Visuomenės sveikatos studijų kryptyje vykdomų studijų programų situacijos analizė

1. Visuomenės sveikatos studijų kryptyje vykdomų studijų programų situacijos analizė dr. Žymantė Jankauskienė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

2. Studijų programos visuomenės sveikatos kryptyje yra vykdomos: • 4 universitetuose: Vilniaus, Klaipėdos, Kauno medicinos, Lietuvos žemės ūkio; • 2 akademijose: Lietuvos kūno kultūros, Lietuvos veterinarijos; • 4 kolegijose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.

3. Pirmoje (profesinio bakalauro) pakopoje vykdomos studijų programos: • Kosmetologija – VK, KK, KLK, ŠK; • Biomedicininė diagnostika – VK, KK; • Dietologija – VK.

4. Pirmoje (bakalauro) pakopoje vykdomos studijų programos: • Visuomenės sveikata – VU, KMU, KU; • Veterinarinė maisto sauga – LVA; • Sveikata ir fizinis aktyvumas–KKA; • Biosocialinis ūkis ir mityba – LŽŪU.

5. Antroje (magistrantūros) pakopoje vykdomos studijų programos: • Visuomenės sveikata – VU, KMU; • Darnios regioninės sveikatos sistemos – VU; • Visuomenės sveikatos vadyba – KMU; • Veterinarinė maisto sauga – LVA; • Sveikata ir fizinis aktyvumas – LKKA.

6. Apibendrinimas: LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1749 patvirtinus Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, šiuo metu yra rengiamas minėtą vyriausybės nutarimą papildantis studijų šakų sąrašas, kuris gali reikšmingaipakoreguoti visuomenės sveikatos kryptyje vykdomų studijų programų skaičių.

7. Teisės aktai, reglamentuojantys studijas visuomenės sveikatos kryptyje: • Dauguma teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos studijų krypties studijų programų apimtį, sandarą, sudarymo principus, yra bendri koleginėms ir universitetinėms studijoms; • Studijų organizavimo tvarką reglamentuoja atskiros aukštosios mokyklos norminiai dokumentai.

8. SPECIALISTO PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS SPECIALISTO PROFESINĖS KOMPETENCIJOS Studijų programos tikslai Studijų programos tikslai Studijų programos tikslai Studijų programos tikslai Dalykų tikslai Dalykų tikslai Dalykų tikslai Dalykų tikslai Dalyko turinys Dalyko turinys Dalyko turinys Dalyko turinys Koleginių studijų pirmos pakopos profesinio bakalauro studijų programos kūrimo algoritmas

9. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos paskirtis Studijų programos tikslai Studijų programos turinys Dalykų tikslai Dalykų turinys (sandas Visuomenės sveikatos magistro studijų programos paskirtis Dalykų turinys (sandas) Studijų programos tikslai Studijų programos turinys Dalykų tikslai Universitetinių studijų pirmos ir antros pakopų studijų programos kūrimo algoritmas

10. Apibendrinimas • Koleginių studijų programos algoritmo pagrindą sudaro programos ir dalykų tikslai, kurie formuluojami vadovaujantis būsimo specialisto veiklos sritimis ir būtinomis kompetencijomis sėkmingai veikti tose veiklose srityse. Studijų programos tikslai tampriai siejasi su būsimo specialisto profesinėmis kompetencijomis. • Universitetinių studijų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programose kaip pagrindas yra studijų programos paskirtis, iš kurios kyla studijų programos ir dalykų tikslai, įgyvendinami per dalykų (sandų) turinį.

11. Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (1) • Kredito kaip studijų vieneto sandara:universitetinėse studijose kredito kaip studijų apimties matavimo vieneto sandara yra formuojama taip, kad studentas daugiau laiko skiria savarankiškoms studijoms. Tai galima būtų paaiškinti skirtingais studijų programos siekiniais koleginėse ir universitetinėse studijose.

12. Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (2) Studijų programos tikslai : • koleginėse studijose formuluojami vadovaujantis profesinio rengimo standarto keliamais reikalavimais būsimam specialistui, o taip pat įvertinus socialinių dalininkų ir studijų krypties reglamento nuostatas; • universitetinėse studijose krypties reglamento nuostatos derinamos su socialinių dalininkų apklausų rezultatais.

13. Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (3) Studijų dalykų tikslai ir jų turinys: • visose studijų pakopose siekiama teorinių žinių, pažintinių, perkeliamų, praktinių gebėjimų ugdymo. Universitetinėse studijose formuojami mokslo tiriamojo darbo įgūdžiai. Studijų planai: • visose studijų pakopose kuriami vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktuose apibrėžtomis normomis.

14. Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (4) Studijų dalykai: • visose studijų pakopose studijų dalykai klasifikuojami į vienodas dalykų grupes; • esminiai skirtumai susiję su dalykų grupėms skiriamų kreditų skaičiumi; • bendrojo lavinimo dalykai yra numatyti pirmoje studijų pakopoje ir jiems skiriamas panašus kreditų skaičius; • ženkliai skiriasi studijų pagrindų dalykų grupei skiriamų kreditų skaičius. Universitetinių studijų pirmoje pakopoje jiems skirta 30 proc. kreditų daugiau nei koleginių studijų pirmoje pakopoje; • koleginėse studijose specialiosios dalies dalykų kreditų skaičius yra ženkliai didesnis (praktiniam mokymui universitetinių studijų pirmoje pakopoje skiriami 6 proc. kreditų nuo studijų programos apimties, o koleginių studijų pirmoje pakopoje – 25 proc. kreditų nuo studijų programos apimties).

15. Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (5) Studijų metodai: • visose studijų pakopose naudojamų studijų metodų spektras platus, dauguma jų yra aktyvūs. Universitetinių studijų pirmoje ir antroje pakopose išskiriamas mokslo tiriamasis darbas. Studijų rezultatų vertinimas: • visose studijų pakopose naudojamas kaupiamasis vertinimas, kuris ne tik skatina studentą tolygiai studijuoti, nuosekliai atsiskaityti už pasiekimus, tačiau tokia vertinimo struktūra užtikrina, kad tie patys dalyko siekiniai nebūtų vertinami.

16. Ačiū už dėmesį!