1 / 9

Mokinių kultūros gerinimas

Mokinių kultūros gerinimas. Parengė: mokytoja Genovaitė Girnienė. Tarptautinių žodžių žodyne žodis ,,kultūringas“ (kultūra) – išauklėtas, išsilavinęs, apsišvietęs, mokytas, gero elgesio žmogus.

julie
Download Presentation

Mokinių kultūros gerinimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Mokinių kultūros gerinimas Parengė: mokytoja Genovaitė Girnienė

  2. Tarptautinių žodžių žodyne žodis ,,kultūringas“ (kultūra) – išauklėtas, išsilavinęs, apsišvietęs, mokytas, gero elgesio žmogus.

  3. Pasaulis margas lyg genys, todėl mandagumas suvokiamas skirtingai: japonai gali bendrauti niekada nesakydami ,, ne ‘‘, nes tai nemandagu, švedai pirmauja pasaulyje pagal visiems piliečiams suteikiamas lygias galimybes, pvz., eilėje eiti pro duris visi lygūs, o prancūzai geba sakyti komplimentus be jokio noro ką nors gauti už juos ar įsiteikti ir už komplimentus padėkoti.

  4. Visada malonu bendrauti su kultūringu mokiniu. Vis dėlto tokie mokiniai negimsta – jie tampa kultūringi. Kaip įskiepyti vaikui geras manieras? Visų pirma, svarbus asmeninis pavyzdys šeimoje tėvams bendraujant tarpusavyje ir su vaikais, antra, bendravimas mokykloje. Kitaip tariant, turi būti ,,ištransliuota‘‘: ,,Daryk, kaip aš darau‘‘, o ne ,,Daryk, ką sakau‘‘. Tokius paprastus dalykus: sveikinimąsi su kaimynais, mokymą sakyti ,,ačiū‘‘, ,,prašau“, ,,ačiū, nenoriu“ ir pan.- reikia išugdyti rodant pavyzdį. Tai yra elementari pagarba žmogui, kas yra visa ko pagrindas ir ko reikia mokyti vaikus šeimoje ir mokykloje.

  5. 1 – 5 klasių mokiniai stengiasi įsiteikti mokytojui, auklėtojui. Malonu buvo stebėti buvusius penktos klasės berniukus (auklėtoja D.Tauginienė ), mandagiai praleidžiančius į kabinetą mergaites, mokytoją. Atrodytų, kad žinių, sulaukus 13-15 metų, sukaupta pakankamai: paaugliai žino, kad pertraukti kalbančiuosius nemandagu, nedera šiukšlinti, būtina galvoti, ką kalbi. Tačiau dauguma jų viską daro atvirkščiai: kalba nemandagiai, gausiai ,,gardina“ kalbą žargonu, oetiketą laiko atgyvena.

  6. Mokytojai stengiasi suprasti paauglio maišto motyvus: norą išplėsti savo nepriklausomybės ribas, jaustis saugiam, tačiau nevaržomam, turėti teisę reikšti savo jausmus. Teigiamus jausmus jie moka reikšti, tačiau neigiamus – pyktį, baimę, nusivylimą, nepasitenkinimą – sunkiai įveikia, o mes, suaugę, juos užgniaužiame arba nusiteikiame nepakančiai ir priešiškai. Prie žmonių rodomas akiplėšiškumas ir grubumas beveik visada yra demonstratyvus. Tai bandymas atkreipti į save dėmesį. Be to, nemandagus elgesys ir grubumas gali būti gerai vertinamas bendraamžių. O tai yra jų nepriklausomybė nuo suaugusiųjų.

  7. O dabar norėčiau aptarti ir palyginti mūsų dabartinių 8-tų klasių mokinių elgesio kultūrą.

  8. Kaip teigia mokslininkai, nuo tėvų intelekto priklauso jų vaikų elgesio kultūra.

  9. Nuo 2011 metų Lietuvoje gegužę vykdomas projektas ,, Mandagumas – svarbus“ . Žmonės kviečiami rytais sveikinti kaimynus, sutiktus žmones. Renkama mandagiausia įžymybė, mokyklose renkami mandagiausi mokiniai. Ar mes norėtume dalyvauti? Mandagumas – tai ne vien geranoriškumas, atidumas, jautrumas. Tai elgesio principai, kurie remiasi pagarba, santūrumu ir atsakingumu, konkrečios elgesio kasdieniame gyvenime taisyklės. Mandagumas dar niekada niekam nepakenkė.

More Related