GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PLĖTOJANT SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJĄ

1. GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS PLĖTOJANT SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJĄ Šiaulių rajonas Kairių lopšelis-darželis “Spindulėlis” DALIA GRICIENĖ, auklėtoja metodininkė, KRISTINA JANUŠAITĖ, judesio korekcijos mokytoja metodininkė 2011 m.

2. Gyvenimo įgūdžiai. Kas tai? • Ilgą laiką buvo vartojama sąvoka “socialiniai įgūdžiai”, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą bei gyvenimo įgūdžių ugdymą. • Visos šios sąvokos glaudžiai tarpusavyje susijusios ir apibrėžia analogiškų gebėjimų bei įgūdžių ugdymą. • Socialiniai įgūdžiai apibūdinami, kaip socialus elgesys, atitinkantis galiojančias socialines normas, užtikrinantis savęs įtvirtinimo galimybių panaudojimą (elgesio; bendravimo; jausmų suvokimo; savikontrolės; streso įveikimo). /Tarptautinių žodžių žodynas, 2001/ • Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis „emocinis intelektas“, „socialinis intelektas“) – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. /Socialinis emocinis ugdymas. Kas tai? Kuo gali mums padėti? Švietimo problemos analizė. 2009, gruodis, Nr. 10/ • Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis; tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis. /Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Programa. 2003/

3. Temos aktualumas • Gyvenimo įgūdžiai – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Nuo to, kaip sėkmingai bus ugdomi šie įgūdžiai pradiniame ugdymo etape, priklauso tolesnis vaiko gyvenimas. Socialinė kompetencija įgyta vaikystėje yra susijusi su tuo, kaip žmogus prisitaikys prie aplinkybių vyresniame amžiuje. Gyvenimo įgūdžių stoka griauna vaikų pasitikėjimą savimi, apsunkina draugų susiradimo galimybes, menkina bendravimo įgūdžius, o visa tai mažina gyvenimo kokybę. • Mes skiriame daug dėmesio savo vaikų fizinei sveikatai: rūpinamės, kad jie gerai valgytų, žiemą juos šiltai rengiame, skatiname juos sportuoti ir palaikyti gerą fizinę formą. Tačiau ar pakanka mūsų dėmesio jų socialinei, emocineisveikatai ir gerovei, t.y. ar mes rūpinamės tuo, kaip jie suvokia ir vertina save, kaip jiems sekasi bendrauti su kitais vaikais ir kaip pavyksta susidoroti su sunkumais bei nusivylimais? • Gyvenimo įgūdžių ugdymas svarbus tuo, kad į ugdymo įstaigą ateina vaikai iš skirtingos socialinės aplinkos, skirtinga socialine patirtimi. • Ugdymo įstaiga yra ta pagrindinė vieta, kurioje galima ankstyvoji socialinių ir psichologinių problemų profilaktika, o pedagogas gali padėti ugdyti vaikų gyvenimo įgūdžius, didinti jų psichinį atsparumą.

4. Ikimokyklinio periodo reikšmingumas gyvenimo įgūdžių ugdymui • Vaiko socializacija prasideda jam gimus ir tęsiasi visą gyvenimą jį supančioje aplinkoje. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi socialinio elgesio pagrindai.Vaikui augant, perimant ir įsisavinant jį supančios aplinkos dėsnius bei sąveikaujant su kitais lavėja vaiko gyvenimo įgūdžiai ir didėja socialinė kompetencija. • Ikimokyklinis amžius yra spartaus fizinio, psichinio, socialinio vystymosi laikotarpis. Tuo metu atsiranda psichosocialiniai, kultūriniai dariniai, kurie žmogų išskiria iš kitų gyvų sistemų ir daro jį socialine būtybe. • Ikimokykliniu periodu vaikas „atranda“ žmogiškų santykių veiklos įvairovę bei socialinių funkcijų pasaulį. Jis jaučia stiprų norą įsitraukti į suaugusiųjų gyvenimą ir jame aktyviai dalyvauti. • Šiuo laikotarpiu vyksta ir labai intensyvi vaiko savęs suvokimo ir supratimo, pasitikėjimo savimi raida. • Ikimokyklinio amžiaus vaikas drąsiai išbando įvairias naujas sritis, jis greitai pamiršta nesėkmę ir įsitraukia į kitą veiklą su dar didesniu užsidegimu. Beje, begalinis vaiko iniciatyvumas yra varžomas naujai atsiradusio gėdos suvokimo. Jeigu jo pastangos baigiasi nesėkme ar kitų kritika, vaikas jaučia gėdą. • Vaikas jau gali lengviau suprasti kitų požiūrį, netgi sugeba juos užjausti ir paguosti, rūpintis jų jausmais. Šiame amžiuje vaikas entuziastingai nori padėti, kadangi jo besiformuojantis pasitikėjimas savimi skatina jį jaustis galinčiu padaryti beveik viską, o kitam suteikta pagalba skatina vaiką jaustis vyresniu.

5. Gyvenimo įgūdžių ir sveikatos ugdymo sąsajos • Dar 1948m. Pasaulinės sveikatos organizacijos pateiktas sveikatos apibrėžimas “Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas” apėmė ne tik biomedicininę sveikatos sampratą, bet ir naujus socialinius bei psichologinius matmenis. • Holistiniu požiūriu sveikata suprantama kaip visuma, susidedanti iš viena nuo kitos priklausančių sričių: fizinės, protinės, emocinės, socialinės, asmeninės ir dvasinės sveikatos. Jei kas nors nutinka vienai sričiai, neišvengiamai paveikiama ir kita. • Socialinė sveikata – susijusi su mūsų požiūriu į save kaip visuomenės narius. Tai žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Ji atspindi mūsų santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. • Emocinė sveikata padeda mums suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktume ir iš kitų patirtume kuo daugiau gerų jausmų. • Gyvenimo įgūdžiai veikia vaikų sveikatą. Vaikų sveikatai neigiamą įtaką daro komplikuoti santykiai su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, dėl to jie jaučia psichosomatinius negalavimus, patiria liūdesio ir prislėgtumo būseną, jaučiasi nelaimingi ir vieniši. • Gyvenimo įgūdžių ugdymas yra laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonė, mažinanti rizikos veiksnių įtaką vaikams. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.

6. Gyvenimo įgūdžių ugdymas lopšelyje-darželyje • Gyvenimo įgūdžių ugdymui turi įtakos visas lopšelio-darželio gyvenimas, apimantis plačią išorinių ir vidinių ugdymo įstaigosveiklos sąlygų sistemą, kuri sintezuoja savyje ne tik ugdymo turinį, bet ir palankų mikroklimatą, bendruomenės santykius, santykius su visuomene, darbo organizavimą, ugdymo metodus ir kitą. • Gyvenimo įgūdžių ugdymas Šiaulių rajono Kairių lopšelyje-darželyje “Spindulėlis” organizuojamas įgyvendinant šias programas: • Lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programą “Spinduliukas”, • Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, • Lopšelio-darželio sveikatos stiprinimo programą “Sveikas darželis 2009-2013m.“, • „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą”, • „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą“.

7. Gyvenimo įgūdžių ugdymui palanki aplinka • Sėkmingam gyvenimo įgūdžių ugdymui būtinas palankios psichologinės aplinkos, kupinos pagarbos, supratimo, pasitikėjimo, įvertinimo, pozityvios, geranoriškos, jaukios atmosferos sukūrimas. • Artimiausia vaiko mikroaplinka (šeima, mokykla, bendraamžiai, draugai) turi didžiausią įtaką jų gyvenimo įgūdžių plėtotei. • Lopšelyje-darželyje: • Giedrą nuotaiką palaikome šypsena skirta vaikui, geru žodžiu, dėmesiu jo mintims, kalbai, darbams bei problemoms. • Vaikų saugumą didiname taikydami pačių susikurtus sutikimo, maitinimo, migdymo, bendravimo, atsisveikinimo ritualus. • Nepamirštame mandagumo žodžių. Vaikai lopšelyje-darželyje mokomi kultūringai elgtis, sąmoningai valdyti savo jausmus. Skatiname pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi, padėkoti, pasakyti, kad mylime, laukiame, labai pasiilgome. Diegiame vaikams, kad kiekvienas galime pradžiuginti kitą, padėti jam geriau jaustis. • Drauge kuriame taisykles ir jų laikomės. • Grupėse įrengti relaksacijos kampeliai, kur vaikai gali nusiraminti, atsipalaiduoti. • Vaikų gyvenimo įgūdžiųugdymui reikšmingi geografiniai, istoriniai, kultūriniai, socialiniai miestelio ypatumai: • Netoliese yra Kairių seniūnija, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, paštas, bažnyčia, pagrindinė mokykla, policijos nuovada. Su minėtomis institucijomis lopšelio-darželio bendruomenę sieja glaudūs bendravimo ir bendradarbiavimo ryšiai. • Sudaromos galimybės vaikams stebėti, pažinti gamtą, stiprinti sveikatą išvykų metu į Kairių pušyną, Ragelio salą, netoliese esančias pievas, laukus, prie Šiladžio upelio.

8. Gyvenimo įgūdžių ugdymo formos, metodai, būdai • Gyvenimo įgūdžių ugdymą stengiamės organizuoti taip, kad vaikams būtų įdomu ir linksma ugdytis, galėtų išreikšti save, parodyti sumanumą, gebėjimus ir kūrybiškumą. Todėl nuolat ieškome kuo įvairesnių ugdymo formų, metodų, būdų. • Sveikata - sudėtinga, įvairialypė ugdymo sritis, reikalaujanti daug žinių, gebėjimų, įgūdžių įtvirtinimo. Ugdant sveikatą ikimokykliniame amžiuje svarbiausia paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Svarbu ne suteikti žinių, o ugdyti sveikos gyvensenos gebėjimus, vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimus, veiklą Vaikų motyvavimui, sudominimui pasitelkiami žaidimai, piešimas, konstravimas, pokalbiai, diskusijos, tautosakos bei grožinės literatūros kūrinėlių skaitymas ir kt. • Itin efektyvus ir veiksmingas gyvenimo įgūdžių ugdymas taikant aktyviuosius ugdymo metodus: • Situacijų žaidimus, • Minčių lietų, • Minčių ežį, • Inscenizavimą, • Žinau – noriu žinoti – išmokau, • Autoriaus kėdę, • Interviu, • Kt. • Pagal galimybes naudojame ir ugdymo(si) metodus taikant IKT. • Socialinę patirtį vaikas įgyja bendraudamas ir bendradarbiaudamas, veikdamas kartu su suaugusiuoju. Todėl labai svarbios yra tokios veiklos organizavimo formos: • Susitikimai su įvairiais žmonėmis, • Išvykos, • Dalyvavimas šventėse, koncertuose, spektakliuose, parodose, konkursuose ir kt.

9. Žaidimas – gyvenimo įgūdžių ugdymo pradmenys • Žaidimas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla natūraliai sukurianti bendravimo ir bendradarbiavimo situacijas. • Žaidimai vaikystėje padeda sukaupti patyrimo, susidaryti veiklos įgūdžių, geriau pažinti tikrovę. • Žaidžiant gan anksti pradeda ryškėti vaiko universalieji bruožai: tikslingas naudojimasis daiktais ir paprasčiausiais įrankiais, veiksmų planavimas, sumanymų kūrimas ir realizavimas, gebėjimas ne tik prisitaikyti prie suaugusiųjų pasiūlytų veiklos ar elgesio pavyzdžių, bet ir mėginti juos kurti savaip. • Išskirtinė vieta tenka vaidmeniniams žaidimams tokiems, kaip “Poliklinika”, “Šeima”, “Ligoninė”, “Parduotuvė”, “Biblioteka” ir kiti. • Prieš žaisdami ir perteikdami tam tikras situacijas, vaikai turi tarpusavyje derėtis dėl vaidmenų, sutarti, ką jie žais, ir bendradarbiauti. • Žaisdami vaikai mokosi bendrauti, kultūringai, mandagiai elgtis, suprasti kitų žmonių būsenas, gerbti aplinkinių nuomonę, mokosi kalbos kultūros, įpranta atidžiai klausytis pašnekovo. • Pedagogai stebėdami žaidimą, taktiškai pakoreguoja vaikų supratimą apie žmones ir jų tarpusavio santykius.

10. Gyvenimo įgūdžių ugdymas per praktinę veiklą • Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas – tai praktinė veikla. • Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje. • Lopšelyje-darželyje vyksta labai daug ir įvairios pamėgdžiojimui tinkančios veiklos, turinčios socialinį, praktinį, moralinį ir ugdomąjį pagrindą. • Mažieji pratinasi padengti stalą, nuvalyti dulkes, sutvarkyti žaisliukus ir darbo vietą, suklijuoti suplyšusias knygutes, prižiūrėti augalus gamtos kampelyje ir pan. • Manome, kad tiek namuose, tiek lopšelyje-darželyje vaikai turėtų turėti kokių nors pareigų, atitinkančių jų galimybes ir fizines jėgas.

11. Gyvenimo įgūdžių ugdymas plėtojant sveikatos saugojimo kompetenciją • Organizuojant sveikatos ugdymą neapsiribojame vien tik žinių perteikimu. Analizuojant skirtingas sveikatos ugdymo temas numatome tokį turinį, parenkame metodus, priemones, kurios laiduotų gyvenimo įgūdžių formavimąsi: • Racionalius sprendimus ir poelgius, • Gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui, • Konfliktų ir stresų valdymą, • Pagarbą sau ir kitiems, • Savo ir kitų sveikatos vertinimą, • Atsakomybę už savo poelgius, • Teigiamų tarpusavio santykių kūrimą ir palaikymą, • Sveiką gyvenimo būdą. • Gyvenimo įgūdžių ugdymas integruojamas į visas sveikatos ugdymo sritis: • Savęs pažinimas, • Asmens higiena, • Aš ir kiti (psichinė sveikata), • Šeima ir sveikata, • Maistas ir mityba, • Veikla, poilsis, fizinis aktyvumas, • Kūno apsauga (saugos įgūdžiai), • Aplinka ir sveikata (ekologinis ugdymas), • Žalingi įpročiai.

12. Savęs pažinimasPažinti save – įminti sveikatos mįslę • Sveikatos ugdymas neįsivaizduojamas be savo kūno pažinimo. • Lopšelyje-darželyje analizuojame temas ”Mano kūnas”, “Aš augu”, “Sveikas ir sergantis žmogus” ir kt. • Suteikdamos vaikams žinių apie kūną, ugdome pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, padedame suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Siekiame parodyti vaikams, kad kiekvienas gali būti kurioje nors srityje geriausias. • Aptardami kaip augame, keičiamės, padedame vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą. Vaikas sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis ir jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Suvokdamas, kad auga, vaikas žinos, jog ateis laikas, kai jis bus pakankamai aukštas ir stiprus, turės daugiau žinių, norės prisiimti didesnę atsakomybę už savo veiksmus. • Supažindindami su žmogaus amžiaus tarpsniais, ugdome ne tik gebėjimą pastebėti ir nupasakoti įvairaus amžiaus žmonių skirtumus, bet ir pagarbą vyresniesiems. • Taip pat ugdoma užuojauta sergančiam, tolerancija kitokiems žmonėms.

13. Savęs pažinimasPažinti save – įminti sveikatos mįslę • Ugdomosios veiklos organizavimas • Apžiūrime plakatus, įvairias iliustracijas, savo ir draugų atvaizdus veidrodyje. • Tyrinėjime ir atrandame kaip dirba širdelė, kaip mes kvėpuojame, kaip dirba raumenys, kaip mes jaučiame, ką gali mūsų kūnas. • Minčių lietus, kam žmogui reikalinga kiekviena kūno dalis. • Skaitome literatūros kūrinėlius. • Mename mįsles apie kūno dalis, jų funkcionavimą. • Dėliojame žmonių atvaizdus iš atskirų detalių, geometrinių figūrų. • Piešiame save, draugus, šeimos narius. • Žaidžiame žaidimus. • Apsilankome medicinos kabinete, matuojame ūgį, sveriamės. Duomenis lyginame su draugų duomenimis. • Gaminame ūgio matuoklę grupėje, kad galėtume stebėti kaip augame.

14. Asmens higienaKuršvara – ten sveikata • Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis – daugelio ligų profilaktika. Nuosekliai ir sistemingai ugdant asmens higienos įgūdžius vaikas pamažu suvokia ką, kaip ir kokiu nuoseklumu reikia daryti. • Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Vaikams padedame suprasti, kad šių taisyklių laikymasis išreiškia pagarbą kitiems žmonėms. • Vaikas įgijęs asmens higienos įgūdžių pradmenis tampa mažiau priklausomas nuo suaugusio, savarankiškesnis, pradeda suvokti save ir savo galimybes, labiau pasitiki savimi. • Laikydamasis asmens higienos vaikas įgyja savikontrolės įgūdžių.

15. Asmens higienaKur švara – ten sveikata • Ugdomosios veiklos organizavimas • Minčių lietus “Kam reikalinga oda?”, “Kodėl reikia praustis, kas atsitiks, jei nesiprausime?”, “Kodėl ir kaip reikia valyti dantis?”, “Kam reikalingi dantukai?”, “Kaip dantukus saugoti?”, “Kas dantukams kenkia?” ir kt. • Skaitome ir analizuojame literatūros kūrinėlius, patarles, priežodžius, mename mįsles. • Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: „Kas kenkia mano dantukams?“, „Ar švarios mano rankelės?“ ir kt. • Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą. Žaidžia siužetinius žaidimus – „Namai“, „Kirpykla“, „Pas dantistą“, „Aš tvarkingas šeimininkas“ ir pan. • Kartu kuriame higienos taisykles ir praktinėje veikloje vaikai jų savarankiškai (ar paskatinti) laikosi. • Vaikai pildo individualius higienos laikymosi kalendorius. • Kuriame knygeles, plakatus “Mano higienos reikmenys”, “Dantukų draugai ir priešai”, “Sveiki dantukai – graži šypsenėlė” ir kt. • Susitinkame su vaikų slaugytoja-dietiste. • Edukacinė veikla su tėveliais bei pramoga “Kultūringas, mandagus, pažadėjęs visad būk”. • Organizuojame išvyką “Su vanta – pirties karaliene”į Kairių miestelio gyventojos I. Žukauskienės dūminę ir šiuolaikinę pirtis.

16. Aš ir kitiKaip šauksi, taip atsilieps. Nedaryk kitam to, ko pats nenori, kad tau darytų • Psichinė sveikata yra vienas iš sveikatos komponentų, apimantis vaiko emocijas, saugumo jausmą ir individualias problemas. • Svarbus vaiko gyvenimo įgūdžių ugdymo etapas – mokymasis gyventi su kitais, visuomenės ir jos vertybių pažinimas, elgesio taisyklių, kurių mes visi laikomės, supratimas. Bendraudami ikimokyklinukai patiria daug sunkumų: • Vaikai ne visada suvokia savo jausmus ir tikrosios blogos savijautos priežasties. Jie negali kontroliuoti labai stiprių jausmų ir jų raiškos būdų. • Nuo penkerių šešerių metų vaikai turi ypatingą poreikį susirasti draugą, tačiau kartais tai padaryti sunku dėl emocinio nepastovumo, agresyvaus elgesio ar kitų ypatybių, kurių netoleruoja bendraamžiai. • Vaikų elgesys dažnai spontaniškas, neapgalvotas, jiems stinga patirties, todėl jie dažnai pasielgia netinkamai (nuskriaudžia vienas kitą, šaiposi, meluoja ir pan.). • Patyrę nesėkmę vaikai pagalbos dažnai nesikreipia dėl klaidingo supratimo, kad patys turi susidoroti su visais sunkumais. • Lopšelyje-darželyje vaikams sudaromos sąlygos gyventi vaikų bendruomenėje, pajusti savo galimybes ir vertę. Vaikai susipažįsta su įvairiomis emocijomis ir jų raiška, pratinasi, valdyti emocijas, palaikyti draugiškus tarpusavio santykius, tinkamai spręsti iškilusias problemas. Padedamepažinti tradicines tautos vertybes ir jas taikyti darželio kultūriniame ir sportiniame gyvenime.

17. Aš ir kitiKaip šauksi, taip atsilieps. Nedaryk kitam to, ko pats nenori, kad tau darytų • Ugdomosios veiklos organizavimas • Pritaikome„Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos“ metodinę medžiagą. • Atliekame O. Monkevičienės, I. Bieliauskienės pratybų knygelės “Įveikime kartu” užduotis. • Kuriame grupės elgesio taisykles. • Skaitome ir analizuojame grožinės literatūros kūrinėlius. • „Ryto nuotaikų kalendoriuje“ – vaikai atėję į grupę pažymi savo nuotaiką, stebi, kaip ji keičiasi per dieną. • „Ryto rate“ – vaikai gali išsakyti, kaip jaučiasi, kokia jo nuotaika, pasidalinti savo rūpesčiais ir norais. • Dailės terapija – vaikai savo emocijas reiškia spalvomis, potėpių intensyvumu. • Kūrybinės improvizacijos – vaikai nuotaiką, jausmus, idėjas perteikia savo kūnu, mimika, judesiais. • Pasakų terapija – vaikai mokosi ieškoti ir rasti paslėptų prasmių, ugdo gebėjimą suprasti save patį ir kitą, pasitikėti savimi ir būti savarankiški. • Relaksacinės valandėlės (atsipalaidavimo pratimai, ramūs žaidimai, kvėpavimo pratimai, „tylos minutės“, relaksacinės ar klasikinės muzikos klausymas). • Jogos užsiėmimai. • Akcijos “Savaitė be patyčių”, “Padaryk gerą darbą. Padėk nusišypsoti”, “Mylimas vaikas turi daug vardų”. • Projektinė savaitė “Draugystės ratelis”. • Valstybinės ir kalendorinės šventės, kultūriniai bei sportiniai renginiai.

18. Vaikams ypač svarbi šeima ir viskas, kas joje vyksta. Šeima turi didžiausią įtaką vaiko ankstyvam socialiniam emociniam vystymuisi, nes joje padedami gyvenimo drauge su kitais pagrindai. Vaikai šeimą įsivaizduoja labai įvairiai, turi skirtingą patirtį, atspindinčią jų namų gyvenimą. Lopšelyje-darželyje padedame vaikams suvokti, kas yra šeima, kas kokias pareigas joje turi, pratiname rūpintis kitais, atsakingai atlikti jiems pavestus darbus. Svarbu, kad vaikai suprastų, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas, didžiuotųsi savo šeima. Šeima ir sveikataVandenyno pradžia – upelis, gyvenimo – šeima • Ugdomosios veiklos organizavimas • Minčių lietus “Šeima – tai...”, “Kodėl reikia rūpintis silpnesniais ir mažesniais”, “Kam reikalingos įvairios taisyklės” ir pan. • Šeimos medžio piešimas. • Šeimos herbo kūrimas. • Analizuojama tema “Iš kur aš atsiradau”. • Nuotraukų parodos “Mano draugiška šeima” (skirta tarptautinei šeimos dienai paminėti), “Mūsų atostogos”, “Kelionės” ir kt. • Vaikų ir šeimos narių kūrybinių darbų parodos. • Tėvai aktyviai dalyvauja ugdomojoje veikloje, lopšelio-darželio organizuojamuose renginiuose, padeda juos organizuoti.

19. Maistas ir mitybaGyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume • Sveika mityba – ypač svarbus sveikos gyvensenos komponentas, kuris turi susiformuoti jau vaikystėje. • Mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų. • Vaikai susipažįsta su produktų (daržovės, košės, duona) įvairove, jų naudingomis savybėmis ir svarba žmogaus gyvenime, plečia žinias apie tai, kokie produktai būtini jiems kiekvieną dieną, ugdosi gebėjimus išsirinkti pačius naudingiausius produktus. • Mityba – tai ne tik fiziologinių poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Elgesį prie stalo sąlygoja pagarba šalia sėdinčiam žmogui ir tiems kas pagamino valgį. Jau ikimokyklinio amžiaus vaikai pratinasi laikytis tam tikrų taisyklių: valgant nesiremti į stalą alkūnėmis, valgyti susičiaupus, neskubant, gerai sukramtyti maistą, taisyklingai naudotis stalo įrankiais.

20. Maistas ir mitybaGyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume • Ugdomosios veiklos organizavimas • Pokalbiai išsiaiškinant vaikų patirtį ir šeimų įpročius. • Minčių lietus “Kaip atsiranda maistas?”, “Kodėl mes valgome?”, “Kodėl reikia plauti vaisius ir daržoves?” ir kt. • Informacijos paieška enciklopedijose ir kitose knygose. • Vaidmeniniai žaidimai: „Einame įparduotuvę“, „Kavinė”, “Valgykla“ ir kt. • Sudarome pusryčių, pietų, vakarienės valgiaraštį. • Patiekalų, arbatos ruošimas ir degustacija. • Sveiko maisto piramidės kūrimas. • Knygelių, plakatų kūrimas “Mūsų mėgstami valgiai”, “Skanu ir sveika” ir kt. • Apsilankymas lopšelio-darželio virtuvėje, bendravimas su virėjomis. • Išvyka į parduotuvę, tyrimas maisto produktai: sveika, nesveika. • Išvykos į daržą, pas Kairių miestelyje gyvenantį sulčių spaudėją dėdę Petrą, ūkininko E. Šulčiaus sodybą. • Edukacinė ekskursija į Šiaulių malūną (duonos kepimas). • Smagurio rytmečiai “Daržovės ir vaisiai – vitaminų šaltinis”, “Ką pasėsi, tą ragausi”. • Akcija “Sveiko maisto diena”. • Veikla darželio sode.

21. Veikla, poilsis, fizinis aktyvumasDienos ritmas – kūno ir sielos harmonija • Dienos ritmas – tai tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas per parą. • Būtina užtikrinti šiuos komponentus: miego trukmę, rytinę mankštą, pastovų maitinimosi laiką, aktyvią veiklą. • Vaikams padedame suvokti, kas yra laisvalaikis ir kaip naudingai jį praleisti, laisvalaikio ir sveikatos priklausomybę. • Ruošiantis pasivaikščioti ar kūno kultūrai vaikams tenka ne tik patiems apsirengti, bet ir padėti draugui. Čia vaikai pratinasi mandagiai paprašyti, padėkoti, pasisiūlyti padėti. • Dalyvaudami judrioje veikloje vaikai pratinasi bendrauti, būti komandos nariu, laikytis taisyklių, gerbti varžovus, valdyti emocijas ir įveikti konfliktus be peštynių, įniršio priepuolių, įžeidinėjimų. • Susipažįsta su įvairiomis sporto šakomis bei žinomais sportininkais • Mokomės atsipalaiduoti, nusiraminti.

22. Veikla, poilsis, fizinis aktyvumasDienos ritmas – kūno ir sielos harmonija • Ugdomosios veiklos organizavimas • Interviu bei tėvelių apklausa “Ar darote rytinę mankštą?”, “Kodėl reikia stiprinti raumenis?”, “Kaip praleidžiate laisvalaikį?” ir kt. • Tėvelių ir vaikų minčių lietus “Koks poilsis naudingas sveikatai?”, “Kodėl reikalingas pietų miegas?” ir kt. • Diskutuojame apie dienos ritmą, jo reikšmę, darome išvadas ir formuluojame vaikams patrauklius posakius, atspindinčius dienos rėžimo komponentus “Rytinė mankšta – gera dienos pradžia”, “Jei pietų miegosi – niekada nesiožiuosi” ir pan. • Sudarome dienos ritmą, kuriame knygeles “Mano dienelė darželyje”. • Sudarome sąlygas judriai vaikų veiklai: rytinė mankšta, kūno kultūros valandėlės, judesio korekcijos pratybos, fizinio pasirengimo vertinimas, pasivaikščiojimai, žaidimai lauke, išvykos į gamtą, sveikatingumo ir sporto šventės. • Kuriame albumus, plakatus “Įžymūs Lietuvos sportininkai”, “Mėgstamiausi mūsų sportiniai žaidimai” ir kt.

23. Kūno apsaugaNėra blogo oro, yra tik netinkama apranga • Ugdomosios veiklos organizavimas • Lopšelyje-darželyje taikomos šios grūdinimosi priemonės: patalpų vėdinimas, miegas prie atviro lango, pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke, vaikščiojimas basomis, rankų plovimas vėsiu vandeniu, burnos ir gerklės skalavimas. • Su vaikais diskutuojame “Kam reikalinga apranga, avalynė?”, “Kokius drabužius dėvime skirtingais metų laikais?”, “Kasdieniniai ir šventiniai drabužiai, tautiniai drabužiai”ir pan. • Vaidmeniniai žaidimai – “skalbia”, “lygina”. • Didaktiniai žaidimai pratinantis teisingai pavadinti rengimosi veiksmus. • Praktinės užduotėlės – siuvinėjimas ant kartoninio popieriaus, sagų siuvimas. • Vaikų aprangos žymėjimas kalendoriuje, atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas. • Stalo žaidimai “Aprenk lėlytę”, varstymo žaidimai bei mokymasis surišti raištelius. • Grūdinimasis – puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė. Tai laipsniškas organizmo prisitaikymas prie išorinio aplinkos poveikio. • Tinkamai parinktos ir sistemingai taikomos grūdinimo procedūros lopšelyje-darželyje treniruoja vaiko organizmo galimybes, padeda išvengti peršalimo ir perkaitimo. • Vaikai ne tik dalyvauja grūdinimosi procedūrose, bet ir įgyja žinių apie drabužius, avalynę, jų paskirtį, pratinasi juos tinkamai prižiūrėti.

24. Ugdomosios veiklos organizavimas Pokalbiai, diskusijos kaip elgtis gatvėje, namuose, su nepažįstamais žmonėmis ir pan. Pavojingų situacijų modeliavimas ir teisingų sprendimų radimas. Pavojingų, nesaugių vietų grupėje, lauko žaidimų aikštelėje žymėjimas. Grožinių literatūros kūrinių klausymas ir aptarimas. Iliustracijų, plakatų analizavimas. Ekskursijos prie pagrindinės miestelio gatvės, į Šiaulių miesto policiją, gaisrinę. Edukacinė veikla “Šviesoforo patarimai”. Susitikimas su policininku lopšelyje-darželyje. Kūno apsaugaAš saugus, kai žinau... • Daugiausia nelaimingų atsitikimų tenka vaikams iki šešerių metų. Nuo trejų iki šešerių traumos pasitaiko tris kartus dažniau nei kūdikystėje. Todėl labai svarbu nuo mažens diegti savisaugos įgūdžius. • Lopšelyje-darželyje suteikiame vaikams žinių ir formuojame įgūdžius, kurių jiems reikės namuose, kieme, gatvėje. Mokome vaikus pasirūpinti savimi, aiškinamės, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl. Aptariame netinkamo elgesio pasekmes.

25. Aplinka ir sveikataPadedi gamtai – padedi sau • Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmonių sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų samprata apie juos supantį pasaulį yra vienpusiška ir ribota, tačiau jų amžius yra pozityvus ekologiniam ugdymui. • Šiandien pasaulis akcentuoja vis blogėjančią ekologinę situaciją, kurią būtina kuo greičiau stabilizuoti, nes tai susiję ne tik su gamtos, bet ir su paties žmogaus išlikimu. Todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai susipažintų su svarbiomis ir visuomenei reikšmingomis problemomis, sugebėtų jas pažinti, vertinti, spręsti. • Ugdomosios veiklos organizavimas • Literatūros kūrinėlių apie gamtosaugą klausymasis ir analizė. • Darbeliai iš buitinių atliekų “Antras daiktų gyvenimas”. • Kūrybiniai darbeliai panaudojant gamtinę medžiagą. • Didaktiniai žaidimai „Geri darbai“, „Permainos“, „Rūšiuok šiukšles'', „Veiksmas ir pasekmės“. • Judrioji Europos savaitė ir akcija “Mieste be savo automobilio”. • Renginiai skirti Žemės dienai paminėti. • Gamtos stebėjimai, tyrimai, eksperimentai. • Paukštelių ir žvėrelių globa. • Išvykos. • Akcijos. • Talkos.

26. Žalingi įpročiaiĮ ką jaunas įprasi, tą ir senas rasi. • Iš pirmo žvilgsnio rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pasirodyti mažai svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tai klaidingas įsitikinimas, nes vaikų požiūris į tabako ir alkoholio vartojimą kaip tik formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir pirmaisiais mokykliniais metais. • Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. • Ugdomi gebėjimai ir įgūdžiai suprasti savo būseną, savijautą ir kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, kai jaučiasi blogai • Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio. • Ugdomosios veiklos organizavimas • Pritaikome “Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos rekomendacijų” metodinę medžiagą. • Aptariame ir analizuojame kasdieninėje veikloje pasitaikančias situacijas.

27. Apibendrinimas • Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt. Te būna laimingi mūsų maži žmogučiai. Leiskime jiems netrukdomai vystytis, ieškoti, kurti ir atrasti. Padėkime jiems suprasti, pažinti, rūpintis ir mylėti.