Atsakomųjų veiksmų parinkimas ir kontrolė

1. Atsakomųjų veiksmų parinkimas ir kontrolė Rizikos lygiai Rizika mažinančios priemonės Atsakomųjų veiksmų kontrolė

2. Atsakomųjų veiksmų parinkimas ir kontrolė Reagavimo į numatytą riziką priemonių planas turi būti įtrauktas į projekto planą kaip jo sudedamoji dalis. Vadovams svarbu suprasti projektą ir sunkumus, kurie gali iškilti atliekant nustatytus projekto darbus. (Jei šie sunkumai gana dideli, gali tekti performuoti tuos projekto darbus, kuriuose jie numatomi, arba surasti alternatyvius metodus ar technologijas, o gal alternatyvius projekto valdymo būdus). Kitas, sprendimas, siekiant sumažinti vienos technologijos ar darbo įtaką kitam ir padidinti projekto plano lankstumą, yra iš esmės padidinti projekto darbų kontrolės aktyvumą. Tai vadovams leistų, pastebėjus kylančias problemas, greičiau ir efektyviau į jas reaguoti bei, norint jų išvengti ar sumažinanti jų įtaką,pasukti projektą kita linkme. Suplanuojami atsakomieji žingsniai, priklausys nuo galimo rizikos poveikio dydžio projektui.

3. Atsako rizikai planavimas • - rizikos analitikai gerai supranta, kokie gali atsirasti rizikos veiksniai (per rizikos nustatymą) ir jų pasekmės (per kokybinę ir kiekybinę rizikos analizę); Ką mes galėtume dėl to padaryti? Atsako rizikai planavimas yra susijęs su strategijų susidoroti su rizikos veiksniais sukūrimu; rizikos nustatymas ir analizė padedamums suprasti, kas gali atsitikti projektuose, rizikos atsako planavimas padeda mums pasiruošti, kaip reikėtų elgtis, norint išvengti rizikos veiksnių arba sumažinti jų poveikį.

4. Nenumatytų atvejų planas(contingency plan) • - įvykių, kurie gali turėti įtakos projekto baigčiai, ir veiksmų tiems įvykiams pašalinti, sąrašas. • Projekte tokį planą jūs, kaip projekto vadovas, galite parengti ,,smegenų šturmo” metodu, išanalizuojant visus galimus netikėtus atvejus. kiekvienas, atsakingas už konkretų darbą, turi surasti atsakymus į klausimus: • Kokios realios arba galimos kliūtys gali sutrukdyti jums atlikti darbą laiku? • Kokių priemonių reikia imtis, kad galėtumėte atlikti darbą laiku? • Kokios pagalbos jūs norėtumėte gauti iš projekto vadovo, kad galėtumėte susitvarkyti su pavestu darbu? • Ar jūs matote silpnas projekto vietas? Jeigu taip, tai kokias?

5. Projektorizikos veiksniai Leidybos projekte rizikos veiksniais gali būti: • Rašytojas arba dizaineris gali ilgam susirgti; • Kompiuteryje esantį sumaketuotą leidinį gali pažeisti virusas; • Leidybos problemos: ne laiku atliktas užsakymas ir kt.

6. Nenumatytų atvejų planas (contingency plan)

7. Nenumatytų atvejų planas Parengtą planą reikia išsaugoti ir susieti su pagrindiniu planu, kad bėdos atveju nereikėtų toli ieškoti. MS projectsaugomas kaip tekstinis dokumentas surištas su atitinkamomis užduotimis ar ištekliais Užduočių lauką mes pakeičiame įvesdami papildomus laukus Text 2 - ,,Rizikos aprašymas”; Text 3 – ,,Rizikos atsiradimo galimybė” su dalimis ,, Aukšta”; ,,Vidutinė”; ,,Žema” LenetėjeEntryįvedame lentelę ,,Įvedimas informacijos apie riziką” Saugodami informaciją surišta su išteklių rizika informacijoje apie išteklius pakeičiame lauką Text 4 pavadinimą į,,Nenumatytų atvejų planas”.

8. Rizikos veiksnių, susijusių su aplinka nustatymas • “,,Jėgos laukų" (Force-field analysis)analizė - tai instrumentas, kurio pagalba projekto vadovas gali išanalizuoti aplinką, kurioje vykdomas projektas. • Analizės pagrindu gali būti sukurti du jėgų sąrašai: viename surašytos jėgos, darančios teigiamą įtaką projektui, kitame – neigiamą • Daugelyje organizacijų jėgų lauko analizė atliekama iki projekto plano sudarymo. • Šis metodas - ne pats galingiausias vadovo įrankis

9. Projekto įgyvendinimo jėgų lauko analizė TEIGIAMOS JĖGOS NEIGIAMOS JĖGOS Jei to nepadarysime, žlugsim Iš darbo neišmes Tai turės skatinančią įtaką Ar skatinimas bus ženklus? Projekto taryba Nevykusi buvusio projekto valdymo struktūra Projekto konsultantai Idėja patiks profsąjungoms O gal profsąjungos priešinsis? Pagerins komandos efektyvumą Ką atleis iš darbo?

10. Užduočių su padidinta rizika nustatymas • Užduočių filtravimas pagal trukmę - Ganto diagramoje nustatomas autofiltras - filtravimas pagal trukmę visas užduotis • Galima filtruoti užduotis pagal priklausomybę • Atliekama PERT analizė

11. Darbų trukmės įverčiai Egzistuoja du darbų trukmės įverčiai: determinuoti ir tikimybiniai. Jeigu darbo trukmė vargu ar pasikeis - ji yra determinuota. rutininių darbų trukmė planuojama pagal tai, kiek laiko tas pats darbas truko praėjusį kartą. nestandartiniai darbai, kurių trukmė yra nežinoma ir sunkiai prognozuojama, vadinami tikimybiniais. Pvz., finansų apskaitos skyriuje diegiama nauja programinė įranga, apie kurią mažai kas žino, ji susijusi su naujais darbuotojais, naujomis galimybėmis. Patirties tame darbe taip pat nėra.

12. PERT ANALIZĖ PERT analizę galima atlikti ir naudojantis „MS Project" programa arba tiesiog „MS Excel" skaičiuokle. PERT kaštų analizė pagrįsta tomis pačiomis prielaidomis kaip ir PERT trukmės analizė, t. y. tariama, kad darbų kaštai yra beta atsitiktiniai dydžiai, todėl biudžeto rizikai apskaičiuoti tinka tos pačios taisyklės ir formulės, kuriomis naudojmasi apskaičiuojant projekto trukmės riziką Darbo trukmė=(OLXOS+TL X TS+PL XPS)/6; OS+TS+PS=6.

13. PERT ANALIZĖ

14. PERT ANALIZĖ • Vidutiniaiprojekto kaštai 4433 Lt • Projekto kaštų dispersija 13056 Lt • Projekto kaštų standartinis nuokrypis114 Lt • Su kokia tikimybe projekto biudžetas neviršys 4500 litų?0,72 • Kokį projekto biudžetą galima garantuoti su 95 procentų tikmybe? 4621 Lt. • Su kokia tikimybe projekto biužetas neviršys 4433 litų? 0,5

15. Projekto trukmės analizė išlaidų analizės pagrindu • BCWS (atlikto darbo kaina pagal plane numatytą trukmę) –išlaidos , kurios buvo sunaudotos nuo projekto pradžios konkrečiam darbui atlikti iki konkrečios datos, jeigu darbas tiksliai atitiktų grafiką ir sąmatą. BCWS - sąmata atitinkanti baziniam planui • BCWP ( faktiškai atliktas darbas būtų apmokėtas pagal sąmatą) - faktinis darbo valandų skaičius, apmokėtas pagal sąmatinius įkainius, arba uždarbis (earned value). • Faktinė atlikto darbo kaina (Actual Cost of Work Performed).Tai išlaidos, faktiškai sunaudotos darbui atlikti nuo projekto pradžios iki pasirinktos datos. ACWP - faktinė darbo kaina. • BCWS ir BCWP paskaičiuojami bazinio plano duomenų pagrindu, todėl išlaidų analizei pirmiausia planą reikia išsaugoti kaip bazinį. Šia tris fundamentines vertes galima aprašyti ir kitais būdais.

16. Projekto trukmės analizė išlaidų analizės pagrindu • Sąmatinė užplanuoto darbo kaina - tai darbo valandų skaičius pagal bazinį planą, padaugintas iš valandinio įkainio pagal tą patį planą BCWS = planinis įkainis X planinis valandų skaičius. • Sąmatinė atlikto darbo kaina - tai faktinis valandų skaičius, padaugintas iš valandinio įkainio, numatyto pagal bazinį planą BCWP= planinis įkainis X faktinių valandų skaičius • Faktinė atlikto darbo kaina - tai faktinis darbo valandų skaičius, padaugintas iš faktinio valandinio įkainio ACWP=faktinis įkainis X faktinių valandų skaičius

17. Projekto trukmės analizė išlaidų analizės pagrindu(įverčių skaičiavimo algoritmas) • Tarkime, kuriam nors darbui atlikti pagal bazinį planą buvo numatyta 10 dienų (80 valandų), o valandos įkainis - 12 Lt. • vienos dienos įkainis - 96 litai. Projekto vadovas buvo priverstas pasamdyti kitą išteklių, kurio valandos įkainis - 16 litų. • Trečios dienos pabaigoje buvo nustatyta, kad sugaišta ne 24 valandos, kaip buvo planuota, bet 20 val. • BCWS: pagal planą 3 dienos (24 val), kurių įkainis - 12 litų. Iš viso - 288 litai. • BCWP: atlikta 20 darbo valandų. Valandinis įkainis - 12 litų. Iš viso - 240 litų. • ACWP: atlikta 20 valandų, faktinis įkainis - 16 litų. Iš viso - 320 litų.

18. Išlaidų pakitimų skaičiavimas • Šių trijų parametrų pagrindu skaičiuojami trys pakitimai ir du santykiai. • Grafiko pakitimas(Schedule variance,SV) palygina BCWS ir BCWP (sąmatinę kainą planinio ir atlikto darbo) ir leidžia išskirti sąmatos neatitikimą tarp planinės ir faktinės darbo apimties. • Kainos pakitimas (Cost variance, CV) palygina BCWP ir ACWP (sąmatinę ir faktinę atlikto darbo kainas) ir leidžia išskirti sąmatos neatitikimą, iššauktą išteklių kainos skirtumų: SV=BCWP-BCWS CV=BCWP-ACWP SV=BCWP-BCWS= - 48 Lt. CV=BCWP-ACWP= -80 Lt.

19. Atsakomųjų veiksmų parinkimas Reagavimo į numatytą riziką priemonių planas turi būti įtrauktas į projekto planą kaip jo sudedamoji dalis. Vadovams svarbu suprasti projektą ir sunkumus, kurie gali iškilti atliekant nustatytus projekto darbus. Jei šie sunkumai gana dideli: • gali tekti performuoti tuos projekto darbus, kuriuose jie numatomi, • surasti alternatyvius metodus ar technologijas, • alternatyvius projekto valdymo būdus.

20. Atsakomųjų veiksmų parinkimas Projekto darbų kontrolės aktyvumo padidinimas – tai yra galimas sprendimas siekiant: • sumažinti vienos technologijos ar darbo įtaką kitam; • padidinti projekto plano lankstumą. Tai vadovams leistų, pastebėjus kylančias problemas, greičiau ir efektyviau į jas reaguoti bei, norint jų išvengti ar sumažinanti jų įtaką, pasukti projektą kita linkme. Planuojami atsakomieji žingsniai, priklausys nuo galimo rizikos poveikio dydžio projektui.

21. Rizikos lygiai Rizikos poveikis gali būti skirstomas į: •kritinį – sąlygojantį dalies ar viso projekto žlugimą; • (LABAI AUKŠTA RIZIKA > 75% AUKŠTA RIZIKA - 50- 75%) •vidutinį – didinantį vienos ar kelių projekto sričių kaštus; • (VIDUTINĖ RIZIKA - 25 -50 %) •mažą - sukeliantį nedidelių nesklandumų, kurie projekto iš esmės nepaveikia nei finansiniu, nei laiko požiūriu. • (ŽEMA RIZIKA - 10 - 25 % ; LABAI ŽEMA RIZIKA < 10 %)

22. Sprendimai laukiamos rizikos atžvilgiu • Perkelti riziką ( „rizikos nukreipimas”); • Atidėti riziką; • Sumažinti riziką( sušvelninimas arba mažinimas); • Prisiimti riziką; • Išvengti rizikos (šalinimas).

23. Prisiimti riziką kai kurios rizikos gali būti įsisavinamos; -tolimesnis darbų atlikimo planas sudaromas įvertinant rizikos poveikio padarytus pasikeitimus.

24. Rizikos išvengimas arba šalinimas • išaiškinus riziką sukeliančias priežastis, jos gali būti: • panaikinamos; • atidedamos, (tokie veiksmai reikalauja papildomų išlaidų, tačiau, palyginti su visa projekto verte, jos nėra didelės) • rizika pašalinama: • pakeitus tvarkaraštį, • pailginus darbų trukinę, • padidinus biužetą, • sumažinus darbų apimtį. • tiksliau apibrėžus reikalavimus (pav.keliamus kuriamos informacinės sistemos funkcionalumui), • atlikus papildomus tyrimus (kuriamo gaminio paklausai nustatyti) • nusamdžius ekspertus (būsimai darbuotojų veiklos vertinimo sistemai apibrėžti).

25. Rizikos sušvelninimas arba mažinimas • - apima rizikos pasireiškimo galimybės ar galimo poveikio sumažinimą; • sumažinus tikimybę arba poveikio projekto tikslui stiprumą: • patikrintų technologijų vartojimas, • papildomas naujos kompiuterinės sistemos testavimas, • patikimesnio tiekėjo pasirinkimas, • naujo gaminio modelio sukūrimas ir išbandymas, • atsarginio duomenų kaupiklio įrengimas.

26. Rizika perkeliama • -rizika mažinama, perleidžiant ją tokiam asmeniui ar organizacijai, kuri efektyviau sugebės išspręsti iškilusią problemą. • galima mažinti riziką, apdraudžiant ją draudimo kompanijoje. • šis veiksmas rizikos nesumažina ir nepašalina, • medžiagų pabrangimo draudimas, • stichijos padarinių draudimas, • nekintamos sumos subrangos sutartis, • tiekėjo įsipareigojimai su nuostolių kompensavimu.

27. Rizika mažinančios priemonės • RIZIKOS PASKIRSTYMAS, • RIZIKOS DRAUDIMAS, • IŠTEKLIŲ REZERVAVIMAS, • ASMENINĖS RIZIKOS METODAS, • FINANSINĖS PRIEMONĖS, • PROJEKTO ĮGYVENDINIMO KELIŲ VARIANTŲ SUDARYMAS, • POLITINĖS PRIEMONĖS.

28. Rizikos paskirstymas Rizika paskirstoma paruošiamuoju projekto ir kontraktų sudarymo momentu. Reikia atminti, kad, kuo didesnę rizikos dalį dalyviai norės pervesti investuotojui, tuo sunkiau jį bus surasti. Todėl derybų metu visi dalyviai turi būti lankstūs jų prisiimamos rizikos dalies atžvilgiu.

29. Rizikos draudimas • - rizikos perdavimas draudimo kompanijai. • Paprastai tai atliekama apdraudžiant turtą ar nelaimingus atsitikimus. • Turto draudimo formos gali būti įvairios. • Nelaimingų atsitikimų draudimas apima profesinės atsakomybės draudimą bei fizinių asmenų draudimą.

30. Išteklių rezervavimas - finansinių išteklių rezervavimas nenumatytoms išlaidoms padengti taip pat naudojamas rizikai mažinti; ištekliai skiriami, nustačius potencialius rizikos veiksnius, jų poveikį projektui ir numačius atsakomųjų veiksmų kainą, procesas atliekamas trim etapais. 1. etapas. Nustatomas potencialų rizikos įvykių padarytas poveikis, t. y. nenumatytos išlaidos (čia galimi visi rizikos analizėje naudojami metodai); 2. etapas. Rezervo struktūros formavimas; 3. etapas. Numatoma, kokiems tikslams bus panaudoti nustatyti rezervai.

31. Kokiems tikslams bus panaudoti nustatyti rezervai? • •lėšų skyrimas naujai išskirto projekto darbui; • •iš skirtų lėšų nukreipimas darbui, kuriam atlikti nebuvo skirta pakankamai išteklių • •biudžeto naujo varianto formavimas, įvertinant darbus, kuriems atlikti reikiamų išteklių dar nepaskirta; • •kompensacija nenumatytiems darbų bei kitų išlaidų pasikeitimams, atsirandantiems projekto įgyvendinimo laikotarpiu; (Atlikus darbus, kuriems buvo skirtas rezervas, norint padengti nenumatytas išlaidas, reikia palyginti planinį ir faktiškai nenumatytų išlaidų paskirstymą. Nepanaudota išskirto rezervo dalis gali būti grąžinta į bendrą projekto rezervą).

32. Asmeninės rizikos metodas - realizuojamas šiais 6 etapais: 1. išaiškinama ir įvertinama rizika, daranti didžiausią įtaką projektui; 2. nustatomas galimas lėšų viršijimas, įvertinant nepalankaus įvykio atsiradimo tikimybę; 3. sudaromas galimos rizikos tikimybės ir pavojingumo mažinimo priemonių sąrašas; 4. nustatomos papildomos išlaidos pasiūlytoms priemonėms naudoti; 5. palyginamos pasiūlytoms priemonėms naudoti reikalingos išlaidos su galimais nuostoliais, kurių patirtume, jeigu rizikingas įvykis įvyktų; 6. priimamas sprendimas dėl riziką mažinančių veiksmų panaudojimo tvarkos.

33. Asmeninės rizikos metodas Procesas kartojamas kiekvienai rizikai, pereinant nuo didesnę įtaką turinčios rizikos prie mažiau reikšmingos. Asmeninės rizikos veikia atskirų projekto procesų atlikimą, tačiau nedaro ryškaus poveikio viso projekto sėkmei. Metodas remiasi rizikos atpažinimo metu gautu ekspertų rizikos įvertinimu, tačiau naudojasi ir kita informacija. Šis metodas nesuteikia galimybės tuo pačiu metu nustatyti ir pašalinti viso projekto riziką.

34. Įvairių finansinių priemonių taikymas Kontraktų su tiekėjais ir subrangovais sudarymas fiksuotomis kainomis ir griežtomis sankcijomis Sudarant kontraktą su tiekėjais ar subrangovais, reikia griežtai fiksuoti kainas (pvz.: jų fiksavimas tvirta valiuta). Sankcijos irgi turi būti kuo griežtesnės, tačiau baudžiamąsias priemones dera taikyti tik mokioms įmonėms. Kuo daugiau galimų situacijų bus numatoma kontrakto dalyje ,,teisės ir pareigos”, tuo mažesnė nesėkmės galimybė.

35. Apsirūpinimas garantuotais vidiniais ir išoriniais finansavimo šaltiniais - suteikianti projektui finansinio tvirtumo net ir nepalankiausiomis projektui situacijomis; Garantuotais finansavimo šaltiniais projektą galima aprūpinti skirtingais būdais: • naudojant vidinius finansavimo šaltinius; • finansavimui pritraukiant kuo daugiau fizinių ar juridinių asmenų; • vidinių ir užsienio bankų pritraukimas (stambus strateginis partneris); investicinių kompanijų ir fondų pritraukimas.

36. Organizacijos vidiniai finansiniai ištekliai - patikimiausias finansavimo šaltinis • - tvirčiausias rezultatyvumo atžvilgiu finansavimo šaltinis, tačiau juo gali remtis tik stambios kompanijos. • Didelis projekto kreditorių skaičius • - suteikia tam tikrą garantiją, kad finansavimas nebus nutrauktas, finansavimo pasiskirstymas tarp daugelio kreditorių sumažina praradimo riziką atskiram projekto kreditoriui. • - pasiekiamas tam tikras kompromisas tarp projekto rangovo bendrų investicijų didelės sumos ir nedidelių potencialių kreditorių praradimų. • Kiekvieno projekto vadovo svajonė - stambus strateginis partneris (Banko dalyvavimas ne kaip kreditoriaus, o kaip akcininko, kuris sudomintas ne tik pelnu, bet ir sėkminga projekto veikla.

37. Projekto įgyvendinimo kelių variantų sudarymui - Įvykus staigiems projekto aplinkos pasikeitimams, skirtingos papildomos schemos padės: greičiau ir tiksliau susiorientuoti situacijoje ir priklausomai nuo to kokiu variantu prasidėjo veiksmų vystymasis , staigiai sureaguoti. (Šiuo metu įvairiems projekto vykdymo modeliams sukurti naudojama įvairi programinė įranga, kuri šį darbą leidžia nesudėtingai ir efektyviai atlikti).

38. Politinės priemonės - projekto rizikai mažinti svarbiausias yra: vietinės valdžios pritraukimas dalyvauti projekte - tai leistų tikėtis valdžios paramos tiek projekto normalios eigos atveju, tiek krizės atveju; projekto finansavimui gali būti pritraukiamos ir pasaulinės finansinės institucijos; pasinaudojama Europos Sąjungos siūlomomis programomis ir fondais.

39. RIZIKŲ REGISTRAS

40. Rizikų registras • - pildomas viso projekto metu; • - nurodoma, kokios rizikos realizavosi, • - kurios buvo nuslopintos, • - kokių veiksmų imtasi jų padariniams likviduoti. • Taip kaupiama organizacijos rizikos valdymo patirtis, kuria naudojamasi sudarant kitų projektų rizikos valdymo planus.

41. Atsakomųjų veiksmų kontrolė Atsakomųjų veiksmų kontrolės metu stebima, kaip pasikeičia rizikos veiksniai ir jų įtaka projektui. kontrolė vykdoma visą projekto rengimo ir įgyvendinimo laiką. Ji remiasi rizikos valdymo planu, kuriame nustatyti atsakomieji veiksmai atskiriems rizikos veiksniams. Kai projektą vykdant pasireiškia pasikeitimai, pagrindinis procesas - rizikos nustatymo, įvertinimo, ir atsakomųjų veiksmų nustatymo - yra pakartojamas. Svarbu suprasti, kad net kruopšti ir visapusė analizė tiksliai nenustatys visų galimų rizikos veiksnių. nuolatinė kontrolė yra būtina.

42. Atsakomųjų veiksmų kontrolė Pagrindinis informacijos šaltinis, kuriuo remiamasi atsakomųjų veiksmų kontrolės metu – tai rizikos valdymo planas. • Jame atsispindi: • veiksmai, kurie turi būti naudojami rizikai valdyti projekto rengimo (įgyvendinimo) metu, • rizikos nustatymo ir įvertinimo metu gauti rezultatai ir jų panaudojimas, • paskiriami atsakingi asmenys už atskirus rizikos valdymo momentus; Jei projekto planavimo etape buvo paskirtas išteklių rezervas nenumatytiems rizikos veiksniams, tai rizikos valdymo plane turi būti aiškiai matyti, kaip tas rezervas paskirstomas.

43. Atsakomųjų veiksmų kontrolė Rizikos atsakomųjų veiksmų kontrolės metu gali būti pastebėta, kad priskirtas atsakomasis veiksmas nepakankamas rizikos veiksniui pašalinti ar jo poveikiui sumažinti iki leistino lygio. • Tada parenkamas papildomas atsakomasis veiksmas, kuris sustiprintų poveikį rizikos veiksniui- peržiūrimas atsakomųjų veiksmų nustatymo procesas, o kartais - net ir rizikos įvertinimo procesas. • Atsakomųjų veiksmų kontrolės proceso metu numatomi koreguojantys veiksmai, kurie visų pirma susideda iš rizikos atsakomųjų veiksmų perskirstymo. • proceso metu nustatyti anksčiau nenumatyti rizikos veiksniai, jie įvertinami, ir ši informacija įtraukiama į rizikos valdymo planą.

44. kiekvienas, atsakingas už konkretų darbą, turi surasti atsakymus į klausimus: • Kokios realios arba galimos kliūtys gali sutrukdyti jums atlikti darbą laiku? • Kokių priemonių reikia imtis, kad galėtumėte atlikti darbą laiku? • Kokios pagalbos jūs norėtumėte gauti iš projekto vadovo, kad galėtumėte susitvarkyti su pavestu darbu? • Ar jūs matote silpnas projekto vietas? Jeigu taip, tai kokias?

45. Rizikos yra visur - yra neatsiejama reiškinių dalis, tik paskutiniais metais rizikos vadyba tapo plačiai nagrinėjamu verslo ir vyriausybės klausimu; Viena iš paskutiniu metu išnagrinėtų ir susidomėjimo susilaukusių rizikos sričių yra pasekmės dėl chaotiškos aplinkos veiksnių. Esant visuotinei aštriai konkurencijai, produktų gyvavimo laiko trumpėjimui, dingusiam vartotojų pakantumui, didelės kompanijos patiria masinį kainų kritimą, natūralu, kad tokiame chaose stengiamasi įvesti tvarką. Programinės įrangos kūrimas taip pat suaktyvino susidomėjimą rizikos vadyba. Projektų planavimo programos dabar leidžia projektų vadovams sukurti ištobulintus savo projektų modelius asmeniniuose kompiuteriuose. Kai projektas jau sumodeliuotas, jis gali būti naudojamas tirti įvairioms pasekmėms, kylančioms dėl skirtingų veiksmų.

46. Ačiū už dėmesį