140 likes | 399 Views
Įvairios galimybės remtis kūriniais rašant literatūrinį rašinį. Asta Karaliūtė- Bredelienė , Vilniaus licėjus, 2012. Probleminiai aspektai. Kaip apibrėžti kūrinio medžiagos, reikalingos rašiniui, kiekį. Kokiais pavidalais /formomis kūrinio medžiaga gali atsidurti rašinio tekste.
E N D
Įvairios galimybės remtis kūriniais rašant literatūrinį rašinį Asta Karaliūtė-Bredelienė, Vilniaus licėjus, 2012
Probleminiai aspektai • Kaip apibrėžti kūrinio medžiagos, reikalingos rašiniui, kiekį. • Kokiais pavidalais /formomis kūrinio medžiaga gali atsidurti rašinio tekste. • Kaip atsirinkti tinkamą medžiagą. • Kaip atsirinkti, įsiminti, pasiruošti įvairių kūrinių analizei. Asta Karaliūtė Bredelienė
Kaip pasiruošti įvairių kūrinių analizei • Temų / motyvų / įvaizdžių nuoseklumas nagrinėjant kūrinius; • Daug darbo su tekstu: • teminių duomenų lentelių sudarymas, • argumentuoto atsakymo, būtinai remiantis tekstu, rašymas, • interpretacija; • tekstų ir jų fragmentų lyginimas; • mokymasis atmintinai (išskirtinesniais atvejais); • kūrybiniai darbai, tiesiogiai susiję su tekstais (pavyzdžiui, lt. – muzikinės kompozicijos kūrimas); • kitos formos. Asta Karaliūtė Bredelienė
Tos pačios temos ar motyvai bei jų transformacijos, interpretacijos skirtingų autorių skirtingų laikotarpių tekstuose Asta Karaliūtė Bredelienė
Moters vaidmuo Žmogaus ir medžio paralelė Eglės pasaka Šeimos vaidmuo Pasaulio sąrangos modelis Asta Karaliūtė Bredelienė
Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (I) • Romantikai (Daukantas, Baranauskas, Maironis) • Neoromantikai (Krėvė, Aistis, Miškinis ir kt.) • Egzistencialistai (Škėma, Granauskas, Marcinkevičius ir pan.) • Vėlyvasis modernas ir postmodernas (pagal pasirinkimą, pav., R. Stankevičius) Asta Karaliūtė Bredelienė
Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (II) • “Ė lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę”... (A. Bar.) • Toksai nuogas, toks nuogas ruduo. Stovi klevas lūdnumo kaip aš. (A. Mišk.) • “... tarp rūsčių eglių, beriančių į praeivių širdis keistas ir tikras pasakas apie žmogaus ir medžio giminystę...” (A. Škėma) • Vis ieškai panašumo su medžiu ir su savim. Ir pats savęs meldžiu: mielasis, niekam saulės neužstok... (Just Marc.) • jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykit tvorų, nesupjaukite malkom. (M. Mart.) Asta Karaliūtė Bredelienė
Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (III) MAIRONIS Miškas ūžia, verkia, gaudžia;Vėjas žalią medį laužo;Nuliūdimas širdį spaudžia,Lyg kad replėmis ją gniaužo.Girios tamsios, jūs galingos,Kur išnykote, plačiausios?Dienos praeities garsingos,Kur pradingote, brangiausios?Miškas verkia didžiagirių:Baisūs kirviai jas išskynė;Verkia Lietuva didvyrių:Jų neprikelia tėvynė.Kas mums praeitį grąžintųIr jos garsą, ir jos galią?Kas tuos kaulus atgaivintų,Kur po žemėmis išbalę? JONAS AISTIS Miškas ir lietuvis O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos! Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis:Gal todėl mano balsas bus nesvetimas, Kaip man nesvetimi atodūsiai žali.Ir taip suaugau su tyla, su nykuma - Ir šilas su manim, ir ašen su šilu. Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome, Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu?!Tylu ik sielvarto, iki nepanešimo!Tylu laukuos, tylu ir pievoj, ir šile,Jog pasiilgstu tavo to graudaus ošimo,Kai andai skundėmės graudžiai sunkia dalia.Kadaise verkė miškas ir lietuvis, Tyliai, ne lūpom verkė - krūtine. Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo, Bet ko mes šiandien tylim, nežinia... RIMVYDAS STANKEVIČIUS Žalia daina Mes – lietuviai, mes mylime mišką,Pilką akmenį, paukštį naktinį,Sūrų gintaro lašą ištryškusį,Iš tos vietos, kur skauda tėvynei.Mes lietuviai, mes garbinam miškąDainomis, laužo dūmais, svajonėmis,Mūsų mintys, kaip nuotakos ištekaUžu medžių, tvirtų, tartum žmonės.Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolė,Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,Žalias medis ir žalias brolisOšia Lietuvą – meilę ir jėgą.Mes lietuviai, mes girių augintiniai,Žaliašvarkiai, randuoti, drevėtiJei mums gūdūs miškai nepadėtų,Ar mes šalį nuo prieš apgintumėm?Mes lietuviai – iš kardo ir balnoIš miškų gilumos atėjomeTebeturim šaknis ir vėliavojSodrią plakančią žalią spalvą.Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolėTirštas laikas lyg kraujas nubėgo,Žalias medis ir žalias brolisOšia Lietuvą – meilę ir jėgą. Asta Karaliūtė Bredelienė
Kiek tapatus ir kiek (kuo) skiriasi žmogaus santykis su mišku visuose trijuose fragmentuose? Kokias istorines ar kultūrines aplinkybes tai iliustruoja? • Miškas ūžia, verkia, gaudžia;Vėjas žalią medį laužo;Nuliūdimas širdį spaudžia,Lyg kad replėmis ją gniaužo. (Mair.) • O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos! Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis:Gal todėl mano balsas bus nesvetimas, Kaip man nesvetimi atodūsiai žali. (J. A.) Mes lietuviai, mes garbinam miškąDainomis, laužo dūmais, svajonėmis,Mūsų mintys, kaip nuotakos ištekaUžu medžių, tvirtų, tartum žmonės. (R. St.) Asta Karaliūtė Bredelienė
Kas fragmentuose lemia žmogaus ir miško santykį, kiek jis keičiasi, ką tai pasako apie žmogaus savivoką, joryšį su kultūra, su tėvyne? • Miškas verkia didžiagirių:Baisūs kirviai jas išskynė;Verkia Lietuva didvyrių:Jų neprikelia tėvynė.(Mair.) • Kadaise verkė miškas ir lietuvis, Tyliai, ne lūpom verkė - krūtine. Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo, Bet ko mes šiandien tylim, nežinia... • (J. A.) • Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolė,Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo,Žalias medis ir žalias brolisOšia Lietuvą – meilę ir jėgą.(R. St.) Asta Karaliūtė Bredelienė
Girios tamsios, jūs galingos,Kur išnykote, plačiausios?Dienos praeities garsingos,Kur pradingote, brangiausios?(Mair.) Ir taip suaugau su tyla, su nykuma - Ir šilas su manim, ir ašen su šilu. Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome, Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu?! (J.A.) Mes lietuviai – iš kardo ir balnoIš miškų gilumos atėjomeTebeturim šaknis ir vėliavojSodrią plakančią žalią spalvą. (R. St.) Aptarkite cituojamų fragmentų deklaratyvumą: ką kiekvienas jų pabrėžia, kuo stebisi? Kaip tai susiję su laiko, kuriuo kiekvienas iš tekstų sukurtas, specifika? Ką tai sako apie žmogaus santykį su pačiu savimi? 2012 - 08 – 28 Asta Karaliūtė Bredelienė
Pateiktų pavyzdžių vertinimo aspektai ( 5 – 0 balų) • Temos suvokimas bei atskleidimas. • Kūrinių supratimas bei parinkimo dermė. • Argumentų vertė. • Gebėjimas naudotis kūriniais / literatūriškumas. • Darbo vientisumas, nuoseklumas, stiliaus bei logikos normų paisymas. (10 – 0 balų) • Raštingumo normų paisymas. (10 0 balų) 2012 - 08 – 28 Asta Karaliūtė Bredelienė