KTU ŠILUMOS IR ATOMO ENERGETIKOS KATEDRA

1. KTUŠILUMOS IR ATOMO ENERGETIKOS KATEDRA Direktyva 2001/80/EB dėl taršos iš didelių kurą deginančių įrenginių ribojimo. Geriausi prieinami gamybos būdai – ateities perspektyvos. Dr.doc. Kęstutis Buinevičius

2. ES reikalavimai energetikos taršai → ES direktyvoje 2001/80/EC 2001m. spalio 23d. ES direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje reglamentuoja → LAND 43-2001 Taikoma tik kurą deginantiems įrenginiams, suprojektuotiems gaminti energiją. Netaikoma – įrenginiams, kuriuose tiesiogiai sunaudojami gamybos metu gaunami degimo produktai; varikliais varomiems įrenginiams ir kt. Esamas kurą deginantis įrenginys - leidimas statyti iki 1998.07.01 Naujas kurą deginantis įrenginys – leidimas statyti po 1998.07.01

3. Kuro rūšis 50-100 MWth 100-300 MWth >300 MWth Biomasė 200 200 200 Kitas kuras 850 200 200 SO2 RIBINĖS VERTĖSKietas kuras Nuo 2008m. sausio 1d. esamiems įrenginiams ir naujiems, kurie pradėti eksploatuoti ne vėliau 2003m. lapkričio 27d. Naujiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti po 2003m. lapkričio 27d.

4. 50-100 MWth 100-300 MWth >300 MWth 850 400-200 200 SO2 RIBINĖS VERTĖSSkystasis kuras Nuo 2008m. sausio 1d. esamiems įrenginiams ir naujiems, kurie pradėti eksploatuoti ne vėliau 2003m. lapkričio 27d. Naujiems, kurie pradėti eksploatuoti po 2003m.lapkričio 27d.

5. Dujinis kuras (bendrai) 35 mg/Nm3 SO2 RIBINĖS VERTĖSDujinis kuras Esamiems nuo 2008m. sausio 1d. Naujiems, kurie pradėti eksploatuoti ne vėliau 2003m. lapkričio 27d. ir po 2003m. lapkričio 27d. Nusierinimo laipsniai

6. Kuro rūšis Ribinės vertės, mg/Nm3 Kietasis: 50-500 MWth 600 >500 MWth 500 Nuo 2016m. sausio 1d. 50-500 MWth 600 >500 MWth 200 Skystasis: 50-500 MWth 450 >500 MWth 400 Dujinis: 50-500 MWth 300 >500 MWth 200 NOx RIBINĖS VERTĖS Nuo 2008m. sausio 1d. esamiems įrenginiams ir naujiems, kurie pradėti eksploatuoti ne vėliau 2003m. lapkričio 27d. ● Iki 2015m. gruodžio 31d. >500 MW <2000 val/metus 600 mg/m3 ● Nuo 2016m. sausio 1d. <1500 val/metus 450 mg/m3

7. Kietasis kuras 50-500MWth 100-300MWth >300MWth Biomasė 400 300 200 Kitos kuro rūšys 400 200 200 50-100 MWth 100-300MWth >300 MWth 400 200 200 50-300 MWth >300 MWth Gamt.dujos 150 100 Kitos dujos 200 200 NOx RIBINĖS VERTĖS Naujiems, kurie pradėti eksploatuoti po 2003m. lapkričio 27d. Skystas kuras Dujinis kuras

8. > 50 MW (šilum.našumas pagal ISO sąl.) Gamt.dujos 50 Skyst.kuro rūšys 120 Duj.kuro rūšys (ne gamt.dujos) 120 NOx RIBINĖS VERTĖS Dujų turbinoms atskiram įrenginiui, kai įkrova > 70 %: Ribinės normos netaikomos avarijų atvejais veikiančioms dujų turbinoms <500 val/metus 75 mg/m3,kai turbinų naudingumo koeficientas nust. pagal ISO bazinės įkrovos sąlygas: → mišrios šilumos ir energijos sistemos, bendras el.naud.koef. >75 % →kombinuoto ciklo įrenginiai, vidut. bendras el.naud.koef. >55 %

9. Kuro rūšis Nominalus šilum.našumas Išm.teršalų ribinės vertės Kietasis ≥ 500 < 500 50** 100 Skystasis* Visi įrenginiai 50 Dujinis Visi įrenginiai 5 KIETŲJŲ DALELIŲ RIBINĖS VERTĖS Nuo 2008m. sausio 1d. esamiems įrenginiams ir naujiems, kurie pradėti eksploatuoti ne vėliau 2003m. lapkričio 27d. (kietam kurui O2 - 6 %, skystam ir dujiniam O2 – 3 %) *ribinė 100 mg/m3 <500MW skystas kuras, pelenų kiekis > 0,06 % ** ribinė 100 mg/m3 < 500MW, šilumos kiekis < 5800 kJ/kg,

10. Kuro rūšis 50-100 MWth >100 MWth Kietas kuras (O2 - 6 %) 50 30 Skystas kuras (O2 - 6 %) 50 30 KIETŲJŲ DALELIŲ RIBINĖS VERTĖS Naujiems, kurie pradėti eksploatuoti po 2003m. lapkričio 27d. Dujinis kuras (O2 3 %) 5 mg/m3

11. GERIAUSIPRIEINAMIGAMYBOSBŪDAI GPGB GPGB - ne paskutiniai mokslo pasiekimai, o patikrinti praktikoje su rekomendaciniu taikymo pobūdžiu naudojamos Europos ir pasaulio pramonės įmonėse švaresnės gamybos technologijos ir gamybos principai, kurie mažiausiai teršia aplinką, yra ekonomiškai ir techniškai įgyvendinami GPGB toks būdas, kuris mažiausiai teršia aplinką, ekonomiškai ir techniškai įgyvendinamas. GPGB ir investicijos: *Santykinai mažos: vadybos principai, chemikalų, medžiagų pakeitimai, technologijų koregavimas *Didelės: nauja įranga, įrangos modernizacija

12. Numatomi TIPKįgyvendinimo etapai, GPGB informacinių dokumentų anotacijų rengimas 1-ojo priedo įrenginių sąrašo tikslinimas TIPK leidimų taikant GPGB išdavimas 01-2003 04-2003 05-2003 06-2004 12-2006 10-2007 01-2004 02-2004 06-2004 12-2005 10-2007 05-2003 Organizuoti specialių techninių darbo grupių, kurios dalyvaus GPGB informacinių dokumentų anotacijų, atitinkamiems pramonės sektoriams, rengime, sudarymą Parengti pasirinktoms pramonės įmonėms TIPK paraiškų ir leidimų projektus Parengti GPGB informacinių dokumentų anotacijas cemento ir kalkių, stiklo, popieriaus ir celiuliozės, tekstilės pramonės šakoms TIPK leidimai – visiems TIPK taisyklių 1 priedo įrenginiams D.Mažūnaitė, AAA

13. GPGB reikalavimų įgyvendinimas Bus parengti visi ES GPGB Informaciniai dokumentai ES keliami reikalavimai dėl GPGB turi būti įgyvendinti Lietuvoje nustatyti reikalavimai GPGB nustatyti reikalavimai 01-2003 01-2004 01-2005 01-2006 01-2007 10-2007 D.Mažūnaitė, AAA

14. ENERGIJOS GAMYBOS EFEKTYVUMAS Nuo energijos gamybos efektyvumo priklauso, kiek bus sunaudota energijos šaltinių ir kiek bus išmesta teršalų į aplinką. Bendras efektyvumas apskaičiuojamas, sudauginus visus žemiau pateiktų procesų efektyvumo koeficientus: Pirminio kuro deginimo efektyvumas; Išmetamųjų dujų šilumos perdavimo vamzdžiais tekančiam vandeniui ir garo gamybos efektyvumas; Garo energijos virsmo į mechaninę energiją efektyvumas . Pagrindiniai šio energetinio proceso nuostoliai susidaro kondensuojantis garui ir grąžinant šį kondensato vandenį atgal į garo – vandens ciklą; Turbinos mechaninės energijos konversijos į elektros energiją efektyvumas. Norint apskaičiuoti galutinį bendrą energijos efektyvumą, reikia įvertinti visus elektros ir šilumos nuostolius, susijusius su pagalbinių medžiagų tiekimu, kuro paruošimu, kietųjų atliekų tvarkymu, išmetamųjų dujų valymu, nuotekų valymu, aušinimo sistema, siurbliais ir ventiliacija.

15. BENDRI IŠMETIMŲ IŠ DKDĮ MAŽINIMO PRINCIPAI DKDĮ keliamą taršą mažinančios priemonės gali būti suskirstytos į dvi rūšis - pirmines ir antrines Pirminės priemonės tai priemonės, kuriomis mažinamas teršalų susidarymas degimo metu, įskaitant kuro padavimo priemones ir degimo modifikacijas. Degimo modifikacijos. Priedai, kurie yra naudojami degimo proceso pagerinimui (siekiant pilno sudegimo), gali būti naudojami ir kaip pirminės priemonės dulkių, SO2, NOx ar kitų kurui specifinių medžiagų išmetimų mažinimui. Su degimu susijusios priemonės: galingumo mažinimas; degiklių modifikacijos; degimo kūrykloje modifikacijos; oro ir kuro modifikacijos (pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacija, skirtingas kuro-oro maišymas, priedų naudojimas, kuro rūšių maišymas, džiovinimas, smulkesnis malimas, gazifikacija, pirolizė). Antrinės priemonės - „vamzdžio galo“ priemonės, teršalų gaudymas, dūmų valymas ir pan.

16. ANGLIES MONOKSIDAS CO ir nesudegę angliavandeniliai į aplinką išmetami dėl nepilno sudegimo, kurio priežastimis gali būti: per žema degimo temperatūra; per trumpas išbuvimo laikas degimo zonoje; blogas kuro ir degimo oro sumaišymas, dėl ko atsiranda deguonies trūkumo zonos . Efektyvus šių problemų sprendimas dažniausiai užtikrina mažesnius CO ir nesudegusių angliavandenilių išmetimų kiekius. CO susidarymo priklausomybė tokia pat kaip suodžių ir kitų nepilno degimo produktų Būdinga problema - CO susidarymo priklausomybė lygiai priešinga negu NOx: kuo daugiau CO, tuo mažiau NOx

17. DULKĖS IR KIETOSIOS DALELĖS Kietosios dalelės pagrinde susidaro iš kuro mineralinės dalies. Nuo naudojamo degimo metodo labai priklauso pelenų dalis, kuri bus išnešama kartu su išmetamosiomis dujomis iš katilo. Pvz., katiluose su judančiomis grotelėmis susidaro mažai lakiųjų pelenų (20 – 40 % bendro pelenų kiekio), tuo tarpu katiluose, kur anglis įpurškiama, susidaro žymiai didesnis jų kiekis (80 – 90 %). Deginant skystą kurą, susidaro iš kure esančių nedegių priemaišų, nesudegusios kuro anglies, suodžių, liepsnoje pasigaminusių kietų sieros junginių, degimo oro dulkių. Mazuto degimo dujose apie pusė pagal svorį dalelių gali būti mažesnių už 1 μm, orimulsijos degimo dujose submikroninių dalelių kiekis gali siekti 70 % ir daugiau nuo visų dalelių svorio. Deginant gamtines dujas, dulkių praktiškai nesusidaro. Jų atsiradimo priežastimi gali būti suodžiai ir degimo oro dulkės. Tinkamai kontroliuojant degimą, skysto kuro degimo dujose daugiausiai lieka iš nedegių medžiagų sudaryti pelenai, o dujinio kuro degimo dujose gali būti randamas labai nedidelis kietųjų dalelių kiekis dėl degimui tiekiamo oro dulkėtumo ir katilo paviršių apsivalymo. Kietųjų dalelių išmetimų valdymo technologijos yra labai efektyvios, kuriomis galima pasiekti didesnį nei 99,8 % sugaudymo efektyvumą. Mažoms dalelėms sugaudymo efektyvumas nukrenta iki 95 – 98 %.

18. SUNKIEJI METALAI Sunkieji metalai yra natūrali iškastinio kuro dalis. Daugelis sunkiųjų metalų (As. Cd, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Se, Zn, V) išmetami kartu su kietosiomis dalelėmis oksidų, chloridų ar pan. junginių formoje. Tik Hg ir Se yra išmetami dalinai garų fazėje. Anglyje esantis sunkiųjų metalų kiekis paprastai yra kelis kartus didesnis nei mazute (išskyrus didesnius Ni ir V kiekius kartais aptinkamus sunkiajame mazute) ar gamtinėse dujose. Sunkiųjų metalų junginių išgaravimo lygis priklauso nuo kuro (pvz., koncentracija anglyje, neorganinių junginių dalis) ir naudojamos technologijos savybių (pvz., katilo tipas, veikimo režimas).

19. PATVARIEJI ORGANINIAI TERŠALAI (POT) Deginant iškastinį kurą, į aplinką išmetami šie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (angl. PAH), polychlorodibenzodioksinai (PCDD) ir polychlorodibenzofuranai (PCDF). PCDD ir PCDF molekulės nėra labai lakios, todėl jas adsorbavus ant kietųjų dalelių susidaro labai termiškai ir chemiškai patvarūs junginiai. Šios medžiagos skyla tik maždaug 1000 C ir aukštesnėje temperatūroje. šios medžiagos randamos ne tik išmetamosiose dujose, bet ir kietose degimo atliekose (pelenai, šlakas ir kt.).

20. Kuras ir šiluminė galia, MW Iki 2008m. sausio 1 d. Po 2008 m. sausio 1 d. GPGB išmetimų lygiai, 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos normos 2001/80/EC Lietuvos normos 2001/80/EC Esami katilai (leidimas statyti išduotas iki 1998.07.01) Modernizuoti esami katilai Dujinis kuras 20 5 5 5 5 Skystas kuras 50 – 100 MW 100 501) 501) 501) 5 – 20 100 – 300 MW 5 – 25 > 300 MW 5 – 20 Kietas kuras 50 – 100 MW 400 100 100 100 5 – 30 100 – 300 MW 300 5 – 25 300 – 500 MW > 500 MW 200 50 50 5-20 REIKALAVIMAI KIETŲJŲ DALELIŲ KONCENTRACIJAI 5 – 25 50

21. KIETŲJŲ DALELIŲ IŠMETIMŲ MAŽINIMO BŪDAI

22. SIEROS OKSIDAI Deginant kurą, jame esanti siera oksiduojasi. 99 – 97 % sieros oksidų išsiskiria SO2 pavidale, SO3 sudaro 1 – 3 %. Kure esantys V, Ni metalai turi katalitinių savybių, spartinančių SO3 susidarymą, todėl didėjant šių metalų kiekiui kure, didėja SO3 kiekis. Sieros SO3 yra adsorbuojamas ant kietųjų dalelių ir didina jų rūgštingumą (sudaro rūgščius suodžius), sieros dioksidas ore ir dirvožemyje reaguoja su vandeniu, sudarydamas sieros rūgštį. Dažniausiai laikoma, kad gamtinėse dujose sieros nėra. Tačiau kai kurioms pramoninėms dujoms ši prielaida netaikoma, todėl tokį kurą gali reikėti nusierinti. Lietuvoje gaminamo mazuto sieringumas ribojamas iki 2,5 %, Rusijos standartas leidžia iki 3,5 % sieringumą. Orimulsijos sieringumas – iki 3 %. Deginant šiuos kurus be valymo įrenginių, SO2 koncentracija išmetamosiose dujose siektų atitinkamai 4300 mg/Nm3, 6000 mg/Nm3 ir 7200 mg/Nm3, prie 3 % O2.

23. Kuras ir šiluminė galia, MW Iki 2008m. sausio 1 d. Po 2008 m. sausio 1 d. GPGB išmetimų lygiai, 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos normos 2001/80/EC Lietuvos normos 2001/80/EC Esami katilai (leidimas statyti išduotas iki 1998.07.01) Modernizuoti esami katilai Dujinis kuras nenormuojama 35 35 35 10 Skystas kuras 50 – 100 MW 1700 (3400 - nedujofikuotiems įrenginiams) 1700 1700 1700 100 - 350 100 – 300 MW 100 - 250 300 – 500MW 1700-400 1700-400 1700-400 50 - 200 >500 MW 400 400 400 REIKALAVIMAI SIEROS DIOKSIDO KONCENTRACIJAI

24. SIEROS OKSIDŲ IŠMETIMŲ MAŽINIMO BŪDAI

25. Nusierinimo įrenginiai Elektrostatinis filtras Kaminas Katilas Nr.8B Dūmai CaO Kuras ROŠ Išvalyti dūmai Oras H2O CaSO4, CaSO3, Ca(OH)2, CaCO3 mišinys Pelenai NID IŠMETAMŲJŲ DUJŲ VALYMO TECHNOLOGINĖ SCHEMA

26. Kaminas ROŠ Dūmai Katilas Oras Dūmsiurblis Dūmsiurblis Vanduo Elektrofiltras Klinties suspensija Absorberis Gipso suspensija Dūmai Kieta medžiaga Siurblys Ventiliatorius Oras Vanduo Hidrociklonas Vakuumfiltras Klintis Nuotekos Siurblys Suspensija Gipsas Siurblys ŠLAPIO CACO3-GIPSOIŠMETAMŲJŲ DUJŲ VALYMO TECHNOLOGINĖ SCHEMA

27. AZOTO OKSIDAI Azoto oksidai: azoto monooksidas (NO), azoto dioksidas (NO2) ir azoto suboksidas (N2O). Pirmieji du bendrai vadinami NOx. Virš 90 % azoto oksidų išsiskiria monoksido formoje NO, likusi dalis randama NO2 ir N2O pavidalu. Atmosferoje visų formų azoto oksidai transformuojasi į NO2, todėl poveikio aplinkai (rūgštėjimas ir smogų susidarymas) įvertinimui naudojamas jų bendras kiekis NOx. NOx susidaro trijų pagrindinių procesų metu, kurie priklauso nuo azoto būsenos ir aplinkos, kurioje vyksta reakcija: Terminiai NO susidaro reaguojant deguoniui su ore esančiu azotu; jų susidarymas labai priklauso nuo temperatūros. Jeigu degimas vyksta žemesnėje nei 1000 °C temperatūroje, terminių NO beveik nesusidaro Kuro NO susidaro iš kure esančio azoto; susidarymas priklauso nuo kure esančio azoto ir deguonies kkoncentracijos reakcijos aplinkoje. Greitieji NO susidaro liepsnoje iš molekulinio azoto, esant tarpiniams angliavandeniliams. NOx dalis, kurią sudaro greitieji NO yra mažiausia, palyginus su kitais jų susidarymo keliais. Įrenginiuose, kuriuose naudojamas dujinis arba skystas lengvas kuras, NOx pagrinde sudaro terminis NO. Daugiausiai kuro NO susidaro deginant anglį. Azoto oksidų išmetimus taip pat sąlygoja degimo procesas.

28. Iki 2008m. sausio 1 d. Po 2008 m. sausio 1 d. GPGB išmetimų lygiai, 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos normos 2001/80/EC Lietuvos normos 2001/80/EC Esami katilai (leidimas statyti išduotas iki 1998.07.01) Modernizuoti esami katilai Dujinis kuras 50 – 500 MW 350 300 300 300 20-100 (priklauso nuo įrenginio) >500 MW 200 200 200 Skystas kuras 50 – 100 MW 450 1) 450 450 450 150 - 450 100 – 300 MW 50 - 200 300 – 500MW 50 - 150 >500 MW 400 400 Kietas kuras 2) 50 – 100 MW 650 600 600 600 90 - 450 100 – 300 MW 90 - 200 300 – 500MW 50 - 200 >500 MW 500 3) 500 3) 500 3) REIKALAVIMAI NOx KONCENTRACIJAI

29. PIRMINĖS AZOTO OKSIDŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS Mažas oro perteklius - lengvai įgyvendinama. Riba – CO susidarymas. Oro laipsniavimas. Sudaromos kelios degimo zonos. Į pirmą zoną tiekiama dalis oro ir sudaromas deguonies trūkumas, o į antrą zoną tiekiama antra dalis oro ir užbaigiamas kuro sudeginimas. Oro laipsniavimui naudojama: Dalies degiklių atjungimas. Apatiniai degikliai dirba riebiu mišiniu, o viršutiniai degikliai tik su oru, be kuro. Oro pertekliaus iškreipimas. Apatiniai degikliai dirba riebiu mišiniu, o viršutiniai degikliai su oro pertekliumi. Pagrindiniai oro laipsniavimo trūkumai: gali padidėti CO ir suodžių kiekis . Dūmų recirkuliacija.Recirkuliuojant dūmus į kūryklą, degimo zonoje sumažėja deguonies kiekis ir atšaldomas fakelas. Dėl technologinių priežasčių recirkuliacija ribojama iki 30 % nuo dūmų kiekio. Oro pašildymo sumažinimas. Pagrindinis šios technologijos trūkumas, kad išauga kuro suvartojimas. Kuro laipsniavimas. Panašiai kaip laipsniuojant orą, tiklaipsniškai tiekiamas kuras. Mažų NOx degikliai. Mažų NOx degikliuose gali būti naudojami keli aukščiau paminėti NOx sumažinimo būdai. Tai – geriausias sprendimas.

30. Išjungiant dalį degiklių Iškreipiant oro perteklių degikliuose Oro laipsniavimas kūrykloje Kūrykloje Kuro laipsniavimas PIRMINĖS AZOTO OKSIDŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS

31. Metodas NOx sumažėjimo reikšmė Kuro rūšis Taikymo apribojimas Mažas oro perteklius 10 – 44 % Visas kuras Nepilnas išdeginimas Oro laipsniavimas Dalies degiklių atjungimas maksimalus sumažėjimas deginant mazutą 45 %, dujas 65 %. Visas kuras Nepilnas išdegimas Oro pertekliaus iškreipimas degikliuose Viršliepsninis oras Visas kuras Išmetamųjų dujųrecirkuliacija 20 – 50 % Visas kuras Liepsnos nestabilumas Oro pašildymo sumažinimas 20 – 30 % Visas kuras Kuro laipsniavimas 50 – 60 % Visas kuras Mažų NOx degikliai Su oro laipsniavimu 25 – 35 % Visas kuras Liepsnos nestabilumas, nepilnas išdeginimas Su išmetamųjų dujųrecirkuliacija Iki 20 % Liepsnos nestabilumas Su kuro laipsniavimu 50 – 60 % Liepsnos nestabilumas, nepilnas išdeginimas PIRMINIŲ NOX MAŽINIMO PRIEMONIŲ CHARAKTERISTIKOS

32. ANTRINĖS AZOTO OKSIDŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS Naudojamos jau susiformavusių NOx pašalinimui iš išmetamųjų dujų, nepriklausomai nuo panaudotų pirminio NOx sumažinimo technologijų. Antriniam NOx kiekio sumažinimui į išmetamųjų dujų įpurškiama amoniako, karbamido ar kito komponento, kuris gali reaguoti su azoto oksidais ir redukuoti juos iki molekulinio azoto. Dažniausiai yra naudojama: Selektyvus nekatalitinis valymas (SNKV) (angl. SNCR). SKV procese nenaudojamas katalizatorius. Reakcijos vyksta, esant 850 – 1100 °C temperatūrai. Šios temperatūrinės ribos labai priklauso nuo naudojamo reagento (amoniako, karbamidų). 4 NO + 4 NH3 + O2 ↔ 4 N2 + 6 H2O; 6 NO2 + 8 NH3 ↔ 7 N2 + 12 H2O; arba su karbamidais: 4 NO + 2 (NH2)2CO + 2 H2O + O2 ↔ 4 N2 + 6 H2O + 2 CO2; 6 NO2 + 4 (NH2)2CO + 4 H2O ↔ 7 N2 +12 H2O +4 CO2. Selektyvus katalitinis valymas (SKV) (angl. SCR) yra katalitinis procesas pagrįstas selektyvine azoto oksidų dezoksidacija su amoniaku ar karbamidais dalyvaujant katalizatoriui. NOx virsmai vyksta ant katalizatoriaus paviršiaus esant 300 – 450 °C temperatūrai, vykstant reakcijoms su amoniaku:

33. Metodas NOx šalinimo efektas Kiti eksploataciniai parametrai Parametrai Reikšmė SKV 80 – 95 % Darbinė temperatūra 350 – 450 oC Reagentas Amoniakas, karbamidai NH3/NOx santykis 0,8 – 1,0 SO2/SO3 transformacijos santykis prie katalizatoriaus 1,0 – 1,5 % Slėgio kritimas katalizatoriuje 4 – 10 (102 Pa) SKNV 30 – 50 % Darbinė temperatūra 850 – 1050 oC Reagentas Amoniakas, karbamidai NH3/NOx santykis 1,5 – 2,5 ANTRINIŲ NOX MAŽINIMO METODŲ CHARAKTERISTIKOS

34. KOMBINUOTAS SIEROS IR AZOTO OKSIDŲ IŠMETIMŲ MAŽINIMAS Kombinuoti SO2/NOx išmetimų mažinimo būdai kuriami, norint pakeisti tradicinius nusierinimo ir SKV procesus, t.y. išvengti pagrindinių problemų – SKV reaktoriuje vykstančios SO2 oksidacijos. Dėl susidariusio SO3 padaugėja nuosėdų ir suaktyvėja korozija oro pašildytuve ir dujos-dujos šilumokaityje. Kiekvienas kombinuotas SO2/NOx išmetimų mažinimo būdas pasižymi tam tikromis specifinėmis reakcijomis, kurių metu pašalinami SO2 ir NOx. Juos galima suskirstyti į kategorijas: Adsorbcija / regeneravimas ant kietųjų paviršių (desorbcija); Dujų / kietųjų paviršių katalitiniai procesai; Švitinimas elektronu srautu; Šarmų įpurškimas; Šlapias skruberis su priedais NOx šalinimui; Vieni iš šių procesų yra laisvai prieinami rinkoje ir jau įdiegti keliose jėgainėse, o kiti – vis dar kuriami.

35. DEGIMO LIEKANOS IR SUB-PRODUKTAI Dūmų nusierinimo atliekos ir sub-produktai (gipsas). Šių atliekų DKDĮ susidaro daugiausiai: dalis jų šalinama sąvartyne, o dalis – gali būti panaudota kaip žaliava / priedai (pvz., cemento, betono, gipso plokščių ir kt.). Kitos atliekos, susijusios su jėgainės ir įrangos veikla (pvz., anglių smulkinimas, nuotekų valymas ir kt.): katilo valymo atliekos; tiekiamo garo kondensato valymo dumblas; atidirbusi jonų mainų įkrova; atidirbę SKV katalizatoriai; nuotekų valymo dumblas; kitos atliekos (atidirbusi alyva, naftos produktais užteršta įranga, PCB turinti įranga, kuro paruošimo atliekos (anglies plovimas), laboratorinės atliekos). Visos šios atliekos ir sub-produktai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kuro deginimu, daro poveikį aplinkai.

36. Ačiū už dėmesį