1 / 22

Vertinimo kaita lietuviu kalbos pamokose

Prane

zalika
Download Presentation

Vertinimo kaita lietuviu kalbos pamokose

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Vertinimo kaita lietuviu kalbos pamokose Renata Budriene, Staciunu pagrindines mokyklos mokytoja 2006-04-11

    2. Praneimo dalys: Truputi teorijos; Truputi praktikos; Truputi refleksijos ?

    3. Apie vertinima i konsultantu seminaru Vertinti visus kalbinius procesus: kalbejima skaityma rayma klausyma. Dienyne turetu buti paymiai u ias ivairias veiklos sritis. Tam ypac parankus kaupiamasis vertinimas. Svarbiausias pasikeitimas vertinimas neturi buti tik rezultato fiksavimas. Kur tada moksleivio paanga, gebejimai, pats procesas... Negalima vertinti tik iniu jos - ne absoliutas, vis kinta. Svarbu imokyti kompetetingai inias valdyti: gebeti greitai rasti informacijos ir ivertinti jos kokybe. Dejuojama, kad nera vertinimo kriteriju. Jie visi nurodyti isilavinimo standartuose. Neimanoma sukurti bendru vertinimo normu, niekur pasaulyje to nera, yra tik pavyzdiai.

    4. Butina siekti vertinimo integralumo: ir per kitu dalyku pamokas skirti demesio taisyklingos nekamosios kalbos ugdymui, rato kulturai... Tai pacios mokyklos susitarimo reikalas. Nedirbti vien tik su vadoveliu. Ivairiu altiniu naudojimas skatina moksleiviu mokymosi motyvacija. Kiekviena tema sieti su standartu, apsibreti konkrecius udavinius ir laukiama rezultata. Jei skaitomo kurinio nepritempiame prie jokio standarto atsisakyti. Lituanistai nori per daug apioti(ypac taisydami rainius). Vaikui yra aikiau, kai ugdomas vienas konkretus gebejimas, negali buti visko viename. Visapusikai taisomu rainiu daugiausiai 1 per trimestra. Geriau daugiau maesnes apimties ir ivairesniu rato darbu. Neapsikraukime patys, nes neturime, kam pasiguosti ? Ne paymiu ir kontroliniu darbu gausa lemia ugdymo kokybe. Jei u kontrolini darba suraoma eilute neigiamu paymiu, galima daryti ivada, kad mokytojas NEINDIVIDUALIZUOJA ugdymo. Populiariai sakant, tai laikoma mokytojo darbo broku. Jokiu budu toliau urnale negali buti raoma nauja tema privaloma isiaikinti, kas mokiniams buvo neiveikiama.

    5. Kaip isidelioti lygmenis? Standartas. Formuluoja, ivardija kurinio pagrindine minti.

More Related