys gali būti kiekybinis kokybės vertinimas naudojant sigmas. • Sigma yra matavimo priemonė, nustatanti gaminio ar serviso patikimumą. • Kuo didesnė sigma reikšmė, tuo mažesnis defektų skaičius gaminyje. • Six Sigma yra statistika paremta įmonės veiklos kokybės gerinimo programa. Pavadinimas reiškia 3,4 defekto iš 1 000 000 gaminių.

45. Gaminio tinkamumo nustatymas • Jei gaminio ar paslaugos matavimai ir charakteristikos atitinka brėžinio specifikacijas ar tolerancijos ribas, jie laikomi tinkamais. • Jei tolerancijos ribų neatitinka, gaminys laikomas netinkamu. • Skirtumas tarp parametrų ribinio atitikimo ir ribinio neatitikimo reikšmių yra labai nežymus.

46. Žemutinė specifikacijos riba Viršutinė specifikacijos riba Atitinka specifikaciją Neatitinka specifikacijos Neatitinka specifikacijos Specifikacijos atitikimo/neatitikimo dilema

47. Specifikacijos ribų nustatymas • Konstruktoriai dažnai nustato specifikacijos ribas neturėdami pakankamai žinių apie gaminio kūrimo procesą ir jo galimybes. • Konstruktoriai siekia nustatyti kuo glaudesnes tolerancijų ribas, kad apsidraustų nuo gaminių kokybės neatitikimo. • Neteisingas specifikacijų ribų nustatymas gali būti gaminio detalių tarpusavio neatitikimo priežastis – jei viena gaminio detalė yra ties viršutine specifikacijos riba, o kita – ties apatine, jos gali nesusijungti tarpusavyje.

48. Gaminio kokybės užtikrinimas • Jei procesas yra kontroliuojamas, visos detalės gaminamos artimos nominalui ir yra užtikrinama, kad detalės susijungs į galutinį gaminį • Detalių matmenų ir proceso parametrų sklaidos sumažinimo idėja, siekiant, kad jie būtų koncentruoti apie reikiamą reikšmę, priskiriama Taguchi (1986). Jis rašė, kad gaminio kokybė yra minimalūs įmonės nuostoliai, kurie atsiranda gaminiui iškeliavus iš įmonės. • Tarp nuostolių jis įvardija vartotojų sugaištą laiką ir išleistus pinigus, vartotojo nepasitenkinimą gaminiu, garantinio aptarnavimo kainą, remonto kainą, gamtinių išteklių nuostolius, reputacijos praradimą bei rinkos dalies praradimą.

49. Vartotojo reikalavimų atitikimas • Visiškos kokybės užtikrinimo esmė yra vartotojų reikmių tenkinimas, jų norų bei ateities reikalavimų supratimas. • Vartotojų reikalavimai gaminio kokybei tampa vis griežtesni ir skaitlingesni, vartotojai vis labiau netoleruoja prastos gaminio kokybės bei netinkamo aptarnavimo.

50. Vartotojo reikalavimų atitikimas • Daugelyje situacijų vartotojas turi pasirinkimą – jis gali nebeužsakyti gaminių, jei gamintojas neatitiko jo lūkesčių. • Gerai dirbančios įmonės tikslas yra tapti vartotojui pagrindiniu ar net vieninteliu tiekėju, kuriuo vartotojas besąlygiškai pasitiki, kadangi gamintojas užtikrina kokybiško gaminio pateikimą kuo mažesne kaina.