Energetikos ekonomikos pagrindinės nuostatos

1. Energetikos ekonomikos pagrindinės nuostatos Anicetas Ignotas

2. ES LIETUVA Nacionalinės Energetikos strategija (NES) Žaliosios knygos STRATEGIJOS NES priemonių planas Veiksmų planai Energetikos įstatymas Reglamentai Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įst. Elektros ener-getikos įst. Gamtinių dujų įst. Šilumos ūkio įst. ĮSTATYMAI Direktyvos Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įst. Branduolinės energijos įst. Radiacinės saugos įst. Radioaktyvių atliekų tvarkymo įst. Sprendimai Programos Tvarkos Metodikos POĮSTATY-MINIAI Rekomendacijos Taisyklės Nuostatai Nuomonės

3. Energijos ištekliai • Viena seniausiai naudojamų kuro rūšių yra anglys. Pasaulio energetikos tarybos duomenimis, ekonomiškai naudinga anglis išgauti 75 šalyse. Iš viso anglių ištekliai siekia 860 mlrd. tonų. Jų užtektų šimtui metų. • Nors dėl taršos reikalavimų anglių naudojimas buvo apmažėjęs, dabar, atsiradus naujoms taršos mažinimo technologijoms, anglių kasmet sunaudojama vis daugiau. • Daugiausia anglių naudoja Kinija, JAV ir Indija. Iki 2030 metų šio kuro sunaudojimas turėtų padidėti net 60 proc. • Tuo tarpu naftos išteklių pasauliui užteks tik 41 metams. Apskaičiuota, kad išgaunamos naftos pasaulyje yra 163 mlrd. tonų. • Gamtinių dujų užteks 54 metams. Jų iš viso yra apie 186 trilijonus kubinių metrų. • Urano, kuris yra pagrindinis atominių elektrinių kuras, atsargų turi 47 šalys, išgauna tik 18 (daugiausia – Kanada, Kazachstanas ir Australija).

4. ATNAUJINTOS NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS TIKSLAI • Užtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą mažiausiomis išlaidomis: • didinant efektyvumą, plečiant energijos šaltinių, tiekėjų ir gamybos pajėgumų įvairovę, sukaupiant ir efektyviai naudojant kuro atsargas, integruojantis į ES energetikos sistemas, atnaujinant energetikos infrastruktūra ir gerinant jos fizinę apsaugą, statant regioninės reikšmės objektus, mažinant priklausomybę nuo energijos išteklių importo • Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros: • diegiant inovacijas ir modernias technologijas, racionaliai plėtojant eneergetikos sistemas, didinant efektyvumą, mažinant energijos nuostolius, skatinant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą, mažinant neigiamą energetikos objektų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai • Skatinti konkurenciją: • nustatant vienodas konkurencines sąlygas, tiekiant aukštos kokybės ir konkurencingus produktus ir paslaugas, didinant energijos tiekimo patikimumą, plečiant bendrą Baltijos šalių ir integruojantis į Skandinavijos bei ES elektros energijos rinkas, stiprinant energetikos priežiūros ir reguliavimo institucijas, didinant jų veiklos skaidrumą

5. PAGRINDINĖS ATNAUJINTOS NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS PRIEMONĖS(Energijos efektyvumas ir atsinaujinantys energijos ištekliai) • Vidutinės trukmės tikslai (iki 2010) nustatyti atnaujintoje Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje: • 7% sumažės energijos suvartojimas esamuose pastatuose • 20% bendrame elektros energijos gamybos balanse sudarys ko-generacija • 12%bendrame pirminės energijos balanse sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai • 7% suvartojamos elektros energijos bus gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius • 6%transporte naudojamų degalų sudarys biodegalai • Ilgalaikiai atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo tikslai (iki 2025) pasiūlyti atnaujintos NES projekte: • pasiekti, kad pirminiame energijos balanse atsinaujinantys ištekliai sudarytų 20%, papildomai panaudojant: • miško kirtimo atliekos180 000 tne • energetiniai želdiniai70 000 tne • šiaudai120 000 tne • komunalinės atliekos90 000 tne • biodegalai450 000 tne

6. ENERGIJOS TIEKIMAS IR LIETUVOS ENERGETINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ • Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, su tuo siejant alternatyvųjį apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, branduolinės elektrinės statybą ir t.t. • Šiems projektams įgyvendinti reikia dešimčių milijardų litų, kuriuos viena ar kita forma teks sumokėti Lietuvos piliečiams. • Didžiausi energijos suvartojimas Lietuvoje buvo pasiekti 2008 metais. Remiantis Lietuvos energetikos instituto (LEI) informacija tais metais Lietuvoje galutinės energijos vartotojai įvairiomis jos formomis sunaudojo iš viso 57 teravatvalandes energijos (1 TWh = 1012Wh). • Didžiausias galutinės energijos metinis kiekis buvo sunaudotas šiluminės energijos gamybai – apie 26 TWh, arba 46 procentai viso Lietuvoje sunaudoto energijos kiekio. Šiems poreikiams tenkinti apie 10 TWh šilumos buvo pagaminta centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, o likusi dalis (apie 16 TWh) gaminta deginant įvairų kurą šilumos vartojimo vietoje (necentralizuotas kuro naudojimas). • Iš viso Lietuvoje suvartojame 4,9 miln tonų naftos produktų , Įskaitant ir kitokios rūšies energijos sąnaudas

7. Būsimi energijos poreikiai • Prognozuojant energijos vartojimą 2020 metais dauguma ekspertų sutaria, kad šiluminės energijos poreikis turėtų sumažėti apie 10 procentų. Net visiškai renovavus pastatus (o tai nerealu) šiluminės energijos poreikis juose sumažėtų apie 30 proc., nes lieka karšto vandens vartojimas (tikėtina, kad jis didės), atsiranda naujų šilumos vartotojų ir pan. Tad realu šiek tiek sumažinti šilumos suvartojimą 2020 metais dėl įvairių taupymo priemonių. • Bendrasis elektros suvartojimas šį dešimtmetį ekonomikos augimo laikotarpiu gana stabiliai augo maždaug 0,4 TWh per metus, tad apie 2020 metus Lietuva turėtų vartoti apie 13 TWh elektros. • Daug sunkiau prognozuoti būsimą energijos naudojimą pramonėje, žemės ūkyje ar transporto sektoriuje, nes tai susiję su bendrosiomis ekonomikos tendencijomis, žmonių pragyvenimo lygiu ir panašiais dalykais. • Įvertinant paskutinių dviejų dešimtmečių Lietuvos raidos ir permainų tempus tikėtina, kad ir ateinančio dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje bus daugiausiai naudojama šiluminės energijos.

8. ELEKTROS ENERGETINĖS SISTEMOS EUROPOJE

9. AUKŠTOS ĮTAMPOS ELEKTROS PERDAVIMO TINKLAS

10. UCTE/ CENTRAL Europe 2007 NORDEL NORDEL Sweden Zviedrija Finland Somija ESTLINK 350 MW 11.2006 Norvēģija Norway Integrated Baltic and CIS energy system Igaunija Estonia Russia Krievija Latvija Latvia (TWh) Lithuania Lietuva Dānija Dānija Belorus Baltkrievija Polija Poland Ukraine Ukraina Vācija Germany Čehija Czech

11. UCTE/ CENTRAL Europe NaujaAE 2010 Galia 1500 MW Metinė gamyba 11 TWh NORDEL NORDEL Sweden Zviedrija Finland Somija ESTLINK 350 MW 11.2006 Norway Norvēģija Integrated Baltic Lietuva - Švedija 1000 MW and CIS energy system Estonia Igaunija -3.76 Krievija Russia Latvia Latvija (TWh) Lietuva Lithuania Dānija Dānija Importas 2015 → 5 TWh Baltkrievija Belorus Poland Polija Lietuva – Lenkija 1000 MW Ukraine Ukraina Germany Vācija Čehija Czech

12. THE HIGH VOLTAGE NETWORK SCHEME OF BALTIC’S AND WESTERN RUSSIA REGION

13. Schema

14. „Nord Balt“ – jungtis su Švedija • „Nord Balt“ atvers galimybes Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkų integracijai. • Jungtis su Švedija pagerins regiono energetinį saugumą ir energijos tiekimo patikimumą. • Jungtis prilyginama elektrinei – pastačius ją būtų užtikrintas stabilus elektros teikimas Vakarinei Lietuvos pusei, neturinčiai generacijos šaltinių. • Tiesiant kabelį numatoma galimybė prie jo jungti jūrinius vėjo jėgainių parkus. 3 laivai tiria Baltijos dugną, jūros dugno tyrimo rezultatai (2009-12-18), 2010 m. suplanuoti darbai

15. DISPONUOJAMOS LIETUVOS ELEKTRINIŲ GALIOS 2010 M.

16. ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲPANAUDOJIMO ELEKTRAI GAMINTI PERSPEKTYVA

17. Generavimo pajėgumų plėtra • Nuspręsta statyti dar vieną apie 200 MW generatorių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Statomas 440 MW galios blokas Lietuvos elektrinėje. Ruošiamasi statyti nauja 350 MW galiio elektrine Kaune • Šių metų pradžioje pradėjusi Lietuvoje veikti elektros birža iš esmės įrodė, kad Lietuvos elektros gamintojai vargiai gali konkuruoti su importuojamos elektros srautais laisvoje rinkoje. Skandinavijos šalių elektros rinkoje „Noordpool“ kainos irgi dažnai būna žemesnės negu Lietuvoje, tad pastačius jungtį į Švediją atsiras dar didesnė konkurencija. • Dabartinis elektros kainų lygis Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse rodo, kad nei gamtines dujas, nei branduolinį kurą naudojančios kondensaciniu režimu dirbančios elektrinės be reikšmingos finansinės paramos sunkiai galėtų konkuruoti regiono laisvoje elektros rinkoje.

18. Atominė elektrinė • Lietuvos ekonomika kol kas palyginti silpna, menki kreditiniai ištekliai, o energijos vartotojų perkamoji galia nedidelė. Prieš darant milijardines investicijas reikėtų gerai panagrinėti ateities perspektyvas ir tas funkcijas, kurias galėtų atlikti Lietuvos energetikos objektai. • Dešimtimis milijardų litų skaičiuojamos investicijos į naująją atominę elektrinę ir kitus gigantiškus elektros sistemos objektus turės būti grąžintos tik 10–15 TWh per metus vartosiančių elektros vartotojų Lietuvoje. • Pažymėtina, kad panašaus dydžio išsivysčiusios valstybės, kaip Danija, Airija ir t.t., naudojančios kur kas daugiau elektros energijos (28–40 TWh/m), stato smulkesnius elektros generavimo objektus, po truputį prisitaikydamos prie augančių elektros vartotojų poreikių . • Atominę elektrinę plečia tik Suomija, kuriai reikia apie 90 TWh elektros per metus. Milžiniškos, bet gerai nepasvertos investicijos į nepagrįstą elektros ūkio plėtrą gali brangiai kainuoti. Dažnai priimantys sprendimus energetikos sektoriuje, nepakankamai įvertina rinkos galimybes ir poreikius.

19. NEPRIKLAUSOMAS TIEKĖJAS GAMINTOJAI Užimantys virš 25% rinkos Reguliavimo tvarką – VKEKK(El. En. Įstat. 31 str.1d.)kainas (kasmet) – įmonių valdybos(Reguliavimo tvarkos 10; 12 p.p., Įstatai) RINKA TEC (kvotos ribose) Reguliavimo tvarką – VKEKK (Taisyklių 7.3 p.) kainas (kasmet) – įmonių valdybos R I N K O S K A I N O S Atliekiniai, atsinaujinantys Supirkimo kainas – VKEKK (El. En. Įstat. 31 str.5d.)(ilgam laikotarpiui – Skatinimo tvarkos 7p.) N U S T A T O TEC virš kvotos, kiti smulkūs Rinkos kainos (El. En. Įstat. 31 str.1d.) PERDAVIMO TINKLAI AB “LIETUVOS ENERGIJA” Rezervo kainų reguliavimo tvarką – VKEKK Sisteminių paslaugų kainų reguliavimo tvarką – VKEKK(El. En. Įstat. 31 str.1d.) Konkrečios rezervo ir sist. pasl. kainos– kasmet apskaičiuojamos pagal “Reguliavimo tvarką” ir valdybų patvirtintas pastoviąsias sąnaudas.(Reguliavimo tvarkos 22 p.) SKIRSTOMIEJI TINKLAI Perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą (trejiems metams) – VKEKK (El. En. Įstat. 31 str.3d.) Perdavimo paslaugos kainą (bet kada, įsigalioja po 2 mėn. nuo paskelbimo) – įmonės valdyba(El. En. Įstat. 31 str.6d.; Įstatai) Rytų visuomeninis tiekėjas Vakarų visuomeninis tiekėjas Prijungimo prie tinklų mokestį tvirtina – VKEKK(El. En. Įstat. 31 str.4d.) Skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą (trejiems metams) – VKEKK (El. En. Įstat. 31 str.3d.) Skirstymo paslaugos kainą (bet kada, įsigalioja po 2 mėn. nuo paskelbimo) – įmonės valdyba(El. En. Įstat. 31 str.6d.; Įstatai) LAISVIEJI VARTOTOJAI VARTOTOJAI Visuomeninių tarifų viršutinę ribą (kasmet) – VKEKK(El. En. Įstat. 31 str.2d.) Konkrečias kainas (bet kada, įsigalioja po 2 mėn. nuo paskelbimo) – įmonių valdybos(El. En. Įstat. 31 str.6d.; Įstatai) I grupės (gyventojai) II ir III grupės(iki 0,4 kV;6-110 kV; virš 110 kV) Elektrodinės katilinės

20. Gamtinių dujų sektorius • Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje sunaudojama 0,7 mlrd. m3 gamtinių dujų ir tai sudaro apie 76 proc. viso kuro balanso. • Kaip rezervinis kuras paprastai naudojami naftos produktai, biokuras ar panašiai. • Atsarginiu kuru turi būti pasirūpinta ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.. • Didžiausia rizikos grupė gamtinių dujų tiekimo saugumo požiūriu yra tie vartotojai, kurie savo poreikiams tiesiogiai naudoja dujinį kurą ir kurį nelabai gali pakeisti. • Pats stambiausias toks vartotojas Lietuvoje – „Achema“, kuri didžiausią kiekį sunaudojo 2007 metais – net 1,4 mlrd. m3 gamtinių dujų. Vėlesniais metais šios bendrovės naudojamas dujų kiekis mažėjo: 2008 m. – 1,19, o 2009 m. – tik 0,78 mlrd. m3.

21. Dujų tiekimas • Gamtinių dujų tiekimas į Lietuvą iš vieno monopolizuoto šaltinio kelia didžiausią nerimą tiekimo saugumo ir patikimumo požiūriu. • Elektros sektoriuje tik maža dalis generatorių yra visiškai priklausomi nuo gamtinių dujų tiekimo. Tai esama kombinuoto ciklo elektrinė Panevėžyje ir smulkios kogeneracinės jėgainės, naudojančios vidaus degimo variklius. • Pradedamas statyti naujasis energoblokas Elektrėnuose taip pat galės dirbti tik gamtinėmis dujomis. • Visos kitos šiluminės elektrinės iš esmės prireikus gali būti kūrenamos ir kitomis kuro rūšimis (įvairių rūšių naftos produktais, biokuru ir pan.). Normalios eksploatacijos sąlygomis šiuo metu geriau apsimoka deginti gamtines dujas dėl jų kainos, eksploatacinių kaštų, aplinkosauginių reikalavimų mazutui ir t.t.

22. Nauji projektai • Priklausomų nuo gamtinių dujų vartotojų poreikis yra tas minimumas, kurį turi užtikrinti valstybė .Šiuo metu tam planuojami keletas strateginių „milijardinių“ projektų: 1)suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje;2)Lietuvos gamtinių dujų tinklų sujungimas su Lenkijos tinklais;3)Latvijoje esančios požeminės saugyklos plėtra;4)naujos požeminės dujų saugyklos įrengimas Lietuvoje • Ar nėra alternatyvų šioms investicijoms? Gal galima sumažinti šiuos poreikius?. Pavyzdžiui, galima sukurti mechanizmą paskubinti pastatų renovaciją ir taip sumažinti didžiulius šildymo poreikius?

23. GAMTINIŲ DUJŲ KAINOS

24. LIETUVOS ELEKTRINĖS IR TERMOFIKACINIŲ ELEKTRINIŲ KURO DEDAMOSIOS PALYGINIMAS,KAI DUJŲ KAINA 700 LT/1000 M3 • 2006 metais, esant vidutinei elektros gamybos kainai 8,4 ct/kWh, vidutinis elektros tarifas galutiniam vartotojui yra 23 ct/kWh. • Prognozuojama maksimali gamybos kaina 2010 m. – 16 ct/kWh, o vidutinis tarifas galutiniam vartotojui – 32 ct/kWh (augimas – 39%)

25. Infrastruktūrair pardavimai 2005 ir 2010 m. [Gm3, 20°C] 2005 2010 0.99 0.78 1.1 1.66 1.66 2.2 3.05 1.43 4.9 ∑ (EE, LV, LT) 5.7 8.2 0.72

26. Investicijos į infrastruktūrą Planuojami projektai LNG terminalas 1.42 mlrd. m3 260 mln. €

27. Investicijos į infrastruktūrą Planuojami projektai LNG terminalas Inčiukalns 3.2 mlrd. m3 65mln. €

28. Investicijos į infrastruktūrą Planuojami projektai LNG terminalas Inčiukalns Syderiai 1.5mlrd. m3 203mln.€

29. BALTIC GAS GRID

30. SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALAS (ISPANIJA)

31. RUSIŠKOS NAFTOS EKSPORTAS 60 8 16 17 14 7 2.5 Įrengta galia (žalia nafta) Įrengta galia (naftos produktai) * 93% importuojama į Europos Sąjungą

32. NAFTOS PRODUKTŲ SUVARTOJIMASBALTIJOS REGIONE 2009 METAIS

33. NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ SUVARTOJIMAS LIETUVOJE Ventspilio naftos terminalas Mažeikių naftos perdirbimo gamykla Biržų perpumpavimo stotis Būtingės naftos terminalas Klaipėdos naftos terminalas

34. Galimybės Venesuelos naftą transportuoti naftotiekiu Ventspilis – Novopolockas reversiniu režimu. • Naftotiekio savininkė yra kompanija „Lattrans“, kurios 2/3 įstatinio fondo priklauso „Venspils Nafta“, o 1/3 – Rusijos kompanijos „Transneftj“ dukterinei įmonei „Transneftepodukt“. Pagal įstatus rusų akcininkai turi veto teisę naftotiekio panaudojimui reversiniu režimu. Todėl Baltarusijos ir Latvijos ūkio subjektai prieš rengdami verslo planą privalo užsitikrinti, kad Rusija arba sutiks su šiuo projektu, arba parduos savo akcijas norinčiai jame dalyvauti įmonei. • Naftotiekis Ventspilis – Novopolockas neeksploatuojamas nuo 2004 m., be to, jis buvo orientuotas rusiškų dujų eksportui, tam pritaikyta visa jo infrastruktūra. Norint atnaujinti jo eksploataciją ir pervesti į reversinį režimą būtinos investicijos ir sudėtingos technologinės priemonės. Latvija norėtų ilgalaikių garantijų investicijoms . • Paleisti naftotiekį Ventspilis – Novopolockas reversiniu režimu reikėtų vienerių metų po tai, kai projekto dalyviai dėl jo susitartų.

35. Centralizuoto šilumos tiekimo sektorius • Lietuva turi plačiai išvystytas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Lietuvos CŠT sektorius patiekia didžiausią vartotojams reikalingos šiluminės energijos dalį palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Šiaurinių kraštų išsivysčiusiose valstybėse tai laikoma didele energetikos infrastruktūros vertybe. • Centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje dėl įvairių priežasčių sumažėjo 2–3 kartus. Dėl to dalis šilumos šaltinių ir vamzdynų tapo per dideli, nepakankamai panaudojami. Kiekvienas atsijungimas nuo CŠT sistemų blogina padėtį, didesnė eksploatacijos našta tenka esamiems vartotojams. • Dideliuose katilinių ir elektrinių įrenginiuose galima kokybiškai panaudoti iš esmės bet kokį kurą ir taip užtikrinti šilumos vartotojams būtiną energetinį saugumą, kuro diversifikaciją ir t.t., • CŠT sistemų vartotojai, mokėdami už sudegintas gamtines dujas, finansuoja dujotiekių plėtrą, kuri reikalinga pramonės įmonėms, necentralizuotiems dujų vartotojams, kaimyninėms šalims ir t.t. • Šilumos gamybai panaudodami biokurą, komunalines atliekas ar kitus vietinius išteklius, centralizuotos šilumos tiekėjai galėtų sukurti spartesnės ūkio plėtros galimybes

36. Šilumos kainos sudėtis. • Iš 1m/3 gamtinių dujų pagal jų koloringumą galima pagaminti 9,3 kWh šiluminės energijos, jei 100% panaudosim ten esančią energiją. Priėmus energijos išnaudojimo efektyvumą 0,8, galima pagaminti 7,5 kWh šiluminės energijos . Perkant 1m3 gamtinių dujų už 1,0 Lt gaunasi 1kWh šil. energijos gamybos kaina 13,3 ct., o perkant gamtines dujas už 1m3 mokant 1,4 Lt, 1kWh šilumos kaina 18,6 ct. (kuras 1kWh kainoje sudaro 80 %). Perkant dujas po 1,60 Lt -0,21 ct.- ( individualus gyvenamas namas). • Kaune pagrindinis šilumos gamintojas yra Kauno termofikacinė elektrinė. Kauno energija irgi gamina dalį šilumos. Iš Kauno termofikacinės elektrinės šiluma Kauno energija perkama po 14,76 ct/kWh. „Didžiausią šilumos gamybos kainos dalį  - net    88 PROCENTUS  sudaro kuras – gamtinės dujos, arba mazutas.“ Vartotojams Kauno energija sumoje šilumą  parduoda  po 24,76 ct/kWh. Nuostoliai tinkluose sudaro apie 17 %. • Vieno m/3 karšto vandens paruošimui reikia panaudoti 51 kWh šiluminės energijos. Šilumoskainai esant 0.21 x 51 = 10,71 Lt/ m3 karšto vandens kaina • Paskaičiuoti šilumos kainą decentralizuotai gaminant dujomis ir šiluminių siurblių pagalba.

37. Šiluminės energijos Lietuvoje vartojama beveik 3 kartus daugiau negu elektros energijos (maždaug 9 TWh) arba gamtinių dujų tiesioginio vartojimo objektuose. Pagal energijos suvartojimo mastą apsirūpinimas šilumine energija yra svarbiausias prioritetas. • Iš 2596 kilotonų naftos ekvivalento 2008 metais sunaudotų gamtinių dujų (importuota apie 3,1 mlrd. m3) 940 ktne (arba 36%) teko neenergetinėms reikmėms (pramonės įmonėse, daugiausiai bendrovėje „Achema“). • Centralizuotai elektros gamybai panaudota apie 351 ktne, o centralizuotai šilumai tiekti – 738 ktne gamtinių dujų. Necentralizuotose energijos gamybos ir pramonės objektuose sunaudota apie 559 kilotonos naftos ekvivalento gamtinių dujų. • 2008 metais apie 17 TWh šilumos sunaudota gyvenamųjų ir kitokių patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui. Iš jų apie 8 TWh, arba apie 47 proc. šio kiekio, patiekė centralizuotos šilumos tiekėjai, o maždaug 2,5 TWh buvo pasigaminta deginant gamtines dujas necentralizuotose ir buitinėse katilinėse.Likęs šilumos kiekis, apie 6,5 TWh daugiausiai suvartotas individualiuose namuose.Jis buvo gaminamas malkomis, deginant anglis ar kitą kurą..

38. Kogeneracija • Didžiųjų miestų CŠT sistemose įrengtos kogeneracinės jėgainės (termofikacinės elektrinės), skirtos darbui gamtinėmis dujomis ir mazutu. • Siekiant elektros tiekimo patikimumo ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros dabar puiki proga šiuos objektus pritaikyti biokuro deginimui, maksimaliai panaudojant esamą infrastruktūrą, ir taip gaminti pigesnę šilumą ir „žaliąją“ elektrą, iki minimumo sumažinant importuojamo kuro poreikius. • Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kaip vertingas jau esamas nacionalinis turtas, galėtų reikšmingai ir mažiausiomis sąnaudomis prisidėti užtikrinant Lietuvos energetikos patikimumą ir nepriklausomybę nuo vienpusiško energetinių išteklių tiekimo.

39. Kogeneracijos privalumai • 1)maksimaliai panaudoti esamas CŠT sistemas naujiems vartotojems pritraukti, taikant skatinamąsias ilgalaikes šilumos kainas, mokestines lengvatas ir kitus rinkodaros principus. Taip sumažėtų bendros išlaidos visiems šilumos vartotojams, o šilumos vartotojai būtų patikimai aprūpinti šilumine energija;2)CŠT tinklai turėtų būti gerai prieinami nepriklausomiems šilumos gamintojams, kad per juos būtų realizuojama pigi atliekinė šiluma, mažinanti kainas galutiniams vartotojams;3)nuosavuose šaltiniuose maksimaliai įdiegti biokurą, utilizuoti komunalines atliekas ir taip sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tiekimo. Norint tai paskatinti, reikia grąžinti dalį sukuriamos visuomeninės naudos CŠT įmonei, kurią sukuria vietinių išteklių sunaudojimas;4)šilumos ir elektros kogeneracija panaudojant biokurą turėtų būti prioritetas didesnėse CŠT sistemose;5)kogeneracinės jėgainės, įrengtos CŠT sistemose, turi tapti „žaliosios“ elektros gamintojais, o įrengus šilumos akumuliavimo talpas ir aušintuvus dalyvauti pikinės elektros gamyboje, rezervuoti ir balansuoti elektros sistemą ir atlikti kitas būtinas funkcijas. 6)ateityje CŠT sistemos turėtų virsti šildymo/vėsinimo energijos tinklais, per kuriuos tiekėjai su vartotojais keisis energija

40. KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI (Briuselis 2010.11.10) • -80 % visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susijusios su energija. Todėl vienas iš didžiausių išbandymų Europai yra energetikos uždaviniai. • -Pasiekti, kad mūsų energetikos sistemos taptų saugesnės ir darnesnės, prireiks dešimtmečių. -Tačiau jei nebus sukurta gerai veikianti Europos energijos rinka, padidės vartotojams tenkančios sąnaudos ir kils grėsmė Europos konkurencingumui. • -Pagrindiniai energetikos politikos tikslai (energijos tiekimo saugumas, konkurencingumas ir tvarumas) nustatyti Lisabonos sutartyje[1]. • -2007 m. Europos Vadovų Taryba priėmė su energetika ir klimato kaita susijusius plataus užmojo 2020 m. tikslus: 20 % • -Tačiau laikantis dabartinės strategijos pasiekti visų 2020 m. tikslų tikriausiai nepavyks, be to, ši strategija visiškai netinka ilgesnio laikotarpio uždaviniams spręsti. • -Su energetika ir klimatu susiję ES tikslai įtraukti į 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020

41. ES KOMUNIKATO PRIORITETAI • 1 prioritetas. Pasiekti, kad Europoje energija būtų vartojama efektyviai • 2 prioritetas. Sukurti europinę integruotą energijos rinką • 3 prioritetas. Suteikti vartotojams galių ir užtikrinti aukščiausio lygio saugą ir saugumą • 4 prioritetas. Pasiekti, kad Europa dar tvirčiau pirmautų energetikostechnologijų ir inovacijų srityse 5 prioritetas. Sustiprinti ES energijos rinkos išorės aspektą

42. Klausimai 1.Kokie pagrindiniai teisės aktai reglamentuoja energetikos sektorių? 2.Kaip suprasti, paaiškinti terminą ORGANIZUOTI , REORGANIZUOTI? 3.Koks Energetikos strategijos teisinis statusas? 4.Kaip suprasti efektyvumą, efektą energetikoje? 5.Kiek KWh šilumos galima pagaminti sudeginus vieną m3 gamtinių dujų 6.Kokia reikšmė prieš matavimo vienetą ( pvz. Wh) pridėtų priešdėlių: deka, hekto, kilo, .mega, giga, tera, peta. 7. Kokie pagrindiniai energetikos plėtros tikslai suformuluoti Energetikos strategijoje.

43. Pastebėjimas dėstymo pabaigai • Apžvelgiant Lietuvos energetikos strateginius planus kartais atrodo, kad svarbu pats investavimo procesas, pinigų „pramušimas“, o ne rezultatas. Akivaizdžiai trūksta pagrindimo strateginiams planams ir įsiveliama į grandiozines statybas ir apsisunkiname žmonėms didele našta tampančiais projektais, kurių niekaip nepavyksta užbaigti (patirties ir pavyzdžių jau turime). • Todėl patirtis sufleruoja, kad geriau energetikos sistemą kurti mažais žingsneliais, siekiant maksimaliai panaudoti jau esamus objektus ir turimus, ar galimus energetinius išteklius, įvertinant realius poreikius bei energijos vartotojų galimybes mokėti. Atskirų energetikos sričių ar objektų politinis protegavimas nevertinant kompleksinių plėtros pasekmių dažnai kelia grėsmę, kad didžiulės lėšos gali būti panaudotos neprasmingai, o už klaidas teks mokėti visiems energijos vartotojams.