Apleistų teritorijų atkūrimo aplinkosaugos aspektai

1. Apleistų teritorijų atkūrimo aplinkosaugos aspektai Linas Kliučininkas Inžinerinės ekologijos katedra Kauno technologijos universitetas, Lietuva „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

2. Kas yra aplinkosauginis įvertinimas ir kokie etapai jį sudaro Kodėl svarbu atlikti aplinkos tyrimus Kokie yra skirtingos aplinkos tyrimo ypatumai Kuo skiriasi terminai “užterštos teritorijos” ir “potencialiai užterštos teritorijos” Kas būdinga Europoje esančioms užterštoms teritorijoms Kokie yra užterštų teritorijų atkūrimo metodai Pranešime sužinosite:

3. Pagerinti žinias apie aplinkos ir sveikatos rizikos vertinimą atkuriant apleistas teritorijas Susipažinti su teritorijos aplinkosauginio vertinimo ir tyrimo principais Praplėsti žinias apie skirtingus fizikinio-cheminio ir biologinio užterštų teritorijų valymo metodus Suteikti žinių apie skirtingas atsakomybės už žalą aplinkai sistemas atskirose valstybėse Pranešimo tikslai

4. Įvadas Aplinkosauginis įvertinimas Aplinkos tyrimai Užterštos teritorijos Statistiniai duomenys apie užterštas teritorijas Europoje Atkūrimo (valymo) metodai Atsakomybė už žalą aplinkai Turinys

5. Bendras atkūrimo tikslas visada yra žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Todėl, šiuo atžvilgiu, rizikos vertinimas tampa svarbiu efektyvaus apleistų teritorijų aplinkosauginio valdymo pagrindu. Įvadas

6. Rizikos vertinimas yra organizavimo, struktūrizavimo ir mokslinės informacijos kaupimo priemonė, siekiant nustatyti esamas pavojingas situacijas ir problemas, numatyti galimas problemas, nustatyti prioritetus ir paruošti pagrindą reguliavimo kontrolei bei korekciniams veiksniams. Rizikos vertinimo metodus vis dažniau naudoja politikos formuotojai,rizikos sveikatai vertintojai ir epidemiologai. Rizikos vertinimas

7. Tradiciškai apleistų teritorijų aplinkosauginis vertinimas apima tris etapus: objekto įvertinimą, objekto tyrimus,ir atkūrimo būdų parengimą. Aplinkosauginis vertinimas

8. Šio etapo tikslas – nustatyti galimą tam tikro pobūdžio aplinkos taršą objekte. Ruošiant vertinimo strategiją, parenkant tyrimų būdus ir cheminės analizės metodus vadovaujamasi istorinėmis žiniomis apie objekto panaudojimą ir jame naudotas bei gamintas medžiagas. Panaudokite savo regionų pavyzdžius ir situacijas Aplinkosauginis objekto vertinimas

9. Šiame etape atliekama išsamesnė objekto ir jame susidariusių sąlygų apžvalga. Paprastai apžiūra apima:: Grunto gręžinių atlikimą ir dirvos ėminių paėmimą; Vandens stebėsenos šulinių įrengimą ir požeminio vandens ėminių surinkimą iš visų šulinių; ir Visų ėminių analizės, siekiant identifikuoti esamus teršalus, atlikimą. Aplinkosauginis objekto tyrimas

10. Tai - paprastai yra galutinis aplinkosauginio apleistų teritorijų vertinimo etapas. Atkūrimo veiksmų planą sudaro dirvožemio ir teršiančių medžiagų tvarkymo planas, numatantis jų išvežimą iš objekto arba užteršto dirvožemio išvalymą vietoje, pasiūlymus dėl nuolatinės vandens stebėsenos, reikalavimų leidimui atkūrimo veiksmams pradėti sąrašą ir institucinės kontrolės pasiūlymus. Atkūrimo veiksmų planas

11. Aplinkosauginių tyrimų apimtis galima iliustruoti toliau pateikiamais 7 aplinkosauginio ėminio “gyvenimo” žingsniais (Zhang, 2007): ėminys suplanuojamas (numatomas); nustatoma ėminio ėmimo vieta; ėminys surenkamas; ėminys perkeliamas į laboratoriją; ėminys analizuojamas; panaudojus, ėminio likučiai utilizuojami; ir ėminys tampa cheminių duomenų tašku. Aplinkosauginiai tyrimai - 7 žingsniai

12. Pasirinkimas kur (erdvinis) ir kada (laiko) imti ėminius paprastai turi būti paremtas gerąją praktika. Geriausias ėminių skaičius – didžiausias įmanomas ėminių skaičius. Tačiau būtina nepamiršti, kad didelis ėminių skaičius negali kompensuoti prasto eksperimento planavimo. Aplinkosauginiai tyrimai: kokybės užtikrinimas

13. Mėginių ėmimo planas Mėginių ėmimo metodika Metodologija Mėginių ruošimas KU/KK Mėginių analizė Duomenų analizė Aplinkosauginiai tyrimai: struktūrinė schema

14. Terminas “užterštos teritorijos” nusako nustatyto ploto teritoriją, kurioje pasitvirtino nustatytas dirvos užterštumas. Poveikio ekosistemoms ir žmonių sveikatai dydis gali būti tokios apimties, kad sutvarkymas tampa būtinu, ypač atsižvelgiant į esamą ar planuojamą teritorijos panaudojimo būdą. Užterštos teritorijos

15. Terminas “potencialiai užterštos teritorijos” nusako bet kokią teritoriją, kurioje įtariamas dirvožemio užterštumas, tačiau jis nėra patvirtintas ir, siekiant patvirtinti, kad teritorija užteršta, būtina atlikti detalius tyrimus. Nėra numatyto protokolo stambiagabaritėms atliekoms, tokioms kaip netaisyklingi ir/arba dideli metalo, plastiko ir medienos gabalai. Užterštos teritorijos (tęsinys)

16. Atkurtų sklypų skaičius 80.742 Apskaičiuotas užterštų sklypų skaičius 245.877 Nustatytas galimai užterštų sklypų skaičius 1823.631 2965.453 Sklypai, kuriuose vyksta taršos veikla 0 500.000 1500.000 2500.000 Užterštos teritorijos Europoje

17. Užterštos teritorijos Europoje (tęsinys)

18. Užterštos teritorijos Europoje (tęsinys)

19. Dirvožemio atkūrimo tikslas dvejopas: pašalinti galimą neigiamą poveikį žmonėms ir gyviesiems organizmams, ir pašalinti gruntinio vandens taršos šaltinius. Atkūrimo (sutvarkymo) metodai

20. Teršalų sulaikymo jų buvimo vietoje tikslas – užkirsti kelią teršalų migracijai iš taršos šaltinio į aplinką, kaip pvz. į požeminius ar paviršinius vandenis. Sulaikymo metodų pavyzdžiai: atitvarai žemėje; srutų sulaikymo pertvaros, ir apsauginės sienos iš lakštinių polių. Sulaikymas vietoje

21. Terminis procesas Grunto plovimas arba cheminė ekstrakcija Grunto praplovimas Solidifikavimas/stabilizavimas Cheminis skaidymas Cheminė oksidacija Cheminis ir fizinis valymas taršos vietoje

22. Biologinio valymo procesai, naudojami iškastam užterštam dirvožemiui: kompostavimas krūvose - biokaupai (biopiles), kompostavimas paskleidus (landfarming), kompostavimas (composting), ir, srutų reaktoriai (slurry reactors). Biologinis valymas

23. Nėra teisės aktų, tiesiogiai taikomų teritorijų ir atsakomybės klausimų sprendimui. Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva įsigaliojo 2006m. ir iškėlė “teršėjas moka” principą, kaip pagrindinį būsimos taršos aspektą. Europos aplinkos agentūra (EEA) vaidina daugiau koordinacinį vaidmenį. Atsakomybė už žalą aplinkai ES

24. Pagrindinis teritorijų valymo principas, kuriuo vadovaujamasi – “tinkamas naudoti”. Valymo apimtys, priklausomai nuo teritorijos pobūdžio, nustatomos rizika pagrįstu požiūriu (Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas (2000), Aplinkos apsaugos agentūra, 1990). “Vykdančios institucijos” dažniausiai yra savivaldybės ir Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos, maisto ir žemės ūkio reikalų departamento (DEFRA). Atsakomybė už žalą aplinkai JK

25. 1980m. kongresas priėmė “Visapusišką aplinkosauginį reagavimo, kompensavimo ir atsakomybės aktą” (CERCLA, taip pat žinomas kaip “Superfund”), kuriuo siekta reaguoti į vis didėjantį susirūpinimą dėl pavojaus sveikatai ir aplinkai, kurį kelia apleisti pavojingų atliekų aikštelės ir sutvarkyti šias teritorijas. Programą administruoja JAV Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaujant su atskirų valstijų ir genčių valdžia. Atsakomybė už žalą aplinkai JAV

26. Apleistų teritorijų teisinės ir reguliavimo sistemos įgyvendinimas ES vykdomas per Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK), sąvartynų ir vandens direktyvas. Tokiu būdu mažėja naujų užterštų teritorijų skaičius, tačiau vis dar reikia pastangų tvarkant istorinės taršos objektus. JAV “Superfund” programa orientuota į istorinės taršos likvidavimą ir teikia finansinę paramą apleistų teritorijų atkūrimui. Atsakomybės už žalą aplinkai skirtumai ES ir JAV

27. Apleistų teritorijų aplinkosauginės rizikos sveikatai vertinimo tikslą Aplinkos tyrimų principus Fizikinius-cheminius ir biologinius užterštų teritorijų valymo metodus Atsakomybės už apleistų teritorijų žalą aplinkai principus Išvados – ką sužinojome

28. Dėkoju už dėmesį http://fast10.vsb.cz/bribast linas.kliucininkas@ktu.lt „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”