2011 m. IŠORINIO VERTINIMO IMTYS

1. 2011 M. VERTINTŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS (PAMOKOS) KOKYBĖS APŽVALGANacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Vilnius, 2012-08-24

3. 2011 m. IŠORINIO VERTINIMO IMTYS • Vertinta 111 mokyklų veikla. • Stebėtos 10 154 pamokos. • Tėvų ir mokinių nuomonių apie mokyklą apklausoje dalyvavo 35 867 respondentai (19 417 tėvų (globėjų) ir 16 450mokinių).

4. VERTINTŲ MOKYKLŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL MOKYKLŲ TIPUS (N=111)

5. VERTINTŲ MOKYKLŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL LOKALIZACIJĄ (N=111)

6. Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodika 1.. Mokyklos kultūra 5. Mokyklos strateginis valdymas 2. Ugdymas ir mokymasis 3. Pasiekimai 4. Pagalba mokiniui Rūpinimasis mokiniais Mokyklos strategija Bendrasis ugdymo organizavimas Pažanga Etosas Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba Mokyklos įsivertinimas Pažangos siekiai Pamokos organizavimas Mokymosi pasiekimai Vadovavimo stilius Spec. mokymosi poreikių tenkinimas Mokymo kokybė Tvarka Personalo valdymas Mokymosi kokybė Mokyklos ryšiai Pagalba planuojant karjerą Materialinių išteklių valdymas M. ir m. diferencijavimas Tėvų pedagoginis švietimas Vertinimas ugdant 6 2014-10-07

7. BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIAI(Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo 3 priedas)

8. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ VERTINIMAS

9. MOKYKLOS VEIKLOS SRIČIŲ KORELIACINIS RYŠYS

10. STIPRIEJI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (+10)

12. STIPRIŲJŲ MOKYKLOS VEIKLOS ASPEKTŲ PALYGINIMAS (2009-2010 M./2011 M.)

13. IŠVADA • Mokyklos kultūra reikalauja ypatingo dėmesio ir analizės, nes ryškūs yra “išoriniai” kultūros požymiai, kurie nedaro poveikio ugdymui. Giluminiai mokyklos kultūros požymiai silpnesni.

14. TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI

15. RODIKLIAI, NEPAMINĖTI KAIP TOBULINTINI NEI VIENOJE MOKYKOJE • 1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai • 1.1.2. Tradicijos ir ritualai • 1.1.3. Tapatumo jausmas • 1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas • 1.1.6. Klasių mikroklimatas • 1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis • 3.2.2. Kiti mokinių pasiekimai • 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė • 4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika • 4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida • 5.3.1. Valdymo demokratiškumas • 5.3.2. Lyderystė mokykloje • 5.5.1. Lėšų vadyba

16. TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (2009-2010 M./2011 M.)

17. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Dažniausiai pasirinktų tobulinti rodiklių palyginimas. 2009-2010; 2010-2011 m.m.

18. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI (ĮSIVERTINIMAS-IŠORINIS VERTINIMAS)

19. TOBULINTINI MOKYKLŲ VEIKLOS ASPEKTAI

20. PAMOKA

21. PAMOKOS ASPEKTŲ KORELIACINIAI RYŠIAI

22. STEBĖTŲ PAMOKŲ VERTINIMAI (N=10154)

26. PAMOKŲ KOKYBĖS VERTINIMŲ VIDURKIAI PAGAL KLASIŲ KONCENTRUS

27. PAMOKOS KOKYBĖS VERTINIMŲ VIDURKIAI SKIRTINGOSE KLASĖSE

28. SKIRTINGŲ DALYKŲ VERTINIMAI

29. GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

30. GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

31. IŠVADA • “Pamokoje dominuoja mokytojas” yra dažnas įrašas pamokų stebėjimo protokoluose, todėl galima teigti, kad perėjimas nuo mokymo prie mokymosi vyksta lėtai.

33. MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJA

34. IŠVADA • Menkai domimasi kvalifikacijos tobulinimo renginių “pridedamąja verte” ir žinių bei gebėjimų, įgytų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, taikymu klasėje, jų poveikiu mokymo kokybei.

35. STRATEGINIS VALDYMAS

36. STRATEGINIO VALDYMO SRITIES RODIKLIŲ VERTINIMAS

37. STRATEGINIO VALDYMO SRITIES RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMAS

38. Veiklos rodikliai, kuriuos mokykloms sekėsi tobulinti geriausiai

39. IŠVADOS • Teisingai užpildytos planų formos ne visada turi ryšį su realiai vykdomomis veiklomis ir menkai orientuotos į rezultatą. • Dažnai mokyklų planai neturi aiškaus tarpusavio ryšio. Vertėtų diskutuoti apie mokyklos metinio veiklos plano ir ugdymo plano dermę. • Darbo grupių veikla mokykloje pastebimos įtakos pamokų kokybei nedaro.

40. -Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010-2011 m. m. mokyklų įsivertinimo duomenimis)

41. TENDENCIJOS N A C I O N A L I N I S L Y G M U O Iš vertinimo ryškėjančios tendencijos (nacionaliniu mastu) RAPORTAS Iš RAPORTE išgrynintų tendencijų tobulinimo prioritetai – rekomendacijos (nacionaliniu mastu) T O B U L I N I M A S V E R T I N I M A S M O K Y K L O S L Y G M U O Duomenimis pagrįstas formuojamasis vertinimas Vertinimu pagrįstas tobulinimas DUOMENYS DUOMENŲ PANAUDOJIMAS

42. IŠVADA • Duomenimis grįsta vadyba nėra dominuojanti Lietuvos mokyklose.

43. AČIŪ UŽ DĖMESĮ TEGU ATEINANTYS MOKSLO METAI BŪNA SĖKMINGI NE TIK JUMS, BET SĖKMĖ TEGU APLANKO IR KIEKVIENĄ JŪSŲ MOKINĮ.