D. Štreimikienė Li etuvos energetikos institutas

1. ES aplinkosauginės direktyvos ir Post-Kioto klimato kaitos švelninimo politika, derinant lanksčius rinkos instrumentus D. Štreimikienė Lietuvos energetikos institutas Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų mokymas MOKYMO PROGRAMOS “EUROPOS SĄJUNGOS ENERGETIKOS POLITIKA” SEMINARAS NR. 2 2006. 12. 12

2. Turinys • ES aplinkosauginės direktyvos: • Teršalų emisijas į atmosferą ribojančios direktyvos • Ekonominius taršos reguliavimo instrumentus įdiegiančios direktyvos; • AEI ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą skatinančios direktyvos • Lankstūs rinkos instrumentai ir jų integravimas; • ES post-Kioto klimato kaitos švelninimo politika • Išvados

3. ES aplinkosauginės direktyvos • Teršalų emisijas į atmosferą ribojančios direktyvos; • Ekonominius taršos reguliavimo instrumentus įdiegiančios direktyvos; • AEI ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą skatinančios

4. Teršalų emisijas į atmosferą ribojančios direktyvos

5. Sieros ribojimo direktyva • ES Direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio tam tikrų rūšių skystajame kure mažinimo riboja sieros kiekį mazute bei krosnių kure. • Direktyva reikalauja, kad nuo 2003 m. sausio 1d. šalies teritorijoje nebūtų naudojamas mazutas, kuriame S> 1%. • Jeigu tarša neviršija ribinio leistino kiekio arba SO2 tarša < 1700 mg/Nm3, galima vartoti didesnio sieringumo mazutą. • Naftos perdirbimo gamykloje, jei vidutinė per mėnesį išmetamo SO2 ribinė vertė, apskaičiuota visų įmonės kurą deginančių įrenginių atveju neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytų išmetamo sieros dioksido ribinių verčių ir nėra didesnė kaip 1700 mg/Nm3 • Ši direktyva buvo perkelta priėmus LR aplinkos ministro, LR ūkio ministro, LR susisiekimo ministro įsakymą dėl kuro ir degalų kokybės aplinkosauginių rodiklių patvirtinimo (2001 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 438/268/266). • Įsakymas draudžia Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2004 m. sausio 1 d. naudoti mazutą, kuriame S> 1%. Gazoliui direktyvos reikalavimai perkeliami nuo 2004 m. ir griežtesni reikalavimai nuo 2008 m.

6. DKDĮ direktyva • ES Direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų emisijos į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių (DKDĮ) apribojimo kelia SO2, NOx, CO ir kietųjų dalelių emisijų ribojimo reikalavimus įrenginiams, kurių nominalus našumas > 50 MW. • nuo 2008 01 01nauji reikalavimai esamiems DKDĮ: skystąjį kurą vartojantiems DKDĮ < 300 MW, SO2=1700 mg/Nm3, o300  500 MW galios įrenginiams ribinė SO2 vertė tiesiškai mažėja nuo 1700 mg/Nm3 iki 400 mg/Nm3, o DKDĮ > 500 MW SO2= 400 mg/Nm3. • Visiems DKDĮ ribinės NOx vertės, kurios yra nuo 400 iki 450 mg/Nm3, kietosioms dalelėms  nuo 50 iki 100 mg/Nm3. • Taigi, DKDĮ >300 MW skystą kurą> 1% S galės deginti tik esant dūmų valymo įrenginiais, nes deginant mazutą kartu su gamtinėmis dujomis vis tiek negalima patenkinti normų reikalavimų, kurios griežtėja proporcingai didinant gamtinių dujų dalį mišinyje; o maišymas su biokuru leistų užtikrinti normas deginant 2,5 % S turintį mazutą santykiu 40%:60%, bet tokios galios agregatuose tai nerealu. • 1% S turintį mazutą bus galima deginti <300 MW galios įrenginiuose atskirai arba bet kokiu santykiu su gamtinėmis dujomis • 2,5% S turintį mazutą bus galima deginti < 300 MW galios įrenginiuose su biokuru santykiu 40:60; • nuo 2008 01 01 naftos perdirbimo įmonė savo reikmėms galės deginti sieringą skystą kurą jeigu visų naftos įmonėje esančių DKDĮ SO2 < 1000 mg/Nm3 • nuo 2008 01 01 mažiems KDĮ, <50 MW, galės deginti 2,5% S mazutą kartu su gamtinėmis dujomis, mediena ar kitu nesieringu kuru jei ribinė SO2 išmetimo vertė <1700 mg/Nm3. Tačiau mazuto dalis turėtų < 40%.

7. Nacionaliniai taršos limitai • ES Direktyva 2001/81/EB dėl tam tikros rūšies atmosferos teršalų nacionalinės taršos limitų nustato ES-15 šalių nacionalinės taršos SO2, NOx, LOJ ir NH3 limitus 2010 m., kurie atitinka dydžiu, nustatytu pagal JT Tolimųjų tarpvalstybinių atmosferos pernašų konvencijos Geteborgo protokolą • Ši direktyva buvo perkelta į Lietuvos teisinę sistemą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 468 “Dėl sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako nacionalinių limitų patvirtinimo”. Nustatyti tokie limitai: 2010 m.: SO2 – 145 tūkst. t; NOx  110 tūkst. t; LOJ  92 tūkst. t; NH3, 84 tūkst. t. Pagrindiniai šios direktyvos įgyvendinimo aspektai atsispindi Nacionalinėje emisijų mažinimo programoje, kuri patvirtinta 2005 m.

8. LOJ direktyva • ES Direktyva 94/63/EB dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių, kurie susidaro sandėliuojant ir išvežiojant benziną iš terminalų į degalines riboja LOJ susidarymą visoje benzino vežimo ir laikymo grandinėje: terminalai - mobilios vežimo priemonės  degalinės. Normos nustatytos, atsižvelgus į įrenginių pajėgumą (metinę apyvartą). Naujiems įrenginiams reikalavimai taikomi nuo 2001 sausio 1 d. Lietuva parengė šios direktyvos įgyvendinimo strategiją. • Lietuvai pavyko išsiderėti 4 metų (nuo 2004 iki 2007 m.) pereinamąjį laikotarpį. Suderėta, kad Lietuva šios direktyvos normas įgyvendins laipsniškai. • Nuo 2004 m. sausio 1 d. reikalavimai įsigaliojo stambiausiuose įrenginiuose: terminaluose, kurių metinė benzino apyvarta didesnė kaip 50 tūkst. t per metus, bei terminaluose, kuriuose benzinas perpilamas į geležinkelio cisternas, autocisternas ir/ar laivus, kurių metinė benzino apyvarta didesnė kaip 150 tūkst. t per metus, taip pat degalinėse, kurių benzino apyvarta didesnė nei 1 tūkst. m3 per metus, bei miestuose esančiose degalinėse.

9. TIPK direktyva • ES Direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įtvirtina integruotą taršos prevencijos ir kontrolės sistemą. • Direktyva reikalauja nuo 2004.01.01 direktyvos pirmame priede išvardytose įmonėse naudoti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) teršalų emisijų ribinėms vertėms nustatyti. Pirmame priede įrašytos šios energetikos sektoriaus įmonės: daugiau kaip 50 MW galios kurą deginantys įrenginiai, naftos perdirbimo gamyklos, kokso krosnys ir anglių gazifikavimo gamyklos. Tarp kitų teršalų reguliuojama SO2, NOx, kietųjų dalelių, CO ir t.t. emisija į atmosferą. Esamiems pirmojo priedo įrenginiams, kai dėl techninių ir ekonominių sąlygų neįmanoma išlaikyti išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų GPGB informaciniais dokumentais, iki 2007.01.01 leidžiama taikyti laikinas išmetamų teršalų vertes. Direktyva neriboja pasirenkamos technologijos tipų, o taršai mažinti leidžia naudoti ir gamybos pakeitimus, ir emisijų valymo metodus. • Direktyva perkelta į Lietuvos teisinę sistemą 2002 m. vasario 27 d. patvirtinus LR aplinkos ministro įsakymą Nr. 80 “Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo” (nauja įstatymo redakcija priimta 2004 m. birželio 13 d.).

10. Ekonominius taršos reguliavimo instrumentus įdiegiančios direktyvos

11. Energijos mokesčių harmonizavimo direktyva • ES Direktyva 2003/96/EC, restruktūrizuojanti Bendrijos energijos produktų ir elektros apmokestinimo sistemą, kurios tikslas nuo 2004 m. sausio 1 d. suvienodinti akcizo mokesčius, taikomus energijos nešėjams, nustatant minimalius akcizo mokesčių lygius motoriniam kurui, numatant sumažintus tarifus atskiroms jo naudojimo sritims (žemės ūkyje, miškų ūkyje, statyboje, viešajame transporte ir pan.), kurui, vartojamam energijos gamybai, ir nustatant minimalius akcizus elektrai kad būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygas visose šalyse narėse. Minimalus akcizo mokestis nustatytas remiantis kuro kaloringumu, išskyrus motorinį kurą. Šalys narės, įgyvendindamos Direktyvą, išsiderėjo išimtis. • Ši direktyva perkelta į Lietuvos teisinę sistemą Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymu Nr. IX-1987 dėl Akcizų įstatymo pakeitimo, pagal kurį nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji akcizai energijos produktams, numatyti direktyvoje.

12. Akcizai Lietuvoje

13. Akcizai bešviniam benzinui, EUR/1000 l (minimalus 395 EUR/1000 l)

14. ES prekybos ATL direktyva • ES Direktyva 2003/87/EB, nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų emisijomis schemą Bendrijoje; • Direktyva perkelta į Lietuvos teisinę sistemą 2004 m. balandžio 29 d., priėmus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1  231 dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo ir 2004 m. gegužės 31 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1  293 pataisius bei papildžius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles.

15. Jungiančioji direktyva • 2004 m. spalio 27 d. buvo priimta jungiančioji Direktyva 2004/101/EB, papildanti direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis schemą Bendrijoje klausimais, susijusiais su Kioto protokolo mechanizmais. • Pagal Jungiančiąją direktyvą nuo 2005 m. STMV, gauti įdiegus ŠPM, gali būti laisvai konvertuojami į ATL, o nuo 2008 m. TMV, gauti įdiegus BĮ, bus taip pat konvertuojami į ATL. • Remiantis direktyvos 2004/101/EB nuostatomis ir LR aplinkos ir ūkio ministrų 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo ir tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą” nuostatomis, 2005 m. balandžio 1 d. buvo priimtas LR aplinkos ministro įsakymas dėl BĮ vykdymo taisyklių patvirtinimo. Šiose taisyklėse nustatyta, kad įgyvendinus BĮ, gaunami TMV yra perduodami investuojančiai šaliai, nepažeidžiant Jungiančiosios direktyvos nuostatų ir atsižvelgiant į priimančios šalies (Lietuvos) indėlį į BĮ projekto vykdymo finansavimą.

16. ATL paskirstymas 2005-2007 • Lietuvoje 93 įrenginiams paskirta 36,8 mln t. Energetikos sektoriuje (šilumos ir elektros energijos gamyba) Lietuvoje paskirstyti 21,711 Mt 58 įrenginiams. • Paskirstymas elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginiams atliktas taikant santykinius taršos rodiklius: • Elektros energijos gamyba kondensacinėse elektrinėse – 0,576 t/MWh; • Elektros energijos gamyba TE, neturinčiose priėjimo prie gamtinių dujų tinklo  0,779 t/MWh • Elektros energijos gamyba kitose TE  0,421 t/MWh; • Šilumos tiekimui, kur nėra galimybės deginti gamtines dujas  0,2885 t/MWh; • Šilumos tiekimui, kur yra deginamos gamtinės dujos  0,250 t/MWh. • Lietuvos įmonėms 2005 metams buvo suteikta apyvartinių taršos leidimų į atmosferą išmesti 13,8 milijonų tonų CO2. Tuo tarpu šių įrenginių išmetimai 2005 metais siekė tik 6,6 milijonus tonų CO2. Lietuvoje 2005 metais tik 3 įrenginiai iš 93 į atmosferą išmetė daugiau CO2 nei gavo apyvartinių taršos leidimų.

17. ATL paskirstymas 2008-2012 • Iš viso (be rezervo, susijusio su IgnalinosAE uždarymu) yra numatoma paskirstyti 59,39, Mt apyvartinių taršos leidimų. • 1,50 Mt bus patalpinti į BĮ rezervą, įgyvendinti jungiančiosios direktyvos reikalavimus. • Papildomai 23,95 Mt apyvartinių taršos leidimų yra patalpinama į „Su Ignalinos AE uždarymu susijusį rezervą“. Iš šio rezervo apyvartiniai taršos leidimai bus paskirstomi įrenginiams, planuojantiems ženkliai padidinanti elektros energijos gamybą, kompensuojant Ignalinos AE uždarymo įtaką. Įvertinus Ignalinos rezervą, Lietuvoje 2008-2012 m. laikotarpiui bus prašoma suteikti 83, 34 Mt. ATL arba 16,59 Mt/metus. • 2005-2007 m. vidutinis metinis ATL kiekis buvo 12,265 Mt. 2008-2012 metų laikotarpiu metinis prašomas ATL kiekis buvo 3,26% mažesnis, nei vidutinis metinis paskirstytų ATL kiekis 2005-2007 m, nors ATL buvo paskirstyti ne 93 įrenginiams, kaip 2005-2007 metais, o net 134 įrenginiams. • Tačiau ES pareikalavo 7,74 Mt/metus sumažinti papildomiems įrenginiams ir leisti vidutinį metinį ATL kiekį 8,85 Mt vietoje 16,59 Mt/metus arba paskirti 44,25 Mt vietoje 82,96 Mt.

18. AEI ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą skatinančios direktyvos

19. ES prioritetai energetikos politikoje • ES energetikos politikos prioritetai yra išdėstyti Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Plėtojant patikimo Europos energijos tiekimo strategiją“, kurioje tarp prioritetų yra nurodytas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo didinimas ir klimato kaitos švelninimas. • Europos Komisijos inicijuotos „Žaliosios knygos apie energijos vartojimo efektyvumą arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos“ tikslas – nustatyti kliūtis, kurios šiuo metu trukdo panaudoti energijos taupymo galimybes.

20. Žaliosios elektros skatinimo direktyva • 1997 m. Baltojoje knygoje pateiktoje strategijoje ir veiksmų plane numatyti veiksmai, kurių tikslas užtikrinti, kad iki 2010 metų ES – 15 šalyse atsinaujinančios energijos ištekliai sudarytų 12% visos pirminės energijos balanse (jų indėlis išaugtų dvigubai). Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje 2002 m., numatyta siekti, kad 2010 m. atsinaujinantys energijos ištekliai šalies pirminės energijos balanse sudarytų taip pat 12%. • ES Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo vidaus elektros rinkoje numato įvairių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skatinimo priemonių taikymą siekiant užtikrinti, kad iki 2010 m. pabaigos atsinaujinančių energijos šaltinių dalis elektros energijos gamybos struktūroje ES-15 šalyse išaugtų nuo 14% iki 22%. • Ši direktyva buvo pataisyta 2003 m. rugsėjo 23 d. Remiantis naujų šalių narių, iš jų ir Lietuvos, priėmimo į ES sąlygų aktu buvo papildytas Direktyvos priedas, kuriame pateiktos elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, užduotys šalims narėms ir naujoms šalims narėms. Lietuvai - užtikrinti, kad 2010 m. elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalis sudarytų 7% visos elektros energijos, suvartotos šalyje 2000 m.

21. Kogeneracijos skatinimo direktyva • ES Direktyva 2004/8/EB dėl kogeneracijos skatinimo remiantis naudinga šilumos paklausa vidaus elektros rinkoje, kurios tikslas padėti įgyvendinti ES strateginį tikslą: padidinti energijos gamybos efektyvumą (padvigubinant termofikacinėse jėgainėse pagamintos energijos kiekį iki 2010 m.) ir pagerinti tiekimo patikimumą nustatant termofikacijos skatinimo schemas, paremtas naudingu šilumos poreikiu ir pirminės energijos taupymu. • Šią direktyvą būtina perkelti į nacionalinius teisės aktus iki 2004 m. vasario 21 d. Jos pagrindą sudaro šalių narių termofikacijos plėtotės potencialo įvertinimas taikant bendrą vertinimo metodiką. Šį įvertinimą būtina pateikti EK pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 27 d. Šalys narės ne vėliau kaip 2008 m. vasario 27 d. pirmą kartą privalo atsiskaityti komisijai apie pasiektą pažangą, didinant termofikacinėse jėgainėse pagamintos energijos dalį. • Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta siekti, kad iki 2020 m. termofikacinėse elektrinėse pagamintos energijos dalis sudarytų ne mažiau kaip 35% visos elektros energijos gamybos.

22. Pastatų direktyva • ES Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energetinių savybių numatoįvairias šilumos taupymo pastatuose priemones siekiant iki 2010 m. sutaupyti apie 22% energijos, sunaudojamos pastatuose šildymui, oro kondicionavimui, karšto vandens paruošimui ir apšvietimui. • Ši direktyva perkelta į Lietuvos teisinę sistemą, darant pakeitimus Statybos Įstatyme bei LR aplinkos ir ūkio ministrų 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. D1-29/4-12 “Dėl Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos Direktyvos2002/91/EB „Dėl pastatų energetinių savybių” nuostatų įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo”. • Energijos efektyvumo didinimas yra prioritetinė energetikos politikos kryptis ES. Lietuvoje, kaip ir kitose naujose ES narėse, energijos intensyvumas yra dvigubai didesnis už ES15 narių vidutinį energijos intensyvumą, todėl energijos intensyvumo mažinimas Lietuvoje ypač svarbus, nes leistų ne tik sumažinti energijos suvartojimą ir priklausomybę nuo energijos importo, bet ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

23. Biokuro direktyva • ES Direktyva 2003/30/EC dėl biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo transporte skatinimo numato užtikrinti, kad ES-15 šalyse iki 2005 m. pabaigos biokuras pakeistų ne mažiau kaip 2% viso benzino ir dyzelino, parduodamo jų vidaus rinkoje, iki 2010 m. biokuras sudarytų ne mažiau kaip 5,75% viso kelių transporte suvartojamo kuro, o iki 2020 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 20 % viso kelių transporte suvartojamo kuro. • 2004 m. gegužės 2 d. Direktyva perkelta į Lietuvos teisinę sistemą, priėmus Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo pakeitimus. Naujasis įstatymas numato, kad LRV ar jos įgaliotos institucijos parengs priemones, užtikrinančias, kad iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai sudarytų ne mažiau kaip 2%, skaičiuojamus nuo bendro šalies rinkoje sunaudojamo benzino ir dyzelino, skirto transportui, o iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 %.

24. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo direktyva • Direktyva 2006/32/EB nustato tikslus ES narėms, kad Valstybės narės devintaisiais šios direktyvos taikymo metais sumažintų ES galutinės energijos suvartojimą 9 %, pasitelkus energetines paslaugas bei kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. • Valstybės narės turi imtis ekonomiškai efektyvių, tinkamų ir pagrįstų priemonių, kurios skirtos prisidėti prie šio tikslo pasiekimo.

25. Lankstūs rinkos instrumentai • Šiuo metu pasaulyje sukurta ir funkcionuoja keletas lanksčių aplinkosaugos reguliavimo priemonių: ES prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL), prekybos žaliaisiais sertifikatais (ŽS) sistemos, baltųjų sertifikatų (BS) sistemos ir Lakstūs Kioto mechanizmai: Bendras Įgyvendinimas (BĮ), Švarios plėtros Mechanizmai (ŠPM) ir Prekyba Emisijomis • Visos šios schemos tarpusavyje sąveikauja ir įgyvendina susijusius ES politikos tikslus: AEI panaudojimo didinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos švelninimą, kurio pagrindiniai instrumentai yra AEI ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, todėl jas būtų galima apjunti per prekybos ATL sistemą;

26. Lankstūs Kioto mechanizmai • Kioto protokolas numato tris rinkos sąlygomis veikiančius mechanizmus (BĮ, prekyba apyvartiniais taršos leidimais ir ŠPM), kurių tikslas – didinti klimato kaitos pasekmių švelninimo ekonominį efektyvumą, įgalinant šalis ieškoti galimybių mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį ne tik šalies viduje, bet ir už šalies ribų. • BĮ mechanizmo esmė yra ta, kad BĮ projektai vykdomi tarp dviejų į JTBKKK 1 priedą įrašytų šalių ir apima projektus, kurie mažina antropogeninių šiltnamio dujų išmetimą, o vienetai yra vadinami taršos mažinimo vienetais; • ŠPM - analogiškas BĮ lankstus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo mechanizmas, tik vykdomas tarp į 1 priedą įrašytų ir į 1 priedą neįrašytų šalių. Taršos sumažinimo vienetai, įskaitomi į 1 priedą įrašytai šaliai, vadinami sertifikuotais taršos mažinimo vienetais; • Prekyba emisijomis- tai prekyba ŠESD tarp B priedo šalių pagal turimus nustatytosios normos vienetu, kai šalys gali perleisti viena kitai perteklinius nustatytosios normos vienetus.

27. Prekyba ŠESD ir Kioto instrumentai • ES prekybos ŠESD emisijomis schema jau veikia nuo 2005 m. sausio 1 d., o pagal Jungiančiosios direktyvos reikalavimus SMV vienetai, gauti įdiegus ŠPM, gali būti laisvai konvertuojami į apyvartinius taršos leidimus jau nuo 2005 m., • Visi trys lankstūs ŠESD mažinimo mechanizmai kartu įsigalios tik nuo 2008 m., kai TMV, gauti įdiegus BĮ projektus, bus keičiami į apyvartinius taršos leidimus be jokių ribojimų;

28. Žalieji sertifikatai • Elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) skatinti ES šalys narės naudoja įvairius mechanizmus. Dažniausiai naudojamas skatinimo mechanizmas yra elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, supirkimo kainos. Tokia priemonė naudojama ir Lietuvoje. • Keletas šalių elektros energijos gamybai, naudojant AEI, skatinti įdiegė sertifikatų sistemą. Šioje sistemoje kiekvienam elektros energijos, pagamintos naudojant AEI, vienetui suteikiamas sertifikatas. Įvedama prievolė skirstytojui ar tiekėjui įsigyti tam tikrą kiekį tokių sertifikatų. • Tokiu būdu sukuriama sertifikatų rinka, kurią lemia įvairūs veiksniai: prievolės įsigyti sertifikatus apimtys, rinkos dalyvių skaičius ir kt. Sertifikatai, skiriami elektros energijai, pagamintai iš AEI, vadinami „žaliaisiais“ sertifikatais. Tokios sistemos veikia Švedijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir kt. 2001 m. „žaliųjų“ sertifikatų rinkos dalyviai, siekdami išplėsti sertifikatų rinką ir šią rinką padaryti vienalytę, įsteigė RECS International.

29. Baltieji sertifikatai • Baltieji“ sertifikatai tai visiškai naujas lankstus rinkos instrumentas, naudojamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui paskatinti. Šis instrumentas pradėtas taikyti Italijoje, įgyvendinant pilotinį projektą, ir planuojamas įdiegti Prancūzijoje bei Vokietijoje. Skirtingai nuo „žaliųjų“ sertifikatų, „baltieji“ sertifikatai skiriami ne pagamintos energijos vienetui, o sutaupytos energijos vienetui. Šie sertifikatai gali būti suteikiami tiek sutaupytos elektros energijos, tiek šiluminės energijos vienetui. • Manoma, kad ši sistema yra labiausiai ekonomiškai rentabilus skatinimo instrumentas energijos vartojimo efektyvumui padidinti, nes tai yra tiesioginis išorinės naudos, kurios nepajėgi internalizuoti rinka, integravimo energijos kainoje instrumentas. Be to sutaupytos energijos kaina nusistovės rinkoje, o ne bus dirbtinai nustatyta, kaip fiksuojant elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo kainas. • Daugiausiais energijos bus sutaupytas pas tuos vartotojus, kuriems tai padaryti bus pigiausia, o energijos vartotojai, kuriems energijos taupymas yra labai brangus, galės nusipirkti baltųjų sertifikatų rinkos kaina iš vartotojų, kuriems energijos taupymas kainuos pigiau.

30. Direktyvoje 2001/77/EB įteisintas reikalavimas visoms ES šalims narėms sudaryti gamintojui sąlygas įrodyti, kad elektros energija pagaminta naudojant AEI. Tokia galimybė sudaroma gamintojui išduodant kilmės garantijas. • Direktyvoje nurodomi minimalūs reikalavimai kilmės garantijoms kiekvienoje šalyje: kilmės garantijoje turi būti informacija apie elektros energijos gamybai naudojamus išteklius, elektros energijos gamybos data, elektros energijos gamybos vieta, o jei elektros energijos gamybai naudojama hidroenergija, tai ir elektrinės galia. • Taip pat numatyta, kad vienos ES šalies narės išduotos kilmės garantijos turėtų būti pripažįstamos kitoje ES šalyje narėje, o nepripažinimas turi būti grindžiamas objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais. • Esminis kilmės garantijų skirtumas nuo „žaliųjų“ sertifikatų yra tas, kad „žaliasis“ sertifikatas turi kainą, ir šiuo sertifikatu galima prekiauti atskirai nuo elektros energijos, kurią pagaminus buvo išduotas sertifikatas. Tuo tarpu kilmės garantija yra pažyma, įrodanti elektros energijos kilmę ir neturinti kainos ir neparduodama atskirai nuo elektros energijos. • Kilmės garantijos gali būti naudojamos kaip „žalieji“ sertifikatai, ir atvirkščiai – „žalieji“ sertifikatai gali būti naudojami kaip kilmės garantijos, tačiau abi sistemos turi būti harmonizuotos.

31. Rinkos instrumentų apjungimas • Kol kas ES mastu veikia tik du lankstūs rinkos mechanizmai: ES prekyba ATL ir ŠPM (o nuo 2008 m. ir BĮ). Numatoma ES įvesti bendrą ŽS rinką, kad įgyvendinti Direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendroje elektros rinkoje skatinimo, o siekiant įgyvendinti Direktyvą 2006/32/EB dėl galutinės energijos efektyvumo ir energijos paslaugų numatoma įvesti bendrą BS rinką ES; • ŽS ir BS rinkas galima lengvai integruoti į ATL rinką. CO2 emisijų sumažėjimo vertė dėl galutinės energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių panaudojimo gali būti apskaičiuota ir įtraukta į žaliąjį ir baltąjį sertifikatą. • Taigi, bendroji sertifikatų vertė (ir baltieji, ir žalieji sertifikatai) gali būti sudaryta iš dviejų elementų: energijos nauda (sutaupyta energija arba žalioji energija) ir CO2 emisijų sumažėjimo nauda

32. Trys schemos (prekybos ATL, ŽS ir BS) gali veikti kartu, esant “vienos krypties užskaitoms” ir “dviejų krypčių užskaitoms” AEI ir galutinio energijos suvartojimo efektyvumas, kaip ir Kioto vienetai, visada turi CO2 sumažėjimo vertę, o tuo tarpu ne visi CO2 emisijų mažinimo veiksmai turi energijos vertę (pavyzdžiui, CO2 sumažinimas, keičiant mazutą į gamtines dujas). • Todėl dviejų krypčių užskaitos gali būti įgyvendintos tik ŽS ir BS, gautų CO2 kreditų konvertavimui į ATL, o “vienos krypties užskaitos” gali būti panaudojant ŽS ir BS panaudojimui ATL rinkose. Šiuo atveju galimi du variantai, traktuojant energijos ir anglies vertes sertifikatuose. • Energijos ir anglies vertės atskyrimo atveju baltaisiais ir žaliaisiais sertifikatais galima prekiauti ATL rinkoje (jų anglies verte bei ŽS ir BS rinkose jų energetine verte). • Tuo tarpu, neatskyrus anglies ir energijos verčių, ŽS ar BS gali būti panaudoti arba tik ATL prekyboje arba tik ŽB ar BS rinkose. • Paskutiniuoju atveju galima palikti ATL rezerve specialias ATL kvotas energijos vartojimo efektyvumui ir AEI projektų dėka gautiems CO2 kreditams, kaip ir Kioto vienetų atveju. Šis variantas būtų geriausias, nes yra patirties, taikant Kioto vienetų integravimui į prekybą ATL.

33. ES Post-Kioto klimato kaitos švelninimo politika • EK priėmė ateities klimato kaitos švelninimo strategiją po 2012, pavadintą “Nugalėti mūšyje prieš klimato kaitą”. • 2005 m. nutarta, kad ES įsipareigojimai 2020 m. bus 15-30% ŠESD emisijų sumažinimas (60-80% - 2050), lyginant su baziniais metais; • Švelninti klimato kaitą, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir švarią gamybą ir taip užtikrinti ES energijos tiekimo patikimumą bei sukurti švarią ir efektyvią ekonomiką; • Toliau pirmenybę teikti lankstiems rinkos instrumentams, apjungiant ES prekybos ATL sistemą su kitomis prekybos sistemomis ir dar labiau įtraukti besivystančias šalis į ES prekybos ATL sistemą; • Sumažinti ŠESD emisijas iš daug energijos suvartojančių pastatų: supermarketų, universitetų, bankų, ligoninių, valstybės institucijų pastatų, įvedant baltuosius sertifikatus arba kitą privalomą prekybos ŠESD emisijomis schemą.

34. ES post-Kioto politika • Įdiegti personalines emisijų kvotas, kad įtraukti gyventojus į klimato kaitos švelninimo procesą ir įtakoti energijos vartojimo įpročius; • Intensyvinti paramą AEI, taikant papildomas skatinimo priemones ES mastu; • Naujos energijos vartojimo efektyvumo skatinimo politikos bei nauji energijos vartojimo efektyvumo standartai; • Nauji kurai ir nauji energijos vartojimo standartai transportui • Pažangių branduolinių technologijų priimtinumas

35. Išvados • Pagrindiniai ES post-Kioto politikos elementai: priversti didžiuosius teršėjus prisiimti įsipareigojimus (JAV, Kinija, Indija); • Įtraukti daugiau sektorių į klimato kaitos švelninimo priemonių diegimą (aviacija, jūros transportas); • Skatinti ir teikti paramą naujoms technologijoms; • Plėsti rinkos instrumentų taikymą ir ES prekybos ATL sistemą tiek dujų, tiek sektorių tiek šalių atžvilgiu;

36. Išvados • ATL kaina jau priklauso nuo Kioto vienetų kainos ir priklausys nuo ŽS ir BS vieneto kainos; • Kol kas ES mastu veikia tik du lankstūs rinkos mechanizmai: ES prekyba ATL ir ŠPM (o nuo 2008 m. ir BĮ); • Numatoma ES įvesti bendrą ŽS ir BS rinkas, kad įgyvendinti Direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš AEI bendroje elektros rinkoje skatinimoir Direktyvą 2006/32/EB dėl galutinės EE ir energijos paslaugų • ŽS ir BS rinkas galima lengvai integruoti į ATL rinkas, nes CO2 emisijų sumažėjimo vertė dėl galutinės energijos vartojimo efektyvumo ir AEI panaudojimo gali būti apskaičiuota ir įtraukta į žaliąjį ir baltąjį sertifikatą • Bendroji sertifikatų vertė (ir baltieji, ir žalieji sertifikatai) gali būti sudaryta iš dviejų elementų: energijos nauda (sutaupyta energija arba žalioji energija) ir CO2 emisijų sumažėjimo nauda.

37. Išvados • Trys schemos gali veikti kartu, esant “vienos krypties užskaitoms” ir “dviejų krypčių užskaitoms”. AEŠ ir galutinio energijos suvartojimo efektyvumas kaip Kioto vienetų atveju visada turi CO2 sumažėjimo vertę, o tuo tarpu ne visi CO2 mažinimo veiksmai turi energijos vertę (pavyzdžiui, CO2 sumažinimas, keičiant mazutą į gamtines dujas). Todėl dviejų krypčių užskaitos gali būti įgyvendintos tik ŽS ir BS, gautų CO2 kreditų konvertavimui į ATL. • “Vienos krypties užskaitos” gali būti panaudojant ŽS ir BS panaudojimui ATL rinkose. Šiuo atveju galimi du variantai, traktuojant energijos ir anglies vertes sertifikatuose • Energijos ir anglies vertės atskyrimo atveju baltaisiais ir žaliaisiais sertifikatais galima prekiauti ATL rinkoje (jų anglies verte bei ŽS ir BS rinkose jų energetine verte. • Neatskyrus anglies ir energijos verčių, ŽS ar BS gali būti panaudoti arba tik ATL prekyboje arba tik ŽB ar BS rinkose. • Šiuo atveju galima palikti ATL rezerve specialias ATL kvotas EE ir AEI projektų dėka gautiems CO2 kreditams, kaip ir Kioto vienetų atveju. Šis variantas būtų geriausias, nes yra patirties, taikant Kioto vienetų integravimui į prekybą ATL.