6 TEMA. VALSTYBĖS PAGALBA ŪKIO SUBJEKTAMS

1. 6 TEMA. VALSTYBĖS PAGALBA ŪKIO SUBJEKTAMS 6.1. VALSTYBĖS PAGALBOS SAMPRATA. VALSTYBĖS PAGALBOS ĮTAKA KONKURENCIJAI 6.1.1. Valstybės pagalbos sąvoka Šaltiniai: • Rose M. D’Sa. When is aid is not State aid? The implications of the English Partnerships decision for European competition law and policy // European Law Review. Volume 25, April 2000. 139-156. • M. Ross, State aids and national courts: Definitions and other problems – a case of premature emancipation? // Common Market Law Review. Vol. 37, No. 2, April 2000. 401-423. • J.A. Winter, Re(de)fining the notion of state aid in Article 87(1) of the EC Treaty// Common Market Law Review. Vol. 41, No. 2, April 2004. 475-504. • EB Sutarties 87(1) str. (ex 92(1) str.): „Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

2. Remiantis aukščiau pateikta Sutarties nuostata galima sąlyginai išskirti šiuos valstybės pagalbos požymius: 1. Valstybės narės ar iš jos valstybiniųištekliųsuteikta pagalba (valstybės pagalba): • Germany v Commission bylą 248/84: pagalba, suteikta valstybės narės regioninių ar vietinių institucijų, nepriklausomai nuo jų statuso ir rūšies, • Sloman Neptun byloje C-72, 73/91:pagalba gali būti teikiama ir per viešas ar privačias institucijas, kurios yra tos valstybės įsteigtos administruoti valstybės pagalbos priemones. • Stardust Marine byloje C-482/99 ETT patikslino, kad valstybės pagalbą gali teikti ir valstybinės įmonės, su sąlyga, kad valstybė turi turėti kontrolę (lemiamą įtaką) nagrinėjamai valstybės įmonei ir turėti galimybę naudotis jos finansiniais ištekliais. Tačiaubūtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius.

3. 2. pagalba, kuria teikiamos privilegijos (nauda) tam tikriems ŪS (valstybės pagalbos gavėjams) ar tam tikrų prekių gamybai; (“išskirtinumo” požymis) ŪS ar produktų gamybos išskirtinumas • Bendro pobūdžio pagalbos priemonės nelaikomos valstybės pagalba, tačiau jei tokios priemonės taikomos tik kai kurių ŪS ar produktų gamybos atžvilgiu, jos gali būti pripažįstamos valstybės pagalbos priemonėmis. • DMT byla C-256/97: jeigu finansinę paramą teikianti institucija turi teisę rinktis pagalbos gavėjus ar nustatyti skirtingas pagalbos teikimo sąlygas, tokia institucijos teikiama parama negali būti laikoma bendro pobūdžio pagalba. Privilegijų (naudos) samprata • ŪS turi būti suteikiama išskirtinė parama, kurios jis įprastinėmis komercijos sąlygomis nebūtų gavęs. Žr. ETT sprendimą Belgium v Commission ("Meura") byloje C-234/84.

4. 3. pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją • jau pats faktas, kad valstybė narė teikia privilegijas tam tikriems ŪS ar produktų gamybai, leidžia teigti, kad yra iškraipoma ar gali būti iškraipoma konkurencija tarp pagalbos gavėjo ir jo konkurentų(žr. PIT sprendimąVlaams Gewest byloje T-214/95). 4. pagalba, įtakojanti prekybą tarp valstybių narių • Šiuo atveju tai nėra kriterijus, kuris atskiria nacionalinės ir Bendrijos teisės “jurisdikcijas”, kadangi valstybės pagalbos kontrolė yra tik supranacionaliniame EB lygmenyje. • Įtakos prekybai kriterijus gana liberaliai aiškinamas ir yra pripažįstama, kad jis yra nesunkiai tenkinamas. Žr.: Philip Morris v Commission bylą 730/79 (para 11); Belgium v Commission bylą C-142/87 (para 43), taip pat Spain v Commission bylą C-278-280/92 (para 42). 5. pagalba, kuriai nėra taikomos EB sutarties nuostatos, numatančios išimtis ir nukrypimus nuo Sutarties 87(1) str.: Sutarties 87(2) – 87(3) str. (jos aptariamos toliau, 6.2 skirsnyje), 32-38, 73, 109-111, 296 str. Pagrindinis ETT suformuluotas principas – valstybės priemonės vertinamos atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai, prekybai, o ne pagal jų teikimo priežastis ar tikslus (Belgium v Commission byla C-75/97 ).

5. 6.1.2.Valstybės pagalbos rūšys Pagrindinis šaltinis: EB Reglamento 659/1999 (toliau–Reglamentas 659) 1 str. • pagalba - tai bet kuri priemonė, atitinkanti EB Sutarties (toliau taip pat - Sutartis) 87(1) (ex 92(1)) str. nustatytus kriterijus (žr. 6.1.1 punktą, aukščiau); • esama valstybės pagalba – tai (Reglamento 659 1(b) str.): a) pagalba, kuri buvo suteikta iki EB sutarties įsigaliojimo, arba pagalba, kuri buvo suteikta valstybėse narėse iki jų įstojimo į ES. b) Komisijos arba Tarybos patvirtinta pagalba. c) pagalba, kuri laikoma automatiškai patvirtinta (žr. Lorenz bylą 120/73 ir Reglamento 659 4(6) str.); d) pagalba, kuriai taikomas 10 metų senaties terminas jau yra pasibaigęs (Reglamento 659 15 str.); e) pagalba, kuri laikytina esama pagalba, nes galima nustatyti, kad jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendros rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista. • nauja valstybės pagalba - tai visa pagalba, t.y. pagalbos schemos ir individuali pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus;

6. Esamos pagalbos pakeitimas yra bet koks jos pakeitimas, išskyrus grynai formalaus arba administracinio pobūdžio pakeitimus, kadangi tokie pakeitimai negali daryti poveikio pagalbos priemonės suderinamumo su bendra rinka įvertinimui. Tačiau pradinio esamos pagalbos schemos biudžeto padidinimas iki 20% nelaikomas esamos pagalbos schemos pakeitimu (Komisijos Reglamento 794/2004 4(1) str.). • valstybės pagalba, teikiama pagal pagalbos schemą (Reglamento 659 1(d) str.)- tai pagalba, teikiama vadovaujantis bet kuriuo teisės aktu (“pagalbos schema”), pagal kurį: • bendrai ir abstrakčiai teisės aktuose apibrėžtiems ŪS netaikant kitų įgyvendinimo priemonių galima teikti individualią pagalbą, • vienam arba keliems ŪS gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi ir neribotam laikotarpiui skirta pagalba, ir/arba neriboto dydžio pagalba; • individuali valstybės pagalba (Reglamento 659 1(e) str.) - tai pagalba, kuri: • nėra skiriama remiantis pagalbos schema ar • pagalba, kuri suteikta remiantis pagalbos schema ir apie kurią privaloma pranešti, neatsižvelgiant į tai, kad buvo leista įgyvendinti visą pagalbos schemą. • neteisėta valstybės pagalba - tai nauja pagalba, įgyvendinta prieštaraujant Sutarties 88(3) str. • netinkamai taikoma valstybės pagalba - tai pagalba, kurią gavėjas taiko pažeisdamas: • Komisijos sprendimą nepateikti prieštaravimų (Reglamento 659 4(3) str.) arba • Komisijos teigiamą arba sąlyginį sprendimą (Reglamento 659 7(3) ar 7(4) str.).

7. 6.1.3. Valstybės pagalbos formos (būdai) • suteiktos subsidijos (dotacijos); • mokestinės lengvatos; • socialinio draudimo įmokų sumažinimas; • delspinigių ir baudų nurašymas; • valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiais būdais; • lengvatinės paskolos; • valstybės garantijos; • kiti pagalbos būdai. • Teikiamos valstybės pagalbos forma (būdas) neturi jokios įtakos šios pagalbos vertinimui pagal Sutartį (žr. Sutarties 87(1) str.). • Reglamente 794 pateiktas panašus valstybės pagalbos formų skirstymas (žr. Reglamento II priedą).

8. 6.1.4. Valstybės pagalbos kontrolės būtinybė • Šaltinis: Alexander Schaub, State Aid Control in the EU - in particular the latest developments on policy concerning the recovery of incompatible aid • Pagrindinė kontrolės priežastis – palaikyti laisvą ir neiškreiptą konkurenciją bendroje rinkoje išvengiant situacijos, kai valstybės įgaliotos institucijos nepagrįstai teikia privilegijas tam tikriems ŪS, kurie tarpusavyje konkuruoja bendros rinkos teritorijoje. • Valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių tikslas – užtikrinti, kad Bendrijoje nebūtų iškreipta konkurencija ar prekyba ribojant valstybių narių galimybes teikti subsidijas ar kitokias pagalbos priemones siekiant pagelbėti ŪS, turintiems finansinių sunkumų, arba pritraukti investicijas. • 6.2. VALSTYBĖS PAGALBOS, KURI NESUDERINAMA SU BENDRA RINKA, DRAUDIMAS. ATVEJAI, KAI VALSTYBĖS PAGALBA YRA LEIDŽIAMA (SUDERINAMA SU BENDRA RINKA) • Valstybės pagalbos teikimo reglamentavimo schemą EB sutarties 87 str. kontekste sudaro du pagrindiniai elementai: • I. Bendras draudimas taikyti pagalbos priemones, kurie atitinka EB sutarties 87(1) str. numatytus valstybės pagalbos požymius (jie aptarti 6.1.1 punkte); • II. Išimtys iš bendro draudimo, kurios leidžiamos besąlygiškai arba esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms.

9. 6.2.1.Valstybės pagalbos, nesuderinamos su bendra rinka, draudimas • Jeigu valstybės taikoma priemonė neatitinka bent vieno iš penkiųsąlyginai išskirtų “valstybės pagalbos” požymių, ji nėra laikoma “valstybės pagalba” EB sutarties 87(1) str. prasme ir jai nėra taikomos EB valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančios nuostatos (bendras draudimas). • Pagalba, atitinkanti visus 5 požymius yra valstybės pagalba 87(1) str. prasme ir apie ją būtina pranešti Komisijai pagal 88(3) str., nebent minėtai pagalbai taikomos išimtinės taisyklės numato kitaip (pvz., bendrųjų išimčių reglamentai, de mininmis). 6.2.2.Valstybės pagalba, kuri suderinama ar gali būti laikoma suderinama su bendra rinka Valstybės pagalba, kuri savaime neprieštarauja bendrai rinkai • EB sutarties 87(2) str. numatytos išimtys iš bendro draudimo, įtvirtinto 87(1) str., kurios taikomos besąlygiškai, jei tik valstybės priemonė atitinka šiame straipsnyje numatytos pagalbos požymius. • Taigi visais atvejais su bendra rinka yra suderinama: a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų produktų dėl jų kilmės; b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti. Dėl šio punkto Komisijos ir Teismų nuomonės nesutampa (žr.pvz., Freistaat Sachsen and Volkswagen v Commission bylą T-132,143/96).

10. Valstybės pagalba, kuri gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrai rinkai esant tam tikroms sąlygoms (EB Sutarties 87(3) str.) a) pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti; • b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti; • c) pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui; • d) pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. • e) kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose kvalifikuota balsų dauguma remiantis Komisijos pasiūlymu.

11. Bendrųjų išimčių reglamentai tam tikroms valstybės pagalbos rūšims.De minimistaisyklės, taikomos valstybės pagalbos srityje Šaltiniai: • 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ([1998] OJ L 142/1) (toliau Reglamentas 994); • 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai ([2001] OJ L 10/30) (toliau Reglamentas 69); • 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnio taikymo pagalbai mokymui ([2001] OJ L 10/20) (toliau Reglamentas 68); • 2002 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui ([2002] OJ L 337/3) (toliau Reglamentas 2204); • 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms ([2001] OJ L 10/33) (toliau Reglamentas 70); • 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 364/2004 praplečiantis Reglamento (EB) Nr. 70/2001 taikymo sritį įtraukiant pagalbą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai ([2004] OJ L 63/22) (Reglamentas 364); • Reglamentų vertimai į lietuvių kalbą; • A. Sinnaeve, Block exemptions for state aid: More scope for state aid control by Member States and competitors // Common Market Law Review. Vol. 38, No. 6, December 2001. 1479-1501.

12. A. Bendrųjų išimčių reglamentai tam tikroms valstybės pagalbos rūšims • Vadovaudamasi EB sutarties 89 str. jai suteiktais įgaliojimais 1998 m. Taryba priėmė Reglamentą 994, kuriuo suteikė Komisijai teisę priimti bendrųjų išimčių reglamentus, skelbiančius, kad toliau išvardintos pagalbos rūšys yra suderinamos su bendra rinka ir apie jas neprivaloma pranešti Komisijai pagal Sutarties 93(3) str.: 1) pagalba, skiriama: a) mažoms ir vidutinėms įmonėms (išimties taikymo sąlygos nustatytos Komisijos Reglamente 70) ; b) tyrimui ir vystymui (Reglamentas 364); c) aplinkosaugai (Pastaba: Komisija yra priėmusi visus bendrųjų išimčių reglamentus Tarybos numatytoms pagalbos rūšims, išskyrus pagalbą aplinkosaugai, jai galioja 2001 m. Komisijos pranešimas-komentarai – [2001] OJ C 37); d) užimtumui ir mokymui (atitinkamai Reglamentai 2204 ir Reglamentas 68); 2) pagalba, kuri suderinta su Komisijos patvirtintu kiekvienai valstybei narei skiriamos regioninės pagalbos žemėlapiu.

13. B. De minimis valstybės pagalba • De minimis pagalbos sąlygos nustatytos Komisijos Reglamente 69 (jai veikiant pagal Tarybos Reglamentą 994): • Taikymo sritis: Reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai ŪS visuose sektoriuose, išskyrus 1 str. numatytas išimtis (pagalbą transporto sektoriuose, pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, pagalbą, kuri priklauso nuo to, ar vartojamos vietinės ar importuotos prekės ir t.t.); • Mažareikšmiškumas: Apie pagalbos priemonę nebūtina pranešti Komisijai, jeigu bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus metus, suma neviršija 100.000 eurų; • De minimis pagalbos kontrolės alternatyvos: a) bendradarbiavimas tarp valstybės narės ir pagalbos gavėjo (apsikeitimas informacija ir pan.); b) centrinio de minimis pagalbos registro įsteigimas.

14. 6.3. VALSTYBĖS PAGALBOS KONTROLĖS PROCEDŪROS Šaltiniai: • EB sutartis (88 str.); • 1999 m. kovo 22 d Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999 nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles ([1999] OJ L 83/1) (toliau Reglamentas 659); • 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004 įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles ([2004] OJ L 140/1) (toliau Reglamentas 794); • A. Sinnaeve and P.J. Slot, The new Regulation on State aid procedures // Common Market Law Review. Vol. 36, No. 6, October 1999. P. 1153-1194. • H.-J. Priess, Recovery of illegal state aid: An overview of recent developments in the case law // Common Market Law Review. Vol. 33, No. 1, February 1996. 69-91. Sąlyginai galima išskirti keturias valstybės pagalbos kontrolės procedūras: • 1) naujos valstybės pagalbos (pagalbos, apie kurią privalomą pranešti) taikymo kontrolės procedūra (Reglamento 659 2-9 str.); • 2) neteisėtai suteiktos pagalbos kontrolės procedūra (10-15 str.); • 3) netinkamai taikomos pagalbos kontrolės procedūra (16 str.); • 4) esamos valstybės pagalbos schemų kontrolės procedūra (17-19 str.).

15. 6.3.1. Pranešimo apie naują valstybės pagalbą pateikimo tvarka. KTvaidmuo pranešimopateikimo stadijoje Pranešimo pateikimo tvarka • EB sutarties 88(3) str.: “Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas.” • Reglamento 659 2(1) str.: Suinteresuotoji valstybė narė, išskyrus atvejus, kai pranešimo pateikti nebūtina, privalo iš anksto pranešti Komisijai apie bet kuriuos planus skirti naują pagalbą. Gavusi pranešimą, Komisija apie tai iš karto informuoja valstybę narę. Pranešimas perduodamas Komisijai per atitinkamos valstybės narės nuolatinę atstovybę. (Reglamento 794 3 str.). Pranešime teikiama informacija Yra dvi pranešimo pateikimo formos: • standartinė (Reglamento 794 I priedas) ir • supaprastinta (naudojama pranešant apie esamos pagalbos pakeitimus - Reglamento 794 II priedas). “Sustabdymo sąlyga” • EB sutarties 88(3) str., Reglamento 659 3 str.: !!! Pagalba, apie kurią reikia pranešti, negali būti skiriama tol, kol Komisija nepriima tokią pagalbą patvirtinančio sprendimo, arba kol nelaikoma, kad Komisija tokį sprendimą priėmė

16. KT vaidmuo • Vadovaujantis LR KĮ 48 str. KT yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės, klausimais. • Pranešimų pateikimo stadijoje KT Vyriausybės patvirtinta tvarka [Šaltinis: 2004 m. rugsėjo 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1136 „Dėl Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo“]: • atlieka valstybės pagalbos projektų ekspertizę ir teikia pagalbos teikėjams išvadas bei rekomendacijas: (10 p.); • dalyvauja teikiant pranešimus apie valstybės pagalbą EB Komisijai: (4, 7 p.).

17. 6.3.2. Pranešimų apie naują valstybės pagalbą nagrinėjimo tvarka ir terminai. EB Komisijos priimami sprendimai Pagrindiniai etapai: • I. Pirminis pranešimo patikrinimas (Komisija formuoja preliminarią nuomonę apie valstybės numatomą teikti priemonę); • II. Formalaus tyrimo procesas (pradedamas tuo atveju, jei Komisijai I etape kyla abejonių dėl valstybės numatomos taikyti priemonės suderinamumo su bendra rinka).

18. I. Pirminis pranešimo patikrinimas ir galimi Komisijos sprendimai • Komisija, gavusį pranešimą, iš karto atlieka jo pirminį patikrinimą ir priima vieną iš trijų galimų sprendimų(Reglamento 659 4 str.): 1)sprendimą, kad valstybės taikoma priemonė nėra pagalba (4(2) str.); 2)sprendimą nepateikti prieštaravimų (jeigu nėra jokių abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendra rinka ir minėta priemonė yra valstybės pagalba); 3)sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą ( jeigu yra abejonių dėl priemonės suderinamumo su bendra rinka) - Reglamento 659 4(4) str.; Sprendimų priėmimo terminai • Sprendimas turi būti priimtas: 1) Per 2 mėn., jei buvo gautas išsamus panešimas – 1973 m. Lorenz byloje ETT suformuluota ir Reglamente 659 įtvirtinta taisyklė. 2) Per trumpesnį nei 2 mėn. terminą, jei taip nusprendžia Komisija. 3) Per ilgesnį nei 2 mėn. terminą, jeigu termino pratęsimui pritaria Komisija ir atitinkama valstybė narė. • Jeigu per nustatytą laikotarpį Komisija nepriima vieno iš trijų sprendimų, pagalba, apie kurią buvo tinkamai pranešta, laikoma Komisijos patvirtinta. Tokiu atveju suinteresuota valstybė narė gali įgyvendinti atitinkamas priemones prieš tai apie jas informavusi Komisiją, jeigu Komisija, gavusi pranešimą, per 15 d. d. nepriima atitinkamo sprendimo.

19. II. Formalaus tyrimo procesas. Komisijos sprendimai užbaigti formalaus tyrimo procesą, jų priėmimo terminas (EB sutarties 88(2) str., Reglamento 659 6 str.): • Komisijos sprendime pradėti formalaus tyrimo procesą: - apibendrinami reikšmingi ginčytini faktai ir teisės klausimai, - pateikiamas pirminis Komisijos atliktas pasiūlytos pagalbos pobūdžio priemonės įvertinimas ir - išdėstomos abejonės dėl pagalbos atitikimo bendrai rinkai; - reikalaujama, kad valstybė narė ir kitos suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas per nustatytą laikotarpį; • Gautos pastabos pateikiamos atitinkamai valstybei narei, kuri gali į jas atsakyti per nustatytą laikotarpį. • Formalaus tyrimo procesas užbaigiamas priimant vieną iš žemiau nurodytų sprendimų: 1) sprendimą, kad valstybės taikoma priemonė nėra pagalba; 2) teigiamą sprendimą (priemonė suderinama su bendra rinka); 3) sąlyginį sprendimą (priemonė suderinama su bendra rinka, bet nustatomi sprendimo vykdymo kontrolei būtini įsipareigojimai). T.p. žr. PIT sprendimą Aer Lingus byloje T-140/95, para 86. 4) neigiamą sprendimą (pranešime nurodyta pagalba prieštarauja bendrai rinkai). • Išvardyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo formalaus tyrimo proceso pradžios.

20. 6.3.3. Kitų valstybės pagalbos teikimo atvejų kontrolės procedūrų ypatumai Neteisėtos valstybės pagalbos teikimo atvejų tyrimas • Panašus į naujos pagalbos tyrimą, tačiau turi ir tam tikros specifikos: 1) Skiriasi procedūros pradžia: ji pradedama Komisijai iš bet kurio šaltinio gavus informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą. 2) Neteisėtos pagalbos tyrimo metu Komisija gali priimtitrijų rūšių įsakymus: • įsakymą pateikti informaciją – Komisijai reikia papildomos informacijos, o ji laiku nepateikiama); • įsakymą sustabdyti pagalbą, kol Komisija priims sprendimą dėl tokios pagalbos atitikimo bendrai rinkai; • įsakymą išieškoti (laikinai) pagalbą esant tam tikroms aplinkybėms, būtent: - nėra jokių abejonių dėl valstybės priemonės pobūdžio ir - reikia imtis skubių priemonių ir, - yra rimta didelės ir nepataisomos žalos konkurentui rizika. 3) Komisijos sprendimų priėmimui netaikomi įprasti Komisijos sprendimų priėmimo laiko apribojimai (2 ir 18 mėn. ir kt.). Bet gali būti taikomi sąžiningos administracinės praktikos principai – žr. PIT sprendimą Gestevision byloje T-95/96.

21. Neteisėtos pagalbos išieškojimas • Tokiais atvejais Komisijos priimtas sprendimas vadinamas sprendimu išieškoti pagalbą ir yra privalomai vykdytinas. • Reglamentas 659 numato tik dvi išimtis iš įpareigojimo grąžinti pagalbą: 1) jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui (14(1) str.) Galimi apribojimai - žr. pvz., Commission v Germany byla C-5/89, Spain v Commission byla C-169/95). 2) Teismų ir Komisijos praktikoje nenumatyta naujiena - pagalba nėra išieškoma, kai yra pasibaigęs jos išieškojimo terminas – 10 metų. Išieškomos pagalbos dydis ir išieškojimo tvarka: • Pagalbą sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą (palūkanų normų nustatymo ir palūkanų skaičiavimo metodai aptarti Komisijos Reglamento 794 9-11 str.); • Pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras. Šios procedūros netaikomos, kai jos riboja ar visai panaikina galimybę išieškoti neteisėtą valstybės pagalbą (žr. pvz., Alcan II bylą C-24/95).

22. Netinkamai taikomos valstybės pagalbos tyrimo procedūros Reglamento 659 16 str. numato beveik identiškas taisykles kaip ir netinkamai taikomos pagalbos atvejų tyrimo procedūrai, bet yra du pagrindiniai skirtumai: nuo neteisėtos pagalbos tyrimo procedūros: 1) Komisija negali priimti atitinkamo sprendimo, nepradėjusi formalaus tyrimo proceso; 2) tirdama netinkamos pagalbos taikymo atvejus Komisija negali priimti įsakymo išieškoti suteiktą pagalbą iš jos gavėjo. • Kitos bendros nuostatos, taikytinos neteisėtos valstybės pagalbos tyrimo atvejais, taikomos mutatis mutandis ir šioje procedūroje.

23. Esamų pagalbos schemų tyrimo procedūra • Teisinis pagrindas – EB sutarties 88(1) str.: “Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas bendros rinkos pažangiam vystymuisi arba jos funkcionavimui.” • Šią nustatą detalizuoja Reglamento 659 17-19 str.: “Komisija, kontroliuodama esamas pagalbos schemas, bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare, gauna iš jos visą patikrinimui reikalingą informaciją apie atitinkamas pagalbos schemas.” • Jeigu Komisija mano, kad atitinkama pagalbos schema nesuderinama arba daugiau nebesuderinama su bendra rinka, ji apie tai praneša valstybei narei ir suteikia jai galimybę pateikti savo pastabas. Komisijos siūlomos priemonės suderinti esamą valstybės pagalbą su bendra rinka. Pritarimo ir nepritarimo Komisijos pasiūlytoms priemonėms teisinės pasekmės (Reglamento 659 18 -19 str.) • Komisijos siūlomos priemonės: a) iš esmės pakeisti pagalbos schemą, arba b) pradėti taikyti procedūrinius reikalavimus, arba c) panaikinti atitinkamą pagalbos schemą. • Atitinkama valstybė gali reaguoti dvejopai: 1. Pritarti pasiūlytoms priemonėms ir jas įgyvendinti. 2. Pasiūlytoms priemonėms nepritarti. Tada Komisija, mananti, kad tos priemonės visgi yra būtinos, pradeda formalaus tyrimo procesą.

24. 6.3.4. Valstybės pagalbos teikimo kontrolės būdai: metinės ataskaitos ir “patikrinimai vietoje” Metinės valstybių narių ataskaitos • Pagal Reglamento 659 21 str. valstybės narės privalo pateikti Komisijai metines ataskaitas apie esamos pagalbos schemas, kurioms nebuvo taikyti jokie ypatingi atskaitomybės įpareigojimai pagal sąlyginį Komisijos sprendimą. „Patikrinimas vietoje“ (“on-site” monitoring) - Reglamento 659 22 str. • Patikrinimo atlikimo pagrindas – rimtos Komisijos abejonės dėl individualiai pagalbai taikomų sprendimų nepateikti prieštaravimų, teigiamų sprendimų arba sąlyginių sprendimų vykdymo. • Patikrinimo atlikimo tvarka ir valstybių narių garantijos: 1. iš pradžių valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas ir iš anksto raštu pranešama apie būsimą patikrinimą. 2. Patikrinime gali dalyvauti valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliktas patikrinimas vietoje, įgaliotieji pareigūnai. 3. Komisija valstybei narei turi pateikti kiekvienos ataskaitos, paruoštos po patikrinimo vietoje, kopiją. Sankcijos už Komisijos sprendimų ir ETT sprendimų nevykdymą • Jeigu valstybė narė nevykdo sąlyginių arba neigiamų sprendimų, Komisijagali perduoti spręsti šį klausimą tiesiogiai ETT. • Jeigu valstybė narė nevykdė ETT sprendimo, Komisija gali kreiptis į Teismą ir nurodyti iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio arba baudos mokesčio dydį.

25. 6.4. KITA VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLA, DARANTI TIESIOGINĘ ĮTAKĄ KONKURENCIJAI Neigiamą įtaką konkurencijai gali turėti ne tik valstybių teikiama pagalba ŪS, bet ir kitos valstybių taikomos priemonės, kurios taip pat reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. • KĮ 4 str.: 1. numato bendrą principą, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu LR, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, ir 2. bendrą draudimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ŪS ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ŪS, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant LR įstatymų reikalavimus. • Žr. pvz., KT 2001 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 23 “Dėl Radijo ir televizijos komisijos veiksmų išduodant licencijas kabelinės televizijos operatoriams atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“; KT 2002 m. liepos 9 d. Nutarimą Nr. 78 „ Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimo Nr. 152V 1.2.3 punkto atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“) ir pan.