MENINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS

1. MENINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS LENGVIAU, ĮDOMIAU, ĮSIMINTINIAU!

2. FONETINĖS (susijusios su garsais) RAIŠKOS PRIEMONĖS

3. INSTRUMENTACIJA

4. Garsinė raiška, didinanti teksto išraiškingumą. Pavyzdžiai: Ša ša – krinta lapai, Ū ū – lekia vėjas. (S. Nėris) INSTRUMENTACIJA

5. ALITERACIJA

6. Panašiai skambančių ar vienodų priebalsių kartojimas. (Atkreipiamas skaitytojo dėmesys, pabrėžiami žodžiai, sulėtinamas skaitymo tempas.) Pavyzdžiai: Ėgi šnypščia iš kelmo piktoji! (A.Baranauskas) Vėjas laipiojo stogais, O jurginai ir nasturtos – Seserėlės Rūtos turtas – Šoko naktį po langais. (P. Širvys) ALITERACIJA

7. ASONANSAS

8. Panašiai skambančių ar vienodų balsių ir dvibalsių kartojimas. (Paryškina kalbos melodingumą, vaizdumą.) Pavyzdžiai: Ėgi srove teškena upelė Šventoji. (A.Baranauskas) Supuosi, supuosi... Sūpuoklės siūbuoja. (J. Degutytė) ASONANSAS

9. ONOMATOPĖJA

10. Tikrovės (gamtos, darbo, technikos) garsų mėgdžiojimas. Pavyzdžiai: Dun dun dun Dundulis dunda. (M.V.) Egi antys “pry!” “pry!” “pry!” priskridę į liūną. (A. Baranauskas) ONOMATOPĖJA

11. LEKSINĖS (susijusios su žodžiais) RAIŠKOS PRIEMONĖS

12. ARCHAIZMAI

13. Žodžiai, kurie paseno ir išėjo iš apyvartos dėl to, kad juos pakeitė kiti. (Padeda sukurti senoviškumo atspalvį.) Pavyzdžiai: Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. (S. Nėris) Ašva – kumelė, vetušas - senas, duomi - duodu. ARCHAIZMAI

14. BARBARIZMAI

15. Svetimos kalbos žodžiai. (Padeda sukurti tam tikros epochos dvasią.) Pavyzdžiai: Sudiev jums, skaistūs rytų žemčiūgai, -sunkūs man, sunkūs smerties lenciūgai. (M. Martinaitis) kolioti (= plūsti,keikti); čipsai (= traškučiai); pampersai (=sauskelnės). BARBARIZMAI

16. NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI

17. Neįprasti bendrinėje kalboje žodžiai, pa(si)daryti tik tai progai. (Siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, stebinti, šokiruoti; paryškina poetinį vaizdą gražiu garsų derėjimu.) Pavyzdžiai: Vos tik vakaras ateis Vyšnios kvapmenas paskleis. (B. Sruoga) Ir ne taip, kad po vieną Galvomis žiauninti sieną... (K. Binkis) NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI

18. TARMYBĖS

19. Žodžiai, vartojami atskirose tarmėse. (Padeda išryškinti tam tikros vietovės žmonių buities savitumus.) Pavyzdžiai: Visų ūkininkų trobesiai, jei ne masyviniai, tai mediniai ir gražiai nutepti, o moliniai namai bent nukalkiuoti. (I. Simonaitytė) Žemaičiai sako: brolis – bruolis, žiedas – žeids, pienas - pėnsir pan. TARMYBĖS

20. SINONIMAI

21. Skirtingai skambantys žodžiai, turintys tokią pat arba artimą reikšmę. (Kalbos turtingumo, vaizdingumo ženklas; padeda išvengti tų pačių žodžių pasikartojimo.) Pavyzdžiai: Gūdžiai švokšdavo eglės, šlamėdavo paslaptingai žali plačiašakiai ąžuolai. (V. Krėvė) ... ir šoną, ant kurio gulėjo, ne tai sopa, ne tai gelia.(V. Krėvė) SINONIMAI

22. ANTONIMAI

23. Priešingos reikšmės žodžiai. (Sustiprinamas kontrastas, atskleidžiami prieštaravimai.) Pavyzdžiai: Jų akyse buvo nebe džiaugsmas, bet nusiminimas.(J. Biliūnas) Ak, jūs vargdienėliai,jūs nuogi nabagėliai, Ar būt šilts, ar šalts,ar kitoks koksdyvinas oras, Rūbais vis vienais irtais pačiaisužsidengiant. (K. Donelaitis) ANTONIMAI

24. FRAZEOLOGIZMAI

25. Pastovus vaizdingas pasakymas / neskaidomas žodžių junginys. (Stiprina kuriamo teksto vaizdumą, įtaigumą.) Pavyzdžiai: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. (Žemaitė) Šaukštai po pietų! FRAZEOLOGIZMAI

26. VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI

27. Savaime vaizdingi žodžiai. (Kelia labai gyvus atliekamų veiksmų vaizdus.) Pavyzdžiai: Ore (...)šmaikščiojo kregždutės... (Šatrijos Ragana) Grioveliais jaugurgia vanduo... (M. Sluckis) Šakomrisnojo voveraitė. (E. Mieželaitis). VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI

28. DEMINUTYVAI

29. Mažybiniai, maloniniai žodžiai. (Suteikia kūriniui, švelnumo, malonių spalvų.) Pavyzdžiai: Saulelė eina miegoti Viržių rausvais kilimais. Iš kur tiek šviesių spalvų, Pilkojoj žemelėj imas. (J. Degutytė) Tai geros širdies vagilėlio būta. (B. Sruoga) DEMINUTYVAI

30. EPITETAS

31. Vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas. (Išreiškiamas emocinis autoriaus požiūris, paryškinimas vaizdas.) Pavyzdžiai: Trankiai, piktai, gaivalingai Ritas per audrą banga. (S. Nėris) O po kojų žemai Stebuklingai graži Žydi rožėmis Alpių šalis. (M.) EPITETAS

32. PALYGINIMAS

33. Dviejų daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų panašumu (formos, išvaizdos, spalvos, garso, funkcijos ir kt.). Pavyzdžiai: Jis, kur reikia, – kurčias kaip sliekas, aklas kaip kurmis ir nebylys kaip žuvis. (A. Vienuolis) O sunkumai jam nuo širdies kaip akmenys nuo krosnies paskui kits kitą riedėjo. (V.) PALYGINIMAS

34. METONIMIJA

35. Perkeltinės reikšmės pasakymas — vienos sąvokos pakeitimas kita, pagrįstas tuo, kad tomis sąvokomis nusakomi objektai yra susiję vienas su kitu kaip dalis ir visuma. Pavyzdžiai: Čiulba, cypauja, čirena pabaliai, pakrūmė. Rusvai geltonus lapus nuo šilo pavėjui blaško ruduo. Rytas už vakarą gudresnis. „Deklamuoti Maironį" vietoj „deklamuoti Maironio kūrybą“; „Žalgiris" vietoj „Žalgirio mūšis"; „Pilkos milinės" vietoj „kareiviai“. METONIMIJA

36. METAFORA

37. Perkeltinės reikšmės vienanaris, dažniausiai paslėptas, palyginimas. Pasakomas tik vienas narys (su kuo lyginama), o kitas narys (kas lyginama) nutylimas. Praleistąjį narį atkuria mūsų vaizduotė. Pavyzdžiai: Tiems, kur ilsisi prie jūsų kojų. (padėties panašumas) Bulvienojuos jau kvepia ruduo, ir liepsnoja šalikelėj klevas. (spalvos panašumas) Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės. (M.) Tik pienė pagiry iškėlusi saulytę... (J. Degutytė) METAFORA

38. SINEKDOCHA

39. Perkeltinės reikšmės žodžiai ar posakiai, kai bendresnis, platesnis pavadinimas keičiamas siauresniu ir atvirkščiai (dalis vietoj visumos). Dažnai vienaskaita vartojama vietoje daugiskaitos. Pavyzdžiai: Žilo plauko – sveikas protas Prieš pagundas apšarvotas. (Maironis) Nuo dulkių vyšnią ir avietę nuplaus griaustinis su lietum. (V. M. – Putinas) Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir ausų. (B. Sruoga) SINEKDOCHA

40. ANTONOMAZIJA

41. Tikrinis vardas vartojamas vietoje bendrinio ir atvirkščiai. Pavyzdžiai: Kaip margiriai, gražinos žuvę, Byloja pelenas pilių. (S. Nėris) Okiek einšteinų ir galilėjų šešiolikmečiais žemėje miega! (J. Marcinkevičius) Ant - Drąsuolis, ten gi Baimė. Už nenaudžio rasi Godų. (J. Baltrušaitis) ANTONOMAZIJA

42. ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA

43. Žmogui būdingų savybių suteikimas gamtos reiškiniams, gyvūnams. (Naudojama siekiant sukurti ar paryškinti vaizdą, sukelti emocijas.) Pavyzdžiai: Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai. (Maironis) Akmenėlis turi šaltą širdį. (S. Nėris) Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego. (Žematė) ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA

44. HIPERBOLĖ

45. Žodis ar žodžių junginys, kuriuo daiktas, reiškinys ar ypatybė meniškai padidinami, perdedami. (Siekiant sustiprinti įspūdį.) Pavyzdžiai: Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba. Katrė verkė, kaip lietus lijo. Tūkstantį kartų tau viską aiškinau! HIPERBOLĖ

46. LITOTĖ

47. Vaizduojamas dalykas perdėtai sumažinamas. (Vartojama įspūdžiui sustiprinti.) Pavyzdžiai: Atnešė sūrio tik antvieno danties. (flk.) Upę perbridęs, šaukšte prigėrė. (flk.) Atriekė riekelę kaip klevo lakštelį. (flk.) LITOTĖ

48. IRONIJA

49. Žodžio vartojimas perkeltine reikšme, kuri yra priešinga tiesioginei. Slaptas (subtilus) pašiepimas, neįžeidus, sąmojingas posakis. Pavyzdžiai: Reikalingas kaip vežimui penktas ratas. (flk.) Gudrus kaip avinas, drąsus kaip kiškis. (flk.) IRONIJA

50. SIMBOLIS